Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-11 · Administracinė byla Nr. I3-463-764/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
I3-463-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00624-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
D. N.
Atsakovas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-463-764/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00624-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant atsakovo atstovei Ž. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. N. (D. N.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. sausio 18 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-1 ir atnaujinti skundo dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 8PM190064 padavimo terminą.

Nurodo, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. Nl-173-498/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis).

Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 8PM190064 pareiškėjas kartu su kitais baudžiamojon atsakomybėn patrauktais asmenimis pripažintas solidariai atsakančiu skolininku muitinei bei įpareigotas sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei: 12071 eurų importo PVM, 51183 eurų akcizą ir 11765 eurų delspinigių už neapskaičiuotą nedeklaruojamą importo PVM ir akcizą.

Nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 8PM190064, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. skundais atsakovo prašė atnaujinti terminą Kauno teritorinei muitinei skundui paduoti ir panaikinti Kauno teritorinės muitinės sprendimą Nr. 8PM190064, teigdamas, kad su minėtu sprendimu prieš tai nėra susipažinęs, jo negavęs, nes buvo išvykęs į darbo komandiruotę užsienyje. Muitinės departamentas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 1A-11 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 8PM190064 padavimo terminą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, o aplinkybė, kad pareiškėjas darbo reikalais buvo išvykęs į užsienį nelaikoma svarbia priežastimi dėl ko terminas turėtų būti atnaujinamas, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nuomone, Muitinės departamento sprendime nurodytos išvados yra nepagrįstos ir neobjektyvios. Tokiu būdu sudaroma situacija, kad pareiškėjas negalėtų veiksmingai ginti savo teisių ir įrodyti, jog yra teisus ir neteisingai yra pripažintas skolingu muitinei ar kad skola muitinei yra neteisingai apskaičiuota ar net per didelė. Taip pat, nesutinka su atsakovės sprendimu neatnaujinti termino skundui Kauno teritorinei muitinei pateikti, laikant, kad nėra tam svarbių priežasčių. Todėl, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad vietos mokesčių administratoriui nepavykus įteikti pareiškėjui minėto sprendimo jo faktinės bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresais buvo paskelbtas pranešimas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje su prašymu atvykti į Vilniaus teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių iki nustatyto termino ir atsiimti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 8PM190064 bei 2018 m. liepos 10 d. pranešimą Nr. (11.111)1 B-6665. Atsakovas pabrėžia, kad toks viešas sprendimo paskelbimo būdas yra tinkamas ir laikomas pareiškėjui įteiktu. Aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, neatleidžia pareiškėjo nuo mokestinės prievolės įvykdymo. Pareiškėjas suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį ir numatė, kad kils pavojingi padariniai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus galėjo domėtis tolimesniais jo įvykdytos nusikalstamos veikos padariniais, susijusiais su įstatymais numatytos mokestinės prievolės atsiradimu neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo nurodyti argumentai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės atsiimti mokesčių administratoriaus sprendimo dėl komandiruotės į Vokietiją, nėra pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., kai Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje pareiškėjui buvo paskelbtas pranešimas, jis neturėjo objektyvios galimybės atvykti į Vilniaus teritorinę muitinę atsiimti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 8PM190064 ir 2018-07-10 pranešimą Nr. (11.111)1 B-6665. Todėl, atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Muitinės departamento 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 1A-1, kuriuo atsisakyta pareiškėjui atnaujinti terminą skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 8PM190064 paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. 8PM190064 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėją skolininku muitinei, įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę muitinei: 12071 eurų importo PVM, 51183 eurų akcizą ir 11765 eurų delspinigių už neapskaičiuotą nedeklaruojamą importo PVM ir akcizą ir įpareigoti pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti mokestinę prievolę muitinei. Pareiškėjas Kauno TM sprendimą apskundė Muitinės departamentui, prašydamas minėtą sprendimą panaikinti ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad nežinojo apie jo atžvilgiu priimtą Kauno TM sprendimą, kuriuo jam priskaičiuota skola muitinei, o apie padarytą pažeidimą mokestinio ginčo byloje atsitiktinai sužinojo norėdamas pasinaudoti savo sąskaita, esančia „Luminor“ banke per elektroninę bankininkystę, iš kur sužinojo, kad jo sąskaitai uždėtas areštas dėl Kauno TM priimto sprendimo išieškoti skolą ir nedelsdamas kreipėsi į Muitinės departamentą. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo minėtą prašymą skundžiamu sprendimu nusprendė neatnaujinti termino prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti , o pareiškėjo nurodytas priežastis nelaikė svarbiomis, kurioms esant terminas tokiam prašymui pateikti galėtų būti atnaujintas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 160 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, griežtai laikantis įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Taip pat, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento, todėl nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė MAĮ 160 straipsnyje nurodytų pagrindų dėl ko nagrinėjamu atveju procesas galėtų būti atnaujinamas. Kauno TM sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2018 m. liepos 10 d., šiame sprendime apskaičiuojant mokestinės prievolės dydį buvo taikytos Sąjungos muitinės kodekso 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurių pagrindu už 2016 m. spalio 28 d. neteisėtai laikytas ir gabentas prekes – cigaretes pareiškėjui, apskaičiuota ir įregistruota importo muito skola muitinei, o akcizas ir importo PVM pareiškėjui apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatomis. Kauno TM pranešimas apie priimtą sprendimą ir apie pareigą įvykdyti mokestinę prievolę pareiškėjui išsiųstas 2018 m. liepos 12 d. faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, pranešimo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Kauno TM 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) pakartotinai išsiuntė Kauno TM pranešimą kartu su sprendimu. Šie dokumentai grįžo neįteikti dėl netikslaus adreso. Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje viešai buvo paskelbtas pranešimas pareiškėjui su prašymu atvykti į Vilniaus teritorinę muitinę ir atsiimti minėtus dokumentus. Pareiškėjas atsiimti šių dokumentų neatvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, teritorinis mokesčių administratorius, įteikdamas dokumentus pareiškėjui, nuosekliai laikėsi MAĮ 164 straipsnio reikalavimų, t.y. nepavykus įteikti dokumentų pareiškėjo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jie registruotu laišku buvo siunčiami gyventojų registre nurodytu adresu, o nepavykus paštu įteikti pareiškėjui dokumentų, buvo paskelbtas viešas pranešimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr. pvz. 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-785/2011), toks dokumentų įteikimo būdas yra laikomas tinkamu, vadinasi, nagrinėjamu atveju 3 mėnesių nustatytas terminas skaičiuojamas būtent nuo pranešimo paskelbimo dienos, o ne nuo aplinkybių paaiškėjimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 3 mėnesių terminą praleido, būtina įvertinti, ar pagrįstai atsakovas atsisakė terminą atnaujinti.

Vertinant termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą (šiuo atveju – į Muitinės departamentą) dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti. Nelaiko svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimo priežastimis aplinkybes, kad pareiškėjas nežinojo apie jo atžvilgiu priimtą Kauno TM sprendimą, taip pat, kad buvo išvykęs į užsienį darbo tikslais. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nežinojimas apie priimtą sprendimą savaime nelaikoma pagrindu praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjas turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų ir sužinoti (pats ar naudojantis profesionalo teikiama teisine pagalba), ar minėtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant ir į tai, kad galinčios kilti pasekmės pareiškėjui galėjo būti nuspėjamos. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad jis per MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą neturėjo galimybių įvertinti minėto sprendimo turinio, teisinio pagrindo ir sukeliamų pasekmių, įvertinus tai, kad pranešimas pareiškėjui įteiktas tinkamai. Pareiškėjo skunde nurodytos termino praleidimo priežastys, įskaitant ir tai, kad pareiškėjo teigimu, Kauno TM sprendimas akivaizdžiai neteisėtas, negali būti pripažįstamos objektyviomis, ektraordinariomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Skundo teiginiai, kad atsakovas užkirto kelią pareiškėjui į teisingą procesą, vertintini kaip deklaratyvūs, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pats pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir tai lėmė pareiškėjo netenkinančių procesinių pasekmių atsiradimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Muitinės departamentas tinkamai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė