Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui V. L., atsakovo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, trečiajam asmeniui T. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-666/2008 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl atsisakymo nuo dalies palikimo pripažinimo negaliojančiu, dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu bei įpareigojimo perduoti akcijas, tretieji asmenys T. L., Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Janina Neverdauskaitė.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiais jos atsisakymą nuo palikimo ir atsakovo sutikimą nepilnametei ieškovei sudaryti atsisakymo nuo palikimo sandorį bei įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei 1022 UAB „Kraštūnė“ akcijas. Nurodė, kad po motinos D. L. mirties 1999-03-14 atsirado palikimas. Įpėdiniais pagal įstatymą buvo ji, brolis – trečiasis asmuo T. L. – ir tėvas – atsakovas V. L. Tuo metu jai buvo 15 metų ir visus paveldėjimo reikalus tvarkė atsakovas. 2005 metų vasarą, dirbdama UAB „Kraštūnė“, ieškovė peržiūrėjo dokumentus ir tarp jų rado paveldėjimo teisės liudijimus, iš kurių sužinojo, koks palikimas atsirado motinos mirties dieną. Kreipėsi į tėvą, kad šis paaiškintų, kodėl ji nepaveldėjo motinos dalies. Atsakovas paaiškino, kad ji atsisakė nuo palikimo. Ieškovei pareikalavus savo akcijų dalies, atsakovas atsisakė jai perleisti akcijas, sakydamas, kad ieškovė pati pasirašė atsisakymą nuo palikimo, todėl ieškovė į jas neturinti jokių teisių. Ieškovė pripažino, kad pasirašė atsisakymą nuo palikimo, tačiau nurodė, jog nesuprato šio veiksmo pasekmių, kurių jai niekas neišaiškino. Prašė pripažinti jos atsisakymą nuo palikimo kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės, nes tėvas ją suklaidino nurodydamas, jog mama jokio turto neturėjo, viskas priklausė jam, be to, ji buvo nepilnametė. Kadangi ieškovė palikimo atsisakė dėl apgaulės, atsakovas privalo jai grąžinti viską, ką gavo pagal sandorį, todėl prašė priteisti iš atsakovo 1022 UAB „Kraštūnė“ akcijas. Taip pat atsakovui ir notarei buvo žinoma, kad yra pažeistos ieškovės teisės, kadangi atsisakant palikimo nebuvo vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados, jog sandoris neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovo sutikimas ieškovei atsisakyti nuo palikimo pripažintinas negaliojančiu, nes atsakovas veikė prieš jos interesus, negynė jos kaip nepilnametės interesų, pablogino jos turtinę padėtį, taip pažeisdamas Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 65 str. bei 1964 m. CK 65 str. nuostatas. Be to, nėra rašytinio tėvo sutikimo ieškovei atsisakyti palikimo, sutikimas nepatvirtintas notariškai, todėl jį reikia pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Ieškovė nesutiko su atsakovo ir trečiojo asmens T. L. argumentais, kad ji praleido 1 metų senaties terminą, nes, ieškovės nuomone, šiam teisiniam santykiui turi būti taikomas bendras 10 metų senaties terminas, kadangi 1 metų senaties terminas taikomas tik dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, o šiuo atveju yra ginčijamas atsisakymas nuo palikimo. Be to, kai atsakovas 2005 metais sužinojo apie ieškovės ketinimus kreiptis į teismą, jis pažadėjo iki 2006 metų pavasario perrašyti UAB „Kraštūnė“ akcijas ieškovei, t. y. tokiais veiksmais jis pripažino prievolę, kuri nutraukia ieškininę senatį, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. birželio mėnesio.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovei buvo žinoma apie atsisakymo nuo palikimo pasekmes, jai notarė viską išaiškino, notarinis veiksmas buvo atliktas jo, kaip tėvo, akivaizdoje. Tėvo sutikimas buvo duotas konkliudentiniais veiksmais, nes tai nedraudė tuo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas. Taip pat nurodo, kad ieškovei nuo 1999 metų buvo žinoma apie motinos turėtą turtą, paveldėjimo procedūras, todėl prašė taikyti ieškinio senatį bei atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Dar 2005 metų sausio mėnesį jai brolis T. L. pasakė apie vertybinių popierių perleidimą tėvui. Atsakovas ieškovei davė 20 000 Lt buto įsigijimui, taip pat padėjo nusipirkti automobilį. Atsisakymo nuo palikimo dieną reikalaujamų akcijų vertė buvo tik 582,54 Lt, kai tuo tarpu ieškovei buvo duoda žymiai didesnė suma.

Trečiasis asmuo T. L. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovei buvo žinoma apie palikimą nuo jo atsisakymo dienos. Ieškovė nuo 2001 metų dirbo UAB „Kraštūnė“ buhaltere ir jai buvo žinomi visi įmonės akcininkai, akcijų skaičius, jų vertė. Jis 2005 metų sausio mėnesį ieškovei pasakė, kad padovanojo paveldėtas akcijas tėvui. Tėvas ieškovei visada padėdavo materialiai, padėjo įsigyti butą, automobilį.

Trečiasis asmuo Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad mirus D. L., 1999-10-12 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas V. L. ir mažamečiam T. L., nes nepilnametė R. L., tuo metu buvusi 16 metų amžiaus, atsisakė nuo palikimo tėvo naudai, kad tėvas galėtų vystyti verslą, užtikrinti vaikams ateitį. Nurodė, kad atsakovas jai paaiškino, jog dukrai sulaukus pilnametystės, ieškovei perleis dalį akcijų ar atlygins kitais būdais – išmokės pinigais, nupirks butą. Nesutiko su argumentais, kad sandorių pasekmės ieškovei nebuvo išaiškintos bei kad atsakovas veikė priešingai vaiko interesams, nes atsakovas neprarado verslo, tinkamai tvarkė akcininkų teises, dukrai skyrė lėšas turtui įsigyti.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2008-06-17 sprendimu ieškinį patenkino – pripažino ieškovės atsisakymą nuo palikimo ir atsakovo sutikimą ieškovei atsisakyti nuo palikimo, atsiradusio po jos motinos mirties, negaliojančiais; atsakovą įpareigojo ieškovės nuosavybėn perleisti 1022 vienetus UAB „Kraštūnė“ akcijų. Pažymėjęs, kad palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, teismas nurodė, kad reikalavimui dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu pareikšti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido. Nors palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 591 straipsnyje nebuvo nuostatos, įpareigojančios gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, nepilnamečiui atsisakant jam priklausančio palikimo, tačiau teismas, remdamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 str. 2 dalimi, 12 str. 4 dalimi, buvo tos nuomonės, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ieškovei atsisakant jai priklausančios palikimo, atsiradusio po motinos mirties, dalies, turėjo pateikti išvadą, ar toks sandoris neprieštarauja vaiko interesams, ir nustatė, kad tokios išvados nebuvo gauta. Be to, kaip nepilnametės dukters atstovas pagal įstatymą atsakovas turėjo veikti tik jos interesais (SŠK 65 str. 3 d.). Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažino ieškovės atsisakymą nuo palikimo ir atsakovo sutikimą, kad ieškovė atsisakytų palikimo, negaliojančiais kaip prieštaraujančius SŠK 6 str. 2 ir 3 dalims, 1964 m. CK 65 straipsniui ir įpareigojo atsakovą ieškovės nuosavybėn perleisti 1022 vienetus UAB „Kraštūnė“ akcijų. Kaip nepagrįstus atmetė argumentus, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir kad ieškovei atsisakant palikimo buvo pažeistos notarinių veiksmų atlikimo taisyklės. Pabrėžė, kad reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais pareikšta nebuvo, akcentavo, kad paveldėjimo teisės liudijimas, kaip nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas, yra teisėtas, kol nebus pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo, nuosavybės teisę ir senaties terminus. Kadangi teismas konstatavo, jog ieškovė ginčija būtent palikimo priėmimo teisėtumą, tai reiškia, kad ieškovės reikalavimui taikytinas vienerių metų senaties terminas nuo to momento, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, todėl laikytina, kad ieškovė praleido ieškinio senatį. Dėl akcijų perleidimo apeliantas nurodo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškovė nebuvo pareiškusi materialaus reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti UAB „Kraštūnė“ akcijų perleidimo sandorį, todėl darytina išvada, kad teismas nusprendė dėl nepareikšto reikalavimo. Ieškovės reikalavimas perduoti 1022 akcijas negali būti patenkintas, nes byloje neginčijamas ir nėra nuginčytas šių akcijų įsigijimo pagrindas – paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas privalėjo kritiškai įvertinti ieškovės dėstomas aplinkybes ir argumentus, neva jos atsisakymas pasirašytas dėl apgaulės, nes ji teisinių santykių metu buvo pakankamai suaugusi ir net ribotai veiksni, atsisakymas pasirašytas jos ranka. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovas ieškovės vardu priėmė palikimą. Ieškovės teiginiai, kad neva atsakovas žadėjęs perleisti akcijas, yra niekuo nepagrįsti. Aplinkybė, kad nebuvo gauta Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, nesudaro besąlyginio pagrindo jo sutikimą pripažinti negaliojančiu, nes tėvo sutikimui Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados nereikėjo, to įstatymai nenumatė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės atsisakymas nuo palikimo kaip ir sandorio nuginčijimui turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovės reikalavimas buvo pripažinti negaliojančiu atsisakymą nuo palikimo, o tai yra vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu tik pagal bendrąsias sandorių pripažinimo negaliojančiais taisykles. Jei apelianto argumentai dėl sutrumpinto senaties termino ir būtų teisingi, tai šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2006-06-01, t. y. po to, kai pasibaigė atsakovo nurodytas terminas, per kurį jis jai buvo įsipareigojęs perrašyti jai priklausančią motinos palikimo dalį – akcijų dalį. Dėl apelianto argumento, kad teismas nusprendė dėl nepareikšto reikalavimo, ieškovė nurodo, kad ieškinyje aiškiai išreikštas prašymas teismui įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei akcijas. Taip pat ieškovė pažymi, kad teismas įpareigojo atsakovą ne sudaryti akcijų perleidimo sandorį, o perduoti jai priklausančias akcijas, kaip ir buvo prašyta ieškinyje. Dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo nurodo, kad pripažinus atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu, išduoti paveldėjimo teisės liudijimai dėl dalies, apimančios jos turėtą paveldėti palikimo dalį, taip pat tampa negaliojančiais, kadangi išnyksta pagrindas, kuriuo jai priklausiusi palikimo dalis lygiomis dalimis atiteko kitiems dviem įpėdiniams pagal įstatymą. Dėl susitarimo, kad atsakovas buvo pažadėjęs jai perleisti akcijas, kai ji taps pilnametė, ieškovė nurodo, kad šią aplinkybę patvirtino notarė. Pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos įstatymo 12 str. atsisakant nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus motinai Vaikų teisių apsaugos tarnyba turėjo pateikti išvadą, kad toks atsisakymas neprieštaraus vaiko interesams. Atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą veikti nepilnametės dukters interesais, davė sutikimą sandoriui sudaryti, vadovaudamasis savo asmeniniais interesais.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 1999-03-14 mirė D. L. (t. 1, b. l. 48). Ieškovė 1999-10-11 rašytiniu pareiškimu atsisakė nuo palikimo pagal įstatymą ir šis atsisakymas buvo patvirtintas notaro (t. 1, b. l. 47). Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai 1999-10-12 ir 1999-12-21 buvo išduoti atsakovui V. L. ir trečiajam asmeniui T. L. (t. 1, b. l. 57–58).

Vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymo) 4 str. ir 38 str. ginčo teisiniam santykiui taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos.

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti du vienašalius sandorius keliais pagrindais: 1) jos 1999-10-11 atsisakymas nuo palikimo sudarytas dėl apgaulės (1964 m. CK 57 str.), 2) abu sandoriai neatitinka įstatymo reikalavimų (1964 m. CK 47 str.). Reikalavimą įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei 1022 UAB „Kraštūnė“ akcijas nurodė esant išvestiniu, taikant sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pasekmes (CK 1.91 str. 2d.).

Pirmąjį pagrindą ieškovė grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad sandorio sudarymo metu tėvas ją apgavo nurodydamas, jog nėra jokio paveldėtino turto, ji buvo nepilnametė, nesuprato tokio sandorio pasekmių, kurių jai niekas neišaiškino. Be to, atsakovas, 2005 metais sužinojęs, kad ieškovė dėl palikimo ketina kreiptis į teismą, pažadėjo jai perleisti dalį akcijų ir paprašė, kad ji palauktų iki 2006 metų pavasario, tačiau savo pažado neįvykdė.

Antrąjį pagrindą ieškovė grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad jos palikimo atsisakymo ir atsakovo sutikimo sandoriai sudaryti nesant Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, toliau – VTAPĮ, 12 str. 4 d.), veikiant priešingai nepilnamečio vaiko interesams (SŠK 65 str.), pažeidžiant draudimą sudaryti atstovui sudaryti sandorius su pačiu savimi (1964 CK 65 str.), be to, tėvo sutikimas nėra rašytinės formos ir nepatvirtintas notariškai.

Dėl pirmojo pagrindo.

Asmenys laisvai savo nuožiūra disponuoja iš įstatymo kilusia teise paveldėti, ši teisė gali būti ribojama tik įstatymo. Asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą arba gali šios teisės atsisakyti. Kaip ir palikimo priėmimas, atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, atsisakyti palikimo negalima su kokiomis nors sąlygomis ar išlygomis, todėl jo galiojimui neturi įtakos paveldimo turto apimtis, vertė ar jos pokyčiai, todėl atmestinas ieškovės argumentas, jog klaidinantys teiginiai dėl paveldimo turto apimties, jei tokie ir buvo, laikytini ieškovės apgaule 1964 m. CK 57 str. prasme. Taip pat atsisakymo nuo palikimo sandorio, kaip vieno asmens valinio teisinio veiksmo, galiojimui neturi įtakos iš kokių nors papildomų susitarimų kilusios sąlygos ar išlygos, t. y. šiuo konkrečiu atveju tėvo pažado (jei toks ir buvo atsisakymo nuo palikimo momentu) perleisti akcijas vėliau, nes jos nėra vienašalio sandorio sudėtinė dalis, o dėl jų vykdymo kilusius ginčus šalys gali spręsti vadovaudamosios sutarčių teise, t. y. dvišalius sandorius reglamentuojančiomis teisės normomis. Juo labiau 1999 metų sandorio pripažinimui sudarytu dėl apgaulės neturi jokios įtakos 2005 metų tėvo pažadas perleisti dalį akcijų, nes sandorio sudarymo dieną neegzistavusi aplinkybė negali turėti jokios įtakos ieškovės valiai. Be to, ieškovė neįrodė nei pačių faktinių aplinkybių, kad tėvas prieš jai atsisakant palikimo suklaidino ją dėl paveldimo turto apimties ir įsipareigojo ieškovei perleisti paveldėtas akcijas vėliau, egzistavimo, nei to, kad būtent jos nulėmė ieškovės apsisprendimą atsisakyti palikimo (CPK 178 str.). Taip pat ieškovė neįrodė, kad jai nebuvo išaiškintos atsisakymo nuo palikimo pasekmės, t. y. kad notarė neatliko savo pareigos išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes (Notariato įstatymo 30 str. 1 d.). Atsakovas neigia klaidinęs ieškovę, notarė patvirtino, kad atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes visada ir visiems išaiškina. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, be savo teiginių, kurie yra neįtikinami dar ir todėl, kad pati ieškovė pripažino nepamenanti sandorio (atsisakymo nuo palikimo) sudarymo aplinkybių, ieškinyje apskritai nurodė, kad apie patį sandorį ji sužinojo tik 2005 metais ir tuo net grindžia senaties termino eigos pradžią. Taip pat sandorio pripažinimui negaliojančiu jokios įtakos neturi ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji sandorio sudarymo metu buvo nepilnametė. 1964 str. CK 14 str. 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo 16 metų amžiaus, ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog ji sandorio sudarymo momentu neturėjo veiksnumo, pakankamo bent penkiolikmečiui, kad galėtų sudaryti bei suprasti sudaromo sandorio esmę netgi po notarės išaiškinimų. Be to, sandoris sudarytas dalyvaujant notarei, kuriai jokių įtarimų dėl ieškovės veiksnumo nekilo (Notariato įstatymo 31 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, vien ieškovės teiginių nepakanka pripažinti sandorį sudarytą dėl apgaulės (CPK 185 str.).

Dėl antrojo pagrindo.

Ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ginčijamiems sandoriams sudaryti buvo privaloma vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, jog šie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams, yra nepagrįsti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 4 dalyje nustatyta, kad tokia išvada reikalinga tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams disponuojant vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pirma, byloje nagrinėjamu atveju ieškovė nuosavybės teisių į palikimą nebuvo įgijusi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 2 dalyje nustatyta, kad vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Civilinis, Santuokos ir Šeimos kodeksai, kiti įstatymai bei teisės aktai. Antra, savo teisių į palikimą įstatymo nustatyta tvarka atsisakė ieškovė su tėvo sutikimu (1964 str. 14 str. 1 d.), tai atitinka ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 3 dalies nustatą, jog vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, turi teisę pats arba per savo teisėtus atstovus sudarinėti sandorius. Aiškinimas, kad nepilnamečio (turint tėvo sutikimą) sudarytas sandoris yra prilygintinas tėvo (nepilnamečio vardu) sudarytam sandoriui, nepagrįstai apribotų vyresnių nei 15 metų nepilnamečių asmenų veiksnumą, t. y. faktiškai jį sulygintų su nepilnamečių, neturinčių 15 metų, veiksnumu, už kuriuos sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai (1964 m. 13 str. 1 d.). Tais pačiais motyvais atmestini ir ieškovės bei pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ginčijami sandoriai pažeidžia 1964 CK 65 str. nuostatą, nustatančią, jog atstovas negali sudarinėti atstovaujamojo vardu sandorių nei su pačiu savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pačiu metu. Palikimo atsisakė ne atsakovas ieškovės vardu, o ieškovė atsakovo sutikimu, tiek ieškovės palikimo atsisakymas, tiek atsakovo sutikimas yra vienašaliai sandoriai.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip neatitinkantys ir SŠK 6 str. 2–3 dalis, teisėjų kolegija iš kitų pirmosios instancijos teismo motyvų sprendžia, jog tai yra rašymo apsirikimas, o teismas turėjo omeny ne SŠK 6 str., o 65 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kuriose nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teises ir interesus privalo ginti jų tėvai, kurie yra nepilnamečių savo vaikų globėjai arba rūpintojai be specialaus paskyrimo; tėvystės teisės negali būti vykdomos priešingai vaikų interesams. Teisėjų kolegija sutinka, kad šių įstatymo nuostatų pažeidimas gali būti pakankamu pagrindu pripažinti jas neatitinkančius sandorius negaliojančiais. Tačiau ieškovė be savo situacijos vertinimo nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos įstatymo nuostatos buvo pažeistos. Vien aplinkybė, kad šešiolikmetė tėvo sutikimu atsisakė palikimo, negali būti vienareikšmiškai suprantama kaip pareigos ginti vaiko teises ir interesus pažeidimas ar net kaip veikimas prieš vaiko interesus. Aiškinant priešingai išeitų, kad nepilnamečiui, tiek jo tėvams veikiant jo vardu, tiek pačiam nepilnamečiui su tėvų sutikimu atsisakyti palikimo visais atvejais negalima. Iš atsakovo, trečiųjų asmenų T. L. ir notarės paaiškinimų matyti, kad atsakovas neveikė priešingai ieškovės interesams, jis ieškove rūpinosi ne tik jai būnant nepilnamete, bet ir vėliau – teikė visapusišką išlaikymą, padėjo gauti aukštąjį išsilavinimą, padėjo įsigyti būstą, automobilį. Šių aplinkybių neginčijo ir pati ieškovė. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Kraštūnė“ buvo prie bankroto ribos, ieškovės reikalaujamų įmonės akcijų vertė tebuvo 582,54 Lt, o dividendai nebuvo mokami iki 2004 metų. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė jos, kaip nepilnamečio vaiko, interesus.

Atmestini ieškovės argumentai, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais todėl, kad atsakovo sutikimas nebuvo rašytinės formos ir nepatvirtintas notariškai. Ginčijamų sandorių sudarymo metu įstatymas nereikalavo sutikimo rašytinės ar notarinės formos. Ieškovė pas notarę buvo kartu su tėvu, atsisakymą ieškovė pasirašė notarės ir tėvo akivaizdoje, notarei ieškovės ir tėvo valia buvo aiški, todėl laikytina, kad tėvo sutikimas duotas konkliudentiniais veiksmais (1964 m. CK 41 str. 2 d.).

Dėl reikalavimo įpareigoti perduoti akcijas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei 1022 UAB „Kraštūnė“ akcijas pareikštas kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pasekmė (CK 1.91 str. 2d.). Taigi šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimų pripažinti ieškovės atsisakymą nuo palikimo ir tėvo sutikimą negaliojančiais. Įpėdinio, ginčijančio palikimo atsisakymą, teisės į palikimą gali būti įgyvendintos tik nuginčijus kitų įpėdinių palikimo priėmimą. Nuginčijus palikimo atsisakymą, atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis – priėmusiu palikimą ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Asmuo, kurio paveldėjimo teisė į palikimą nuginčyta, privalo grąžinti valdytą palikimo dalį kaip turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko (CK 6.237 str. 2 d.).

Kasacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartyje išaiškino, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą gali būti nuginčyta ginčijant jos įgijimo pagrindą (titulą) – palikimo priėmimą; nuginčijus teisę paneigiamas ir ją patvirtinusio dokumento teisėtumas, todėl ta aplinkybė, kad paveldėjimo teisę ginčijantis asmuo nereiškia atskiro reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo, negali būti kliūtimi pažeistoms paveldėjimo teisėms apginti. Teismas klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo gali išspręsti teisinio pareikštų reikalavimų kvalifikavimo pagrindu.

Taigi, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, teismas privalėtų spręsti klausimą dėl pasekmių, t. y. atsakovui ir trečiajam asmeniui T. L. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų galiojimo klausimą bei palikimo dalies, kurios įgijimo pagrindas išnyko, grąžinimo klausimą. Kadangi pagrindiniai ieškinio reikalavimai dėl palikimo atsisakymo netenkinti, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl akcijų perdavimo. Pretenzijas atsakovui dėl pažado neatlygintinai perleisti akcijas nevykdymo ieškovė gali reikšti bendra tvarka vadovaudamasi CK 6.465 str. 2 dalimi.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad ieškovės reikalavimai pripažinti jos atsisakymą nuo palikimo ir atsakovo sutikimą negaliojančiais ir taikyti sandorių negaliojimo teisines pasekmes yra nepagrįsti (CPK 185, 265 str.).

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas ir trečiasis asmuo T. L. prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimui dėl pripažinimo negaliojančiu jos atsisakymo nuo palikimo galioja bendras 10 metų senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Kasacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartyje išaiškino, kad tuo atveju, kai ieškinys dėl atsisakymo nuo palikimo, įvykusio galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, yra reiškiamas jau įsigaliojus CK (2001 m. liepos 1 d.), klausimas dėl ieškinio senaties termino turi būti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau– Įgyvendinimo įstatymas). CK taikymas paveldėjimo santykiams reglamentuotas Įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje; pagal 38 straipsnio 2 dalį CK 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ši Įgyvendinimo įstatymo norma turi būti taikoma kartu su to paties įstatymo 10 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios ieškinio senaties terminų taikymo taisyklės įsigaliojus naujajam CK. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad CK 5.8 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas ir atsisakymui nuo palikimo ginčyti, o aplinkybė, kad paveldėjimo teisę ginčijantis asmuo nereiškia atskiro reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo, negali būti kliūtimi pažeistoms paveldėjimo teisėms apginti, nes teismas klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo gali išspręsti teisinio pareikštų reikalavimų kvalifikavimo pagrindu.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad senaties termino eiga ieškovės reikalavimui pripažinti negaliojančiu jos notariškai patvirtintą 1999-10-11 atsisakymą nuo palikimo prasidėjo kitą dieną po sandorio sudarymo (1964 CPK 122 str. 3 d.). Ieškovės reikalavimui dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu įstatyme (1964 m. CK 84 str. 1 d.) buvo numatytas bendras triejų metų ieškinio senaties terminas, kuris įsigaliojus CK dar nebuvo pasibaigęs. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu Civiliniame kodekse nustatomas trumpesnis ieškinio senaties terminas, jis ir taikomas, tačiau pradedamas skaičiuoti nuo šio kodekso įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir pagal šio kodekso normas. Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 2 dalimi, ieškovės reikalavimui turi būti taikomas CK 5.8 str. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo dienos. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytomis teisės normomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad senaties terminas ieškovės reikalavimui pripažinti negaliojančiu jos atsisakymą nuo palikimo baigėsi 2002-07-02, t. y. praėjus metams nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo (1964 m. CPK 123 str. 1 d., CPK 74 str. 1 d.). Ieškovės argumentai, kad atsakovas 2005 m. savo veiksmais pripažino prievolę ir tokiu būdu nutraukė ieškinio senatį, yra nepagrįsti. Šalių neginčijamos subjektinės teisės ir juridiniai faktai buvo įtvirtinti notaro (Notariato įstatymo 1 str., 26 str. 2 d.), todėl atsakovui nebuvo pagrindo abejoti dėl sandorių teisėtumo ir manyti iš sandorių turint turtinių prievolių ieškovei. Per visą senaties terminą ieškovė nei notarės veiksmų, nei sandorių neginčijo, senaties terminas pasibaigė. Kaip jau buvo minėta, atsakovo 2005 m. duotas pažadas ieškovei iki 2006 m. pavasario neatlygintinai perleisti dalį akcijų niekaip negalėjo paveikti ieškovės valios atsisakant palikimo 1999 metais, todėl šie atsakovo veiksmai negalėjo nutraukti senaties termino palikimui ginčyti eigos. Nenustačius aplinkybių, sustabdančių ar nutraukiančių ieškinio senatį, bei aplinkybių, kurias galima būtų pripažinti svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis tokį ilgą laikotarpį nuo senaties termino pabaigos ir ieškinio pareiškimo teismui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui reikalaujant taikytina ieškinio senatis (CK 1.126 str. 2 d.), kuri yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo materialinių paveldėjimą, sandorių galiojimą ir ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo naikintinas, ir priimtinas naujas – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Iš ieškovės atsakovui priteistinos pastarojo byloje patirtos 3 213 Lt (t. 1, b. l. 168, t. 2, b. l. 47, 62, 78) žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų (CPK 93, 98 str.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų patirtų pašto išlaidų suma nedidelė, jų išieškojimo kaina viršytų jų sumą, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

Iš ieškovės R. L. atsakovui V. L. priteisti 3 213 Lt bylinėjimosi išlaidų.