Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-08-31 nutarties ir pateiktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-17 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstas K. S. skundas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teisme nuolat klastojama civilinė byla Nr. 2-4494/1999, kurią nagrinėja teisėjas Vladas Leonas, o jam talkina bendrininkaudami buvęs šio teismo pirmininkas Valdas Bugelevičius ir dabartinis pirmininkas Stanislovas Juocevičius. Pareiškėjo teigimu, jis ne kartą raštu kreipėsi į teismo vadovus, nurodydamas konkrečius klastojimo faktus, reikalavo atlikti tarnybinius patikrinimus ir visą medžiagą perduoti prokuratūrai, tačiau tai padaryta nebuvo. Dėl tokių konkrečių teisėjų veiksmų, pareiškėjo teigimu, minimoje civilinėje byloje yra priimami neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, tuo pačiu užkertamas kelias teisingumo įvykdymui. Pareiškėjas nurodo, jog akivaizdžiai nusikalstamą teisėjų veiklą rodo tas faktas, kad K. S. pareiškimas dėl teisėjos Jolantos Vėgėlienės nušalinimo nebuvo pridėtas prie konrečios bylos, o saugomas atskirame analogiškų dokumentų segtuve. Vilniaus apygardos teismo teisėjai, nustatę Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjų padarytus įstatymų pažeidimus ir dėl to nesiėmę jokių priemonių nubausti pažeidimus padariusius asmenis, yra nusikalstamos veikos bendrininkai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Barkauskas 2011-06-27 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Visi K. S. pateikti faktai dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų nagrinėjant civilinę bylą yra tik deklaratyvaus turinio ir neparemti jokiais duomenimis, kurių pagrindu būtų bent minimalios sąlygos ir pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras pažymėjo, jog pareiškėjas yra proceso dalyvis minėtoje civilinėje byloje ir yra betarpiškai suinteresuotas jos baigtimi.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, K. S. jį apskundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, prašydamas neskirti šio skundo nagrinėti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjams, o jį perduoti kitos apygardos teismui ir panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Barkausko 2011-06-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pareiškėjas prašė skundą nagrinėti teismo posėdyje jam dalyvaujant.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-08-31 motyvuota nutartimi netenkino K. S. skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Barkausko 2011-06-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Dėl šios nutarties K. S. 2011-12-19 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas:

1) panaikinti skundžiamą 2011-08-31 Vilniaus miesto I-jo apylinkės teismo nutartį bei Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2011-06-27 nutarimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir priimti naują sprendimą; 2) nušalinti visus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo. 3) pranešti pareiškėjo nurodytu adresu apie jo skundo nagrinėjimo vietą ir laiką

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi, pareiškėjo manymu, neteisingai buvo taikytos Lietuvos Respublikos BPK 168 str. nuostatos. Pareiškėjo teigimu, jo skundą išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo teisėja jo atžvilgiu buvo šališka, kadangi, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl jos kolegų teisėjų L.Garnelienės, V.Leono, J.Vėgelienės, prokuroro M.Barkausko nusikalstamų veiksmų, akivaizdžiai buvo suinteresuota bylos baigtimi, nes ją su teisėjais J.Vėgeliene, V.Leonu sieja draugystės ryšiai, o kadangi teisėja taip pat nagrinėjo skundą ir dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo, kuriame ji dirba, pirmininko veikos, ji negalėjo būti nešališka teismo vadovo atžvilgiu, nes pastarasis, pagal įstatymo jam priskirtą kompetenciją, gali skirti teisėjai drausminę nuobaudą. Be to, pareiškėjas teigia, jog ikiteisminio tyrimo teisėjos šališkumą patvirtina ir tai, kad ji pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepaskyrusi teismo posėdžio, kaip, pareiškėjo manymu, to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 64 str. 4 d.

Pareiškėjo K. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2011-06-27 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Visi K. S. pateikti faktai dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų nagrinėjant civilinę bylą yra tik deklaratyvaus turinio ir neparemti jokiais duomenimis, kurių pagrindu būtų bent minimalios sąlygos ir pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras pažymėjo, jog pareiškėjas yra proceso dalyvis minėtoje civilinėje byloje ir yra betarpiškai suinteresuotas jos baigtimi.

Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-01-17 nutartimi. Netikėti prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadų teisėtumu ir pagrįstumu aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Iš K. S. skundų akivaizdžiai matyti, kad jis, nepateikdamas teismui jokių objektyvių duomenų, reiškia deklaratyvius teiginius, vadovaudamasis tik subjektyvia savo nuomone, apie prokuroro, teisėjų neva padarytas nusikalstamas veikas, rašo skundus, reikšdamas jiems niekuo nepagrįstus kaltinimus ir nušalinimus vien todėl, kad pareiškėjo nurodyti asmenys jo atžvilgiu priėmė jam nepalankius sprendimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, laisvai interpretuodamas prokuroro ir teismo sprendimus bei Lietuvos Respublikos BPK teisės normas, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimus.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą oficialią doktriną, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, reiškia, kad Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai garantuoja kiekvieno asmens, kurio teisės ar teisėti interesai pažeisti kreiptis į teismą, tačiau lygiai taip pat draudžia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis bei daryti neteisėtą poveikį prokurorui ar teisėjui, tokiu būdu siekiant užtikrinti sau palankią bylos eigą ar baigtį.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 str. nustatyta, kad draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai. Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui vykdyti teisingumą, neteisėtai daro poveikį bylos eigai ar baigčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog siekiant užtikrinti teisėjų nepriklausomumą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str. nustatyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

Ši konstitucinė nuostata perkelta į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 str., kuriame nustatyta, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką. Pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą – tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų „Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jų registravimo tvarkos“ 29 punkte nustatyta, kad gavęs skundą, pareiškimą arba pranešimą apie nusikalstamą veiką, kurią galimai padarė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal įstatymus gali pradėti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrinėja tokį skundą ir nustatęs, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, visą surinktą medžiagą su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prokuroras, nustatęs, jog tokiame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad, baudžiamasis įstatymas saugo nekaltus asmenis nuo melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-08-31 nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo K. S. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2011-06-27 nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-08-31 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.