Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-16 · Administracinė byla Nr. I-6928-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-03-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-16Regionų apygardos administracinis teismas
  3. S-858-317-14Nutartis · 2014-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
I-6928-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00475-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6928-331/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00475-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 9.10, 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-11-22 sprendimu Nr. (23.19-08)-322-805 nepripažino 49 416,50 L mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos beviltiška. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, jis kreipėsi į Mokestinę ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri 2013-01-08 posėdyje nusprendė skundą palikti nenagrinėtinu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išnagrinėti jo 2012-12-20 skundą (Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės gautas 2013-01-04, registracijos Nr. 7-10) dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-11-22 sprendimo Nr. (23.19-08)-322-805; 2) tuo atveju jeigu teismas nuspręstų, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-01-08 posėdžio protokolu Nr. PP-9(7-10/2013) pagrįstai nusprendė 2012-12-20 skundą laikyti nenagrinėtinu, jo skundą išnagrinėti iš esmės, jį patenkinti – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-11-22 sprendimą Nr. (23.19-08)-322-805 ir 2012-11-22 išvadą Nr. (23.23-08)-326-2751 panaikinti ir 49 416,50 Lt. akcizo mokesčio delspinigių mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška ar delspinigius panaikinti, ar nuo jų mokėjimo atleisti kitais įstatyminiais pagrindais.

Pareiškėjas paaiškino, kad su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) pozicija nesutinka, kadangi Mokesčių administravimo įstatymo (toliu – ir MAĮ) 145 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog „šiame įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo“. MAĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi skundai, susiję su sprendimais, numatytais MAĮ 145 straipsnyje, nagrinėjami minėto įstatymo nustatyta tvarka. Skundas atitiko ne tik MAĮ 145 straipsnio reikalavimus, tačiau ir ginčus, kurių nagrinėjimas numatytas MAĮ 151 straipsnyje. Mano, kad Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė jo skundą nagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012-10-01 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-47187 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nesutinka, jis jam yra nesuprantamas. 2007-12-17 Mokestinių ginčų komisijos sprendimu Nr. S-242(7-225/2007) buvo patvirtinti tokie mokesčiai: 73 548 Lt apdorotojo tabako (cigarečių) akcizo mokesčio; 16 643,90 Lt apdorotojo tabako akcizo mokesčio delspinigių; 22 064 Lt apdoroto tabako cigarečių akcizo mokesčio baudos; 6 598 Lt etilo alkoholio akcizo mokesčio; 1 493,13 Lt etilo alkoholio akcizo mokesčio delspinigių; 1 979 Lt etilo alkoholio akcizo mokesčio baudos. VMI pareikalavo sumokėti 24 044 Lt baudos (kuri vėliau buvo panaikinta), 49 416,50 Lt delspinigių, 31 Lt rinkliavos mokesčio ir 0,02 Lt minėto mokesčio delspinigių, viso 73 491,52 Lt. Jam yra nesuprantamas mokestinės nepriemokos dydis (nes VMI nei ginčijamame sprendime, nei išvadoje nepaaiškino, kodėl ir už ką reikalaujama tokios sumos). Jo prašymas nebuvo pilnai išnagrinėtas ir nebuvo pasisakyta dėl visų prašyme nurodytų aplinkybių. Jis pripažino savo pareigą sumokėti jam apskaičiuotą 7 354 Lt apdorotojo tabako (cigarečių) akcizo mokestį ir 6 598 Lt etilo alkoholio akcizo mokestį ir stengėsi mokestį sumokėti. Tuo tikslu kreipėsi su prašymu dėl mokesčio mokėjimo dalimis, t. y. mokant po 600 Lt per mėnesį.

Jam buvo paaiškinta, kad jeigu jis mokės minėtą akcizo mokestį taip, kaip sutarta, tai baudų ir delspinigių jam nereikės mokėti, t. y. jis nuo jų mokėjimo bus atleistas. Jis mokesčių administratoriumi pasitikėjo, kadangi pranešime, kurį atsiuntė mokesčių administratorius nebuvo nurodyta, kad jis dar turės mokėti ir paskaičiuotus akcizo mokesčio delspinigius ir baudas. Jis savo įsipareigojimus visuomet vykdė. Jeigu būtų žinojęs, kad reikės mokėti ir akcizo mokestį, ir delspinigius, ir baudas, ir kad dar už visą laiką, kol mokės sutartą sumą, bus skaičiuojami papildomi delspinigiai, tikrai nebūtų sutikęs mokėti kas mėnesį po 600 Lt sumą, nes tam nebūtų matęs jokio tikslo, nes toks susitarimas jam yra visiškai nenaudingas ir žalingas, nes atsirado dar papildomos didelės sumos. Mokestinė nepriemoka padidėjo 31 279 Lt delspinigių suma, nors jis buvo susitaręs, dėl mokėjimo dalimis ir minėtą susitarimą, t. y. savo prievoles, vykdė tinkamai. Mano, kad toks centrinio mokesčių administratoriaus elgesys laikytinas nesąžiningu ir neteisingu. Jeigu mokesčių administratorius ketino skaičiuoti delspinigius ir jų reikalauti, tai turėjo nurodyti rašte dėl prievolės mokėjimo dalimis. Nesuprantama, kodėl ir nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai per visą susitarimo vykdymo laikotarpį, nes mokesčių administratoriaus rašte nebuvo nurodyta, kad bus skaičiuojami delspinigiai. Taip pat neaišku, ar delspinigiai nebuvo skaičiuojami nuo baudos (24 044 Lt), kuri buvo panaikinta.

Mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jo atžvilgiu skaičiuoja akcizo mokesčio delspinigius, pažeisdamas nustatytųjų skaičiavimo tvarką. Išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog jo ekonominė padėtis neatitinka MAĮ 113 str. 1 d. 3 punkto nuostatų. Išvadoje nepagrįstai vertinamas jo sutuoktinės turtas bei jos galimybės dirbti (nurodyta, kad nepateikta dokumentų, įrodančių jos sunkią sveikatos būklę). Pažymėtina, kad butas, kurį atsakovė priskiria vertindama jo turtinę padėtį yra jo sutuoktinės asmeninis turtas ir jis jam nepriklauso, jokių teisių jis į jį neturi. Mokestinė nepriemoka yra jo asmeninė prievolė ir turi būti įvykdyta asmeniškai, sutuoktinė už jo pažeidimus, jo asmenines prievoles neatsako ir negali atsakyti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Prašė teismo pripažinti mokestinę priemoką beviltiška.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 21-22) paaiškino, kad Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjas pateikė skundą dėl VMI 2012-11-22 sprendimo (23.19-08)-322-805 nepripažinti pareiškėjo 49 416,50 Lt akcizo mokesčio delspinigių mokestinės nepriemokos beviltiška. Ginčas pagal pateiktą pareiškėjo skundą nėra mokestinis.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-02-25 sprendimu Nr. (15.11-15)-R3-3864 pareiškėjui nurodyta sumokėti 151 436 Lt apdoroto tabako cigarečių akcizų mokestį, 34 269,97 Lt šio mokesčio delspinigių ir 46 341 Lt baudos, 6 598 Lt etilo alkoholio akcizų mokestį, 1 493,13 Lt šio mokesčio delspinigių ir 1 979 Lt baudos. Pareiškėjas 2009-09-17 pateikė prašymą netaikyti priverstinio išieškojimo veiksmų ir leisti mokėti mokestinę nepriemoką dalimis. Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-10-07 sprendimu leido mokėti dalimis po 600 Lt 73 548 Lt apdoroto tabako cigarečių akcizų mokestį ir 6 598 Lt etilo alkoholio akcizų mokestį. Kadangi pareiškėjas nemokėjo apskaičiuotų baudų ir delspinigių, VMI priėmė 2012-10-01 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-47187 išieškoti 73 491,52 Lt baudų ir delspinigių mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimas antstoliui vykdyti nepateiktas.

Šalies argumentai

2012-10-09 pareiškėjas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą atleisti nuo 24 044 Lt baudų ir delspinigių. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-31 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-272 atleido pareiškėją nuo 24 044 Lt baudos mokėjimo, o nuo 49 416,50 Lt delspinigių mokėjimo neatleido. Pareiškėjas 2012-10-25 pateikė VMI prašymą pripažinti, kad minėtą mokestinę nepriemoką išieškoti nėra tikslinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu, t. y. pripažinti delspinigių mokestinę nepriemoką beviltiška. Prašyme minėta 73 491,52 Lt baudų ir delspinigių mokestinė nepriemoka. Kadangi Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-31 sprendimu atleido pareiškėją nuo 24 044 Lt baudos mokėjimo, buvo nagrinėjamas klausimas dėl 49 416,50 Lt delspinigių mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. VMI išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nustatė, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nėra valstybės remiamas, šeimos gaunamos pajamos didesnės nei valstybės remiama pajamų suma, turi nekilnojamojo turto ir nepateikė duomenų, kad minimas turtas yra nelikvidus, todėl pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis nėra sunki ir neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Vadovaudamasi išdėstytu, VMI priėmė sprendimą nepripažinti 49 416,50 Lt delspinigių mokestinės nepriemokos beviltiška.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau - LVAT) 2014-03-03 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-14 sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo (b. l. 81-90). LVAT konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, neteisingai pritaikęs MAĮ nuostatas ir dėl to padaręs neteisingą išvadą, kad Mokestinių ginčų komisija privalo negrinėti skundą ikiteismine tvarka, kuriuo buvo ginčijamas VMI sprendimas nepripažinti mokestinės prievolės beviltiška. Prievolę pripažįstant beviltiška, yra netaikoma apskundimo tvarka, numatyta MAĮ, o taikoma ABTĮ numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti atitinkamą mokestinės nepriemokos (49 416,50 Lt delspinigių) sumą beviltiška, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LVAT 2009-06-08 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-07-03 sprendimą nepakeistą, kuriuo Mokestinių ginčų komisija patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 73 548 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizų mokestį, 16 643,90 Lt šio mokesčio delspinigius, 22 064 Lt šio mokesčio baudą ir 6 598 Lt etilo alkoholio akcizų mokestį, 1 493,13 Lt šio mokesčio delspinigių ir 1 979 Lt šio mokesčio baudą (LITEKO). Vadinasi mokestinis ginčas dėl priskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir baudų teisingumo yra pasibaigęs dar 2009 metais. Pareiškėjas siekia būti atleistas nuo delspinigių sumokėjimo, pripažįstant mokestinę nepriemoką beviltiška.

LVAT 2014-03-03 nutartyje pažymėjo: „atleidimo nuo delspinigių ir baudos klausimai bei nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimai yra netapatūs. Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies šiame straipsnyje numatytais pagrindais. Vienas iš pagrindų yra numatytas minėto straipsnio 3 punkte, t. y. kai kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsisakymas atleisti nuo delspinigių mokėjimo yra skundžiamas MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka. VMI, priimdama sprendimą dėl atleidimo nuo baudų ar delspinigių, vadovaujasi Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė baigiasi, kai jis yra atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo (MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu mokestinę nepriemoką pripažinus beviltiška, neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į ją neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas. Nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga tokią mokestinę nepriemoką priverstinai išieškoti, ji išieškoma. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės akto nuostatas, darytina išvada, kad mokestinę nepriemoką pripažinus beviltiška, mokesčio mokėtojo prievolė nesibaigia, tačiau atsiradus galimybei tokią nepriemoką išieškoti, ji yra išieškoma“.

Pareiškėjas 2012-10-09 prašymu kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu atleisti nuo 24 044 Lt akcizo mokesčio baudos ir apskaičiuotų 49 416, 50 Lt akcizo mokesčių delspinigių. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėjant prašymą, pareiškėjas pateikė 2012-10-25 prašymą su nauju reikalavimu atsakovui, kuriuo prašė atleisti jį nuo 73 491, 52 Lt baudos ir delspinigių sumokėjimo ir pripažinti, kad minėtą nepriemoką išieškoti nėra tikslinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu, ar atleisti nuo jos mokėjimo kitais įstatyminiais pagrindais. Kauno apskrities VMI 2012-10-31 sprendimu (31-35) atleido pareiškėją nuo 24 044 Lt akcizo mokesčio baudos mokėjimo ir neatleido nuo 49 416,50 Lt akcizo mokesčio delspinigių. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė centriniam mokesčių administratoriui. Todėl VMI nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl 49 416,50 Lt akcizo mokesčio delspinigių dalies pripažinimo beviltiška. Išnagrinėjusi jo prašymą, VMI, vadovaudamasi išvada (b. l. 24-25), 2012-11-22 sprendimu (b. l. 23) nutarė šios nepriemokos nepripažinti beviltiška, argumentuodama, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nėra valstybės remiamas, šeimos gaunamos pajamos didesnės nei valstybės remiama pajamų suma, turi nekilnojamojo turto ir nepateikė duomenų, kad minimas turtas yra nelikvidus, pareiškėjo ekonominė ir socialinė padėtis neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia pripažinti 49 416,50 Lt akcizo mokesčio delspinigius beviltiška mokestine nepriemoka. Mokesčių administratoriaus parengta išvada, kurią ginčija pareiškėjas yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis.

MAĮ 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus), 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką, 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir jo mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška, nes pareiškėjas atitinka įstatyme numatytas sąlygas dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų – pareiškėjas yra bedarbis, turi nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini), padeda pragyventi savo motinai E. M. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį moka po 600 Lt priskaičiuotų akcizo mokesčių.

Vertindamas šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes teismas pažymi, kad LVAT yra pažymėjęs, jog taikant MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.), o ne vien tik asmens priskyrimą tam tikrai socialinei grupei, t. y. kad asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą ir pan. (LVAT administracinėje byloje Nr. A442‑807/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 204–211). Taigi tokia administracinių teismų praktika šiuo metu yra dominuojanti (LVAT praktika, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis), Administracinė jurisprudencija Nr. 22, p. 446).

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav. ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kurių bendra vidutinė rinkos vertė 2012-01-01 sudaro 3 990 Lt. Pareiškėjo sutuoktinės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 64 700 Lt. Taip pat pareiškėjo ir jo sutuoktinės, kaip bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, vardu registruotas turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 3 000 Lt, bendra turimo turto vidutinė rinkos vertė 2012-01-01 sudarė 71 690 lt. Trečiųjų asmenų VMI pateiktais duomenimis pareiškėjas 2011 m. gavo 7 944,40 Lt netauriųjų metalo laužo pardavimo pajamų, neatskaičius mokesčių. Pareiškėjo sutuoktinė 2011 m. gavo 29 269,55 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, neatskaičius mokesčių ir 2 721,92 Lt ligos pašalpos, neatskaičius mokesčių. Iš papildomai pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė per 2012 metus pagal įregistruotą individualią veiklą, jokios veiklos nevykdė ir pajamų neturėjo, kaip nurodo paaiškinime dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau dokumentų, įrodančių sveikatos sunkią būklę nepateikė. Nuo 2012-01-20 iki 2012-11-07 gavo 20 040,77 Lt su darbo santykiais susijusių grynųjų pajamų. Pagal VMI prie Finansų ministerijos klientų informacijos duomenimis pareiškėjo vardu atidarytos 2 atsiskaitomosios sąskaitos DNB NORD ir AB Swedbank bankuose. Iš papildomai pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad AB DNB NORD banke esančioje sąskaitoje likutis laikotarpio pradžiai 2011-01-01 sudaro 0,00 Lt, likutis laikotarpio pabaigai 2012-09-08 - 0,00 Lt, pajamos - 8 083,50 Lt, išlaidos - 8 083,50 Lt. Sąskaita nuolatos yra papildoma ir iš jos vyksta atsiskaitymai su antstolio A. M. kontora. AB Swedbank banko sąskaitos likutis laikotarpio pradžiai 2012-01-01 - sudarė 163,69 Lt, laikotarpio pabaigai 2012-11-13 - 154,69 Lt, išlaidos - 9,00 Lt. Pareiškėjo sutuoktinės vardu atidarytos 2 sąskaitos DNB NORD banke ir atsiskaitomoji sąskaita AB Swedbank. Iš pateiktų sąskaitų matyti pinigų judėjimas (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 11-40).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo nenuginčytų bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis teisme nepaneigta mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjo ekonominė ir socialinė padėtis nėra sunki, pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad mokestinė nepriemoka būtų pripažinta beviltiška. Dėl šios priežasties VMI 2012-11-22 išvada, kurios pagrindu priimtas 2012-11-22 sprendimas nepripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška, yra teisėtas ir pagrįstas, mokesčių administratorius teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius.

Mokestinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes šis ginčas nėra mokestinis ginčas, o Komisija nagrinėja tik mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčio mokėtojo ir centrinio mokesčio administratoriaus dėl sprendimų, kuriais apskaičiuojami ir mokesčių mokėtojui nurodomi sumokėti mokesčiai, taip pat dėl kitų MAĮ nurodytų centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriems taikoma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Tačiau šiuo atveju nėra priimtas joks sprendimas, kuriuo pareiškėjui būtų apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti mokesčiai, mokestinis ginčas yra pasibaigęs dar 2009 metais. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priskaičiuotų mokesčių išieškojimo, t. y. mokestinės nepriemokos (49 416,50 Lt delspinigių) sumos pripažinimo beviltiška.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas