Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-193/2007

Teisėjas Artūras Dilys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

NUTARTIS

2007 m. gruodžio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo Viktoro Krasnovo apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d .nuosprendžio, kuriuo Viktoras Krasnovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V.Krasnovas nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 23 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas grupėje su M.Mickevičiumi (kuris Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-04-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs šią veiką) pro neužrakintas duris įsibrovė į V.Savickienės ir D.Savicko namus, esančius (duomenys neskelbtini), M.Mickevičiui grasinant V.Savickienei peiliu, jis panaudojo prieš V.Savickienę fizinį smurtą - suduodamas ranka vieną smūgį į veidą ir sukeldamas V.Savickienei fizinį skausmą, pagrobė D.Savicko Lietuvos Respublikos asmens piliečio pasą Nr. LC 603783.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai vadovavosi BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d. nuostatomis, BK 54 str. 1, 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. nustatytomis bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis. V.Krasnovas tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmės rūšį parinko teisingai.

Teismas nuosprendyje įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui: V.Krasnovas įvykdė tyčinį apysunkį, baigtą nusikaltimą. Teismas individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į konkretaus nusikaltimo pavojingumą – apeliantas nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, įsibrovęs į gyvenamąją patalpą, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Viena iš teismo nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, todėl apelianto prašymas dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti bausmę atmestinas. Apeliantas skunde akcentuoja kaltininko asmenybę apibūdinančių požymių svarbą bausmės dydžiui. Ši aplinkybė neabejotinai svarbi bausmės individualizavimo sąlyga, tačiau ji negali būti prioritetine ir nulemti bausmės skyrimą, nevertinant kitų įstatymo reikalavimų. Be to, teismas bausmės skyrimo motyvuose pažymėjo, kad esant vienodam V.Krasnovo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičiui, teigiama apelianto charakteristika yra viena aplinkybių, įtakojančių jam skiriamos švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį. Teismas taip pat atsižvelgė į nukentėjusiosios V.Savickienės poziciją dėl V.Krasnovui skirtinos bausmės ir įvertino jos reikšmę bausmės dydžiui, todėl ši skunde nurodoma aplinkybė taip pat negali būti pagrindu mažinti bausmę.

Apelianto skundo argumentas, kad jo padarytas nusikaltimas nebuvo planuotas, įvykdytas atsitiktinai ir nepagalvotai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, yra nepagrįstas. Bylos įrodymais nustatyta, kad V.Krasnovas su bendrininku prieš nusikaltimo padarymą įsigijo žiemines kepures, kurias nusikaltimo metu panaudojo kaip kaukes. Pagal V.Krasnovo parodymus, jis nukentėjusiųjų namus pasirinko ne atsitiktinai, o žinodamas, kad ten galima nusipirkti alkoholinių gėrimų, kartu su bendrininku į nukentėjusiųjų namus įsibrovė, melagingai prisistatę muitininkais, esą norėdami patikrinti dokumentus, nusikaltimo darymo metu smurtą prieš nukentėjusiąją V.Savickienę naudojo tikslingai – siekdami įbauginti nukentėjusįjį D.Savicką ir pagrobti jo pasą. Išankstinis nusikaltimo priemonių įsigijimas, patekimas į nukentėjusiųjų namus apgaulės būdu, nusikaltimo dalyko numatymas, smurtavimo kryptingumas rodo, kad V.Krasnovas su bendrininku buvo susitarę padaryti nusikalstamą veiką, todėl veikė iš anksto apgalvota tyčia. Apeliantas padarė tyčinį nusikaltimą, šio nusikaltimo eiga nuo pradžių iki pabaigos priklausė tik nuo jo ir jo bendrininko veiksmų, nes nukentėjusieji nesipriešindami vykdė jų reikalavimus, todėl apelianto teiginys, jog jis nusikaltimą padarė, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, yra neteisingas.

Apeliantas nurodo, kad nusikaltimu nesukėlė žalingų pasekmių. Tačiau BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali ir padariniai nėra šio nusikaltimo sudėties požymis, todėl mažinti bausmės dydį atsižvelgiant į aplinkybę, neįeinančia į nusikaltimo sudėtį, nėra pagrindo. Kita vertus, šiuo nusikaltimu kėsintasi ne tik į nukentėjusiojo teisę disponuoti asmens dokumentu, bet pirmiausia į teisinės apyvartos patikimumą ir saugumą. Nuteistasis atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą dėl jo paso pagrobimo, tačiau šis dokumentas po nusikaltimo nebuvo surastas, jo priklausomybė nežinoma, todėl šiuo aspektu žalos grėsmė teisinės apyvartos saugumui išlieka.

Apeliantui pagal BK 302 str. 1 d. paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ji nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas, tik nustačius visas BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas. V.Krasnovo padaryto nusikaltimo sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka šiame straipsnyje nurodytas dvi pirmąsias sąlygas. Sprendžiant, ar yra trečia būtina sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgiama į jo elgesį prieš nusikaltimo padarymą, elgesį nusikaltimo metu ir po jo. V.Krasnovas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-07-14 nuosprendžiu už nusikaltimą, padarytą 2005-04-30, nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme vieneriems metams (t.1 b.l 212-213). Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė praėjus trumpam laiko tarpui - metams ir penkiems mėnesiams nuo pirmojo nusikaltimo padarymo, turėdamas neišnykusį teistumą ir galiojančią administracinę nuobaudą ( t.1 b.l 214). Abu nuteistojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, susiję su smurto panaudojimu, įvykdyti panašiomis aplinkybėmis – V.Krasnovui neblaiviam mušant senyvo amžiaus žmones. Nusikaltimo padarymo metu apeliantas buvo aktyvus bendravykdytojas, jo elgesys pasižymėjo įžūlumu, nes jis nusikalstamus veiksmus tęsė nepaisydamas to, kad nukentėjusysis D.Savickas jį atpažino, baugino ir tyčiojosi iš nesipriešinančių nukentėjusiųjų. Po nusikaltimo padarymo V.Krasnovas atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino padarytą žalą, teismas šias aplinkybes pripažino lengvinančiomis jo atsakomybę. Tačiau apeliantas, žinodamas, kad nukentėjusieji apie nusikalstamą veiką pranešė policijai, po kelių dienų išvyko į užsienio valstybę ir iš jos buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad V.Krasnovas nepadarė išvadų iš savo ankstesnio teistumo, linkęs toliau pažeidinėti įstatymus, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, V.Krasnovui realiai neatliekant paskirtosios bausmės.

Nuteistojo skunde išdėstytais motyvais keisti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo Viktoro Krasnovo apeliacinį skundą atmesti.