Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios S. F. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007-12-12 nuosprendžio, kuriuo I. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisintas, neirodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstama veika.

S. F. ieškinys del turtines ir neturtines žalos atlyginimo atmestas.

2007-05-16 S. F. privataus kaltinimo skundu praše pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. kaimyna I. S. del to, kad jis 2006-10-28 apie 12.00 val. Šalcininku rajone, Jašiunu kaime, (duomenys neskelbtini), ižeide ja necenzuriniais žodžiais bei apkaltino, kad ji sudegino jo šeimos daiktus: kilima, rubus bei kitus daiktus. 2007-10-15 patikslintu skundu S. F. praše I. S. veika kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžiu I. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., neirodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstama veika.

Apeliaciniu skundu nukentejusioji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir nuteisti I. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde apeliante nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino liudytoju, jos bei I. S. parodymus, del ko prieme klaidinga nuosprendi. Teigia, kad I. S. išreikšti žodžiai jos atžvilgiu, tame tarpe ir necenzuriniai, giliai ja ižeide, ji buvo pažeminta. Apeliantes nuomone, teismas, neatsižvelgdamas i I. S. aiškiai melagingus parodymus, nepagristai nuosprendyje nurode, jog liudytojai V. S. ir R. V. galejo suklysti del ivykio datos. Nukentejusiosios nuomone, minetu liudytoju parodymai bei jos pacios pranešimas policijos pareigunui apie I. S. veika, negali buti klaidingi, kadangi teismui duoti melagingus parodymus apie ivyki nebuvo tikslo. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neivertino liudytojos L. B. parodymu, kuri parode, kad 2006-10-28 kartu su savo tevu I. S. buvo Santariškiu ligonineje pas gydytoja konsultacijoje. Teigiama, kad liudytojos parodymai yra melagingi, taciau teismo buvo toleruojami, kas, apeliantes nuomone, taip pat turejo itakos tokio nuosprendžio priemimui. Taip pat teismas nepatikrino ir liudytojos B. S. parodymu, kuri nurode, jog jos vyras I. S. 2006 m. spalio menesi gydesi Vilniaus miesto ligonineje ir tik spalio pabaigoje grižo iš ligonines namo. Apeliante teigia, kad jeigu buvo padegimo atvejis, tai turejo buti pranešta policijai, nes padegimas prie namo yra veika padaryta visuotinai pavojingu budu, taciau del tokio ivykio tyrimas nebuvo atliktas. Nukentejusioji mano, kad tai, jog liudytojai V. S., R. V. negirdejo I. S. pasakytu ižeidžianciu ja žodžiu, dar nereiškia, kad jis nepadare nusikalstamos veikos. Taipogi skunde pažymima, jog teismo buvo prašoma, kad I. S. butu patrauktas baudžiamojon atsakomyben už padaryta veika. Tai reiškia, kad bylos nagrinejimo metu teismui nustacius, jog I. S. ne viešai ižeide S. F., turejo buti pritaikytas baudžiamasis istatymas, reglamentuojantis atsakomybe už nevieša ižeidima, nes šiame konkreciame atvejyje kaltinimas neišeina už privataus kaltinimo ribu. Taciau minetas prašymas teismo posedžio protokole nebuvo užfiksuotas. Taip pat nukentejusioji teigia, kad teismas neužtikrino jos procesiniu teisiu, nepaaiškindamas galimybes testi privataus kaltinimo procesa kaltinant I. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., tokiu budu grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 45 str.

Teismo posedžio metu privati kaltintoja - nukentejusioji S. F. ir jos atstovas praše apeliacini skunda tenkinti, išteisintasis I. S. ir jo gyneja praše apeliacini skunda atmesti.

Privacios kaltintojos – nukentejusiosios S. F. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, bylos aplinkybes objektyviai ištirtos ir ivertintos.

Nukentejusioji prašo nuteisti I. S., taciau tai, kad I. S. nepadare jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, del kurios jis ir yra išteisintas apeliuojamu nuosprendžiu, patvirtina byloje esantys objektyviai ištirti bei ivertinti irodymai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytoja R. V. parode, kad praeitu metu spalio menesio pabaigoje, dienos tiksliai nepamena, mate kaip prie namu S. ir S. apie kažka kalbejosi, bet ju pokalbio nesigirdejo (b.l. 78). Liudytojas V. S. taip pat parode, jog pernai rudeni, dienos tiksliai nepamena, mate lauke stovincius S. ir F., kurie apie kažka kalbejosi, bet ju pokalbio nesigirdejo (b.l. 80) Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad pokalbis tarp S. F. ir I. S. galejo buti nebutinai 2007 m. spalio 28 d., kadangi tiek liudytojas V. S., tiek liudytoja R. V. nors ir parode, jog mate kaip S. F. ir I. S. apie kažka kalbejo, taciau konkrecios dienos nurodyti negalejo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip nurodyta nuosprendyje, S. F. ir I. S. gyvena tame paciame name, kas suponuoja ju susitikimo galimybe bet kuria diena, taciau tai nepatvirtina ižeidimo fakto.

Minetu liudytoju parodymai, jog I. S. ir S. F. pokalbio nesigirdejo, paneigia ir ta fakta, kad I. S. viešai, girdint pašaliniams asmenims, ižeide S. F.. I. S. taip pat kategoriškai neigia tai, kad jis ižeide S. F..

Iš liudytojos K. V. parodymu (b.l. 78) matyti, jog ji paties ivykio nemate, apie tai, kad S. kaltina S. F. sudeginus kažkokius daiktus, jai grasina, jog ses už tai i kalejima, ji sužinojusi telefonu iš savo motinos S. F.. Liudytoja R. V. apie minetas aplinkybes taip pat žino tik iš nukentejusiosios pasakojimu. Taigi, teismas pagristai padare išvada, kad šiu liudytoju parodymai neirodo, jog I. S. iš tikruju S. F. pasake tokius žodžius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir iš liudytoju G. B., K. V., B. S., L. B. parodymu (b.l. 78-80), S. F. ir S. santykiai jau senai yra blogi. Atsižvelgiant i tai, teismas nuosprendyje pagristai daro išvada, jog S. F. gali S. kerštauti, todel nukentejusiosios parodymai negali buti vertinami kaip objektyvus ir patikimi, juolab, kad jos parodymu nepatvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti irodymai. Pati nukentejusioji prieštaringai nurodo aplinkybes, privataus kaltinimo skunde ir teisiamajame posedyje teigiama, jog ja ižeide viešai, veliau jau teigiama, jog ja ižeide neviešai. Atsižvelgtina ir i tai, kad susipažinus su bylos medžiaga darytina išvada, jog pati nukentejusioji S. F. savo elgesiu yra linkusi išprovokuoti konfliktines situacijas, kas matyti iš jos atžvilgiu priimtu teismo nuosprendžiu (b.l. 30-32, 35-38).

Apeliantes teiginiai, kad I. S. parodymai yra melagingi ir teismas netinkamai juos vertino, yra nepagristi. Pažymetina tai, kad irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pirmosios instancijos teismui del I. S. parodymu abejoniu nekilo, nes juos patvirtina liudytojos L. B., B. S. parodymai ir nepaneigia kiti byloje esantys irodymai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esancias aplinkybes. Todel apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, kaltinamojo kalte negali buti grindžiama spejimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais, teisminio bylos nagrinejimo metu ištirtais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagristas išvadas del nusikalstamos veikos požymiu ir nusikalstama veika padariusio asmens.

Ižeidimas - tai vieši veiksmai arba užgaulus, nepadorus atsiliepimai apie kita asmeni, žeminantys ji jo paties arba kitu akyse, nepaisant to, ar toks žmogaus asmens, jo elgesio ivertinimas atitinka tikrove, ar ne. Ivertinus visus byloje esancius irodymus, darytina išvada, jog apskritai nebuvo S. F. ižeidimo fakto, todel ir prašymas, patraukti I. S. baudžiamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., yra nepagristas. Teismas privalo išnagrineti ir ištirti privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, o kaltinima privataus kaltinimo byloje palaiko ir teismui irodymus pateikia privatus kaltintojas arba privataus kaltintojo atstovas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeide Lietuvos Respublikos BPK 45 str., nes neišaiškino procesines teises del pasikeitusio kaltinimo I. S.. Kaip matyti iš teismo posedžio protokolo (b.l. 77), teismas nukentejusiajai jos procesines teises išaiškino, be to, bylos nagrinejimo teisme metu, nukentejusiaja atstovavo kvalifikuotas atstovas, todel kolegija daro išvada, jog nukentejusiosios teises nebuvo pažeistos, o šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagristas.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje esanciu irodymu pagrindu padare pagrista išvada, jog I. S. nepadare nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., todel panaikinti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera teisinio pagrindo.

nukentejusiosios S. F. apeliacini skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.