- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- eI-465-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02505-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Ernestas Spruogis, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (el.b.l. 1-8), kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2018-05-30 sprendimą Nr. 49SFN-1260-(14.49.104) (toliau - ir 2018-05-30 sprendimas); 2) panaikinti NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018-07-04 sprendimą Nr. 1SS-1340-(8.5) (toliau – ir 2008-07-04 sprendimas); įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl 335 kv.m. ploto žemės sklypo įsigijimo iš valstybės.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso 0,1658 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Norėdamas prisipirkti papildomą plotą pareiškėjas 2017 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-11-17 raštu Nr. A256-1430/17(2.14.2.12-MP8) nurodė pareiškėjui, kad teritorijoje, kurioje jis pageidauja prisijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), papildomą plotą galioja teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-27 sprendimu Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalaus plano tvirtinimo“ (toliau - Detalus planas), kuriuo suplanuotas papildomas apie 335 kv.m. ploto sklypas. Šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-01-26 įsakymu Nr. A30-235 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas- suformuoti naują valstybinės žemės sklypą valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Šis sklypas planuojamas iki detaliuoju planu suprojektuoto sklypo apie 335 kv. m. ploto ribų. Detaliuoju planu suprojektuotas sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais ir suplanuotais (planuojamais) sklypais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra būtinybės ir pasiūlė įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjas kreipėsi į licencijuotą matininką dėl kadastrinių matavimų bylų parengimo įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius. Parengus kadastrinių matavimų bylas, 2018-03-30 prašymu pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių patikslinti nustatytus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pridėdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius yra išdavęs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-117-(14.49.36.), tikslu minėtoje teritorijoje suformuoti apie 125 000 kv. m. ploto, kitos paskirties, bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, sklypą ir, kad galės spręsti klausimą dėl pareiškėjo patenkinimo, kai bus patvirtintas minėtas formavimo ir pertvarkymo projektas. Nesutikdamas su tokiu skyriaus sprendimu pareiškėjas 2018-06-14 raštu kreipėsi į NŽT prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas pavesti NŽT Vilniaus miesto skyriui tenkinti pareiškėjo prašymą dėl papildomo 335 kv. m. ploto įsiterpusio žemės sklypo pirkimo iš valstybės sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį. NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018-07-04 sprendimu iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad šiuo metu pageidaujamas pirkti iš valstybės 335 kv. ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės klypo sąvokos, nes ribojasi su laisva valstybine žeme. Papildomai nurodė, jog tai, kad žemės sklypas yra suplanuotas patvirtintame Detaliajame plane dar nereiškia, kad šis žemės sklypas jau yra suformuotas. NŽT nurodė, kad sklypas laikomas baigtu formuoti, kai NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenys.
Pareiškėjo nuomone, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018-05-30 sprendimu nepagrįstai atideda pareiškėjo prašymo nagrinėjimą neapibrėžtam terminui ir sieja papildomo 335 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pardavimo klausimo išsprendimą su šiuo žemės sklypu besiribojančio valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimu. NŽT 2018-07-04 sprendimu nepagrįstai pritarė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-05-30 sprendimui nurodydamas, kad šiuo metu pageidaujamas pirkti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas nurodo, jog pageidaujamas įsiterpęs plotas yra 335 kv. m ploto, t. y. ne didesnis nei 0,04 ha. Šis plotas yra laisvas valstybinės žemės plotas, jis yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), ir miesto gyvenamojoje vietovėje esančio miško ploto, įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta. Sklypas yra suformuotas patvirtintu Detaliuoju planu. Iš Žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projekto teritorijos schemos matyti, kad pareiškėjo pageidaujamame prisipirkti plote nenumatoma suformuoti naujo žemės sklypo. Tokiu būdu egzistuoja visuma sąlygų, leidžiančių parduoti pareiškėjui pageidaujamą 335 kv. m ploto įsiterpusį žemės sklypą ir nelaukiant žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, juolab atsižvelgiant į tai, kad formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas gali užtrūkti apie du metus, taip pareiškėją informavo žodžiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018-05-30 sprendimu ir NŽT 2018-07-04 sprendimu nepagrįstai neapibrėžtam terminui atidedami pareiškėjo prašymo dėl papildomo 335 kv. m ploto išpirkimo iš valstybės, kai šis plotas jau dabar gali būti parduotas ne aukciono tvarka už rinkos kainą, kai už sklypą pareiškėjas pageidauja mokėti iš karto, o ne išsimokėtinai, pažeidžia ne tik pareiškėjo teises, bet ir užkerta kelią operatyviam papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimui, kurių nuolat trūksta savivaldybės ir valstybės funkcijoms įgyvendinti.
Detalaus plano sprendiniai dėl papildomo įsiterpusio ploto pardavimo kaimyniniams žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakovų įgyvendinti atitinkamai 2013 metais, 2012 metais. Skyrius pardavė įsiterpusius žemės plotus, sujungė su pagrindiniu žemės sklypu, nors tuo metu net nebuvo pradėtas Žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad NŽT, išnagrinėjusi jo 2018-06-14 skundą visus paminėtus veiksmus turėjo įpareigoti atlikti Skyrių, sprendžiant klausimą dėl papildomo 335 kv. m ploto pardavimo pareiškėjui (el.b.l. 1-8).
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad iš pareiškėjo pateiktų planų (situacijos schemų) bei Vilniaus miesto archyve esančio ginčo žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo žemės sklypą iš trijų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas ir tik viena kraštinė ribojasi su privačiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtame plane (duomenys neskelbtini) gretimybėje 1-2 ir 4-3 nurodyta, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 10 metrų, tačiau toks žemės sklypas nėra laikytinas atitinkančiu siauros juostos sąvoką. Ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusių žemės sklypo sąvokos. Pabrėžtina, kad ginčo žemės sklypą iš vakarų, pietų ir rytų pusių supai laisvos valstybinės žemės plotas, todėl bent vienos iš nurodytų sąlygų neatitikimas ginčų žemės sklypą daro negalimu formuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovas nurodo, jog pateikti atsakymai į pareiškėjo 2018-03-20 prašymą dėl minėto žemės sklypo įsigijimo yra išsamūs ir motyvuoti bei atitinkantys individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (el.b.l. 41-45).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-05-30 sprendimo (rašto) (el. b.l. 14-15) bei trečiojo suinteresuoto asmens NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018-07-04 sprendimo (rašto) (el.b.l. 20-21), kuriais buvo atsisakyta parduoti pareiškėjui ginčo žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei E. V. nuosavybės teise priklauso 0,1658 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas siekia įsigyti 335 kv.m. laisvą valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
Ginčo teritorijoje galioja teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas (ir jo sprendiniai), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-27 sprendimu Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ (el.b.l. 64-66).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-01-26 įsakymu Nr. A30-235 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas yra suformuoti naują valstybinės žemės sklypą valstybės ir savivaldybių funkcijoms įgyvendinti (el. b.l. 24-25). NŽT Vilniaus miesto skyrius yra išdavęs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus Nr. SFP-117-(14.49.36) siekiant minėtoje teritorijoje suformuoti 125 000kv. m. ploto kitos paskirties, bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos, sklypą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - ir Nutarimas). Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtinta, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų; įsiterpę sklypai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, kokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, darytina išvada, jog Nutarime imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (el.b.l. 33-35, 51-52) matyti, jog pareiškėjo siekiamą įsigyti ginčo žemės sklypą iš trijų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas ir tik viena žemės sklypo kraštinė ribojasi su privačiu, t.y. pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 51-52) gretimybėje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 10 metrų, todėl toks žemės sklypas nėra laikytinas atitinkančiu siauros juostos sąvoką, nes ginčo žemės sklypą net iš trijų kraštinių supa laisvos valstybinės žemės plotas. Taigi išanalizavus teisinį reglamentavimą ir faktinę padėtį, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens padaryta išvada, jog pareiškėjo ketinamas įsigyti ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jo negalima formuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo.
Vertindama pareiškėjo skundo argumentus dėl skundžiamų ginčo sprendimų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad minėti ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ginčo raštuose detaliai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui, be to, išsamiai buvo išanalizuota faktinė situacija, taip pat nurodyta šių raštų apskundimo tvarka ir terminai. Taigi pareiškėjo argumentai dėl ginčo sprendimų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-05-30 sprendimas (raštas) bei trečiojo suinteresuoto asmens NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018-07-04 sprendimas (raštas) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl aukščiau minėtų ginčo raštų panaikinimo, nėra pagrindo papildomai pasisakyti dėl pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. V. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.