Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovės A. S. atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. L., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas ieškovės A. S. ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo A. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, kuriuo prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko E. L. gyvenamąją vietą su jos motina A. S., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo jo dukters išlaikymui periodines išmokas po 300,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepaskyrė savo atstovo byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės A. S. atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ieškovė teismo posėdyje dalyvauti negali, nes šiuo metu dirba. Nurodė, kad teikiant ieškinį ieškovė niekur nedirbo, jai padėjo tėvai išlaikyti dukrą.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė Neimantė Nicienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, nes atsakovas nedalyvauja procese. Ieškinio reikalavimas nustatyti E. L. gyvenamąją vietą su mama A. S., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas, nes mama vaiką augina viena ir jį prižiūri. Bendravimo tvarka taip pat neprieštarauja nepilnametės E. L. interesams. Nurodo, kad reikalavimą dėl išlaikymo palieka spręsti teismui įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje esančiais įrodymais (ieškovės paaiškinimais ieškinyje, vaiko gimimo liudijimu, nepilnamečio vaiko išlaikymo mėnesio sąmata, duomenimis apie gaunamas pajamas) nustatyta, jog atsakovas A. L. yra (duomenys neskelbtini) gimusios E. L. tėvas. Santuoka tarp jo tėvų nėra sudaryta, tėvai gyvena skyrium. Vaikas gyvena su motina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo šioje byloje nėra, teismas nustato ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 straipsnis nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters – E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro virš 500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, nors teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dukrai reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės dukrai reikalinga suma per mėnesį sudaro virš 500 Eur, nurodydama, jog maistui – 150,00 Eur; vitaminams, vaistams – 50,00 Eur; aprangai, avalynei – 100,00 Eur; higienos priemonėms – 500,00 Eur; mokymuisi ir ugdymui – 50,00 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 50,00 Eur, bei vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis, kurios nors ieškovė ieškinyje ir nedetalizavo, tačiau suprantama, kad tokios išlaidos yra patiriamos. Teismas sprendžia, kad per mėnesį 600,00 Eur suma nepilnamečiui vaikui, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis. Ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei neturint darbo išlaikyti dukrą padėjo jos tėvai. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, jog ji išgali patenkinti tik būtiniausius dukters poreikius. Atsakovas A. L. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog A. L. yra darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos dukrai būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo dukters išlaikymui priteistinas 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama A. S.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Byloje turėjo būti sumokėtas 156,00 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro 75,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo (100,00 Eur x 75 proc.), 81,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, kas, teismo vertinimu, laikytina kaip netinkamu šalies elgesiu ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nėra teisinio pagrindo, 156,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai. Taip pat ieškovė patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko – E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1) Tėvas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 vai. ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 vai.

2) Tėvas bendrauja su dukra kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 vai. ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 vai.

3) Kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, (Tėvo dieną) tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 vai. ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją sekmadienį 18 vai.

4) Kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį (Motinos dieną) motina bendrauja su dukra nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo.

5) Tėvas bendrauja su dukra tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra tėvo bendravimo su ja laikas. Tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra tokiu laiku kaip nustatyta 1) punkte ir 2) punkte, atsižvelgiant į tai, kuri savaitės diena yra tėvo gimtadienis.

6) Tėvas dukros gimimo dieną švenčia rotacijos principu (2021-12-29 dukra praleis su motina, o 2022-12-29 dukra praleis su tėvu). Tėvui arba motinai, kuris nešventė dukros gimtadienio gruodžio 29 d., priklauso bendravimas su dukra artimiausią savaitgalį po gimimo dienos tokiu laiku, kaip nustatyta 2) punkte.

7) Tėvas savo atostogų metu bendrauja su dukra keturias savaites per metus nepertraukiamai po 1-2 savaites laiko pasirinktinai. Apie numatomas atostogas su dukra tėvas praneša motinai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas.

8) Negalėdamas bendrauti su dukra pagal numatytą bendravimo tvarką, tėvas privalo apie tai informuoti dukros motiną trumpąja SMS žinute.

9) Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo per 3 dienas informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydamos konkretų gyvenamosios vietos adresą.

10) Kai tėvas neturi galimybės bendrauti su dukra dėl ekstremalios padėties šalyje, jo ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis bendrauja su dukra bendravimo tvarkoje nustatytu laiku internetu Skype, WhatsApp, Viber, Zoom ar kita vaizdo pokalbių programa, pranešęs dukros motinai prieš dieną.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 156,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės naudai.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.