- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- 1-2791-668/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18344-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- T. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
laiduotojai R. D.;
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilalėje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šilalė, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ specialistu–konsultantu, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
T. D. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: prie savęs laikė popieriaus lapą su augalinės kilmės medžiagų mišiniu, kuriame buvo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) su 0,050 g (5,7 %) psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, iki 2023 m. gegužės 21 d. 00.08 val., kai šią medžiagą, bandydamas paslėpti nuo policijos pareigūnų, išmetė pro savo namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), langą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis T. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį ir parodė, kad sutiko pažįstamą žmogų, kuris pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų, buvo pavargęs nuo darbo, piktas, bandė nuraminti nervus, todėl įsigijęs vartojo. Narkotines medžiagas įsigijo pirmą kartą, sumokėjo apie 10 eurų už gramą. Įvykio dieną policija buvo iškviesta dėl triukšmo, o jai atvažiavus kilo įtarimas dėl kvapo, todėl buvo atlikta krata ir rastos medžiagos. Pamatęs prie durų policiją iš išgąsčio bandė atsikratyti narkotinių medžiagų, todėl jas išmetė pro langą, tačiau apačioje buvę pareigūnai viską matė. Ateityje žada vengti pažinčių, kurios vestų prie narkotikų. Su mama palaiko artimus santykius, nuolat bendrauja įvairiomis temomis. Apie narkotinių medžiagų įsigijimą ir vartojimą mama nežinojo, todėl yra šokiruota ir nusivylusi jo elgesiu.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. J. nurodė, kad 2023 m. gegužės 21 d. dirbo kartu su vyresniąja patrule R. M. (radijo šaukiniu „K1738“) ir apie 23 val. gavo pranešimą, jog adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), bute vartojamos narkotinės medžiagos ir smurtaujama prieš moterį. Nuvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė vyras, kuris nurodė, jog ten ne (duomenys neskelbtini) butas, o ieškomas butas yra kitas. Nuėjus į jo nurodytą butą, buto durų niekas neatidarė, jokio triukšmo nesigirdėjo. Tuomet kartu su kolege išėjo į lauką pažiūrėti ar pro buto langus šviečia šviesa. Pakeliui laiptinėje prie jų priėjo vyras, kuris prisistatė Ž. R., kuris nurodė, kad gyvena po butu, iš kurio dažnai sklinda triukšmas, kad šiandien girdėjo moterišką balsą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo (duomenys neskelbtini) butas, į kurį jie atvyko pagal gautą iškvietimą, kurio duris atidarė vyras, kuris teigė, jog tai ne (duomenys neskelbtini) butas. Ž. R. pasakė, kad girdėjo kaip atvyko policijos pareigūnai ir beldėsi į kaimyno duris, o tuo metu kaimynas išmetė kažką per langą. Pažiūrėjęs pro langą jis pamatė, jog ant žemės yra baltos spalvos popieriaus lapas, galimai, su narkotinėmis medžiagomis bei plastikinis butelis. Nuėjus į lauką prie (duomenys neskelbtini) buto langų ant žolės rado baltą popieriaus lapą su „Telia“ užrašais, ant kurio buvo, galimai, narkotinės medžiagos. Šalia popieriaus lapo buvo „Lipton“ plastmasinis butelis su nupjautu galu, plastmasinis tamsiai mėlynos spalvos maišelis, iš kurio sklido aitrus kvapas. Tuomet jis grįžo atgal į laiptinę ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Kolegė liko stovėti lauke prie išmestų daiktų. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo 3 vyrai. Kaip vėliau paaiškėjo, – T. D., kuris nuomojosi minėtą butą, ir du jo draugai – E. S. ir I. S. Vyrai labai jaudinosi, sunkiai atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, nuo jų sklido aitrus kvapas. Pokalbio metu T. D. prisipažino, jog pro langą išmetė narkotines medžiagas (b. l. 52–54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. S. nurodė, kad 2023 m. gegužės 20 d., apie 18 val. atėjo į namus pas savo draugą T. D., su kuriuo yra pažįstami apie 5 metus. Pas T. jau buvo atėjęs jų bendras draugas E. S. Jie susitiko visi kartu pažiūrėti serialą. Tikslaus laiko pasakyti negali, pas T. atėjo G., kurios pavardės nežino. Ją atlydėjo policijos pareigūnai, kadangi G. sumušė kažkas namuose ir ji atėjo paprašyti, kad ją priimtų T. apsistoti. T. sutiko ir G. liko pas jį bute. Tik išėjus policijos pareigūnams, T. pradėjo varyti G. iš namų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi ji nenorėjo išeiti. Jis į šį konfliktą nesikišo, kadangi tai yra T. draugė. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Po kurio laiko ji išėjo. Išėjus G., jie toliau žiūrėjo serialą. Jis jokių narkotinių medžiagų nevartojo, tačiau T. D. prie jo rūkė kanapes. 2023 m. gegužės 20 d., apie 23 val. T. pro langą pamatė, jog atvyko policijos pareigūnų automobilis. Jie išsigando ir T. nusprendė pro langą išmesti kibirą ir baltą popieriaus lapą su narkotinėmis medžiagomis. Kur tiksliai jis jas laikė, jis nematė. T. pasiūlė visiems išeiti iš buto, tačiau laiptinėje jie sutiko policijos pareigūnus. Pareigūnai jam, T. ir E. atliko dalines apžiūras. Su savimi jie jokių draudžiamų daiktų neturėjo. Tuomet policijos pareigūnai liepė jiems grįžti į butą. Paskui policijos pareigūnai bute atliko kratą. Ar kažką rado, jis nežino. Paskui juos pareigūnai nuvežė į Kauno klinikas šlapimo tyrimams atlikti. Jis pats narkotines medžiagas vartoja dažnai, tačiau kartu su T. nėra vartojęs. Paskutinį kartą kanapes vartojo 2023 m. gegužės 19 d. Žino, jog T. D. vartoja žolę, tačiau niekuomet nėra girdėjęs, kad kam nors platintų narkotines medžiagas (b. l. 26–29).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. nurodė, kad 2023 m. gegužės 20 d., apie 21 val. jis atėjo pas draugą T. D. į namus. Kartu su jais buvo draugas I. S. Jie susitiko pažiūrėti serialą. Bežiūrint serialą atvyko G. kartu su policijos pareigūnais. Dėl kokių priežasčių ji atvyko, jis nežino. Jis nesikišo į T. bei G. santykius. Tarp T. ir G. vyko žodinis konfliktas. Po kiek laiko ji išėjo iš buto, o jie toliau liko žiūrėti serialą. Prie jo narkotinių medžiagų niekas nevartojo. Jis nežinojo, jog T. namuose turi narkotinių medžiagų. Tą vakarą jis tiesiog žiūrėjo serialą ir nematė, kad T. būtų išmetęs kokius daiktus per langą. Jis 2023m. gegužės 21 d., apie 1 val. nakties nusprendė vykti namo. Jis su T. išėjo į laiptinę, kur sutiko policijos pareigūnus, kurie liepė jiems eiti atgal į butą. Jie grįžo į butą. Bute atliktos kratos metu pareigūnai rado svarstykles bei smulkintuvą. Jis su savimi jokių draudžiamų daiktų neturėjo. Tuomet juos pareigūnai nuvežė į Kauno klinikas šlapimo tyrimams atlikti. Paskutinį kartą narkotines medžiagas vartojo prieš 3 metus (b. l. 37–40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. D. nurodė, kad T. D. yra jos sūnus. Nuo mažens ji jį auklėjo, rūpinosi, tarp jų buvo artimas mamos ir sūnaus ryšys. Ji žinodavo, su kokiais asmenimis jis bendrauja. Niekuomet su juo neturėjo bėdų. Mokykloje buvo stropus mokinys, gerai mokėsi. Pabaigęs mokyklą T. 2 metams išvažiavo į Ispaniją dirbti. Grįžęs į Lietuvą įstojo į (duomenys neskelbtini), mokėsi anglų filologiją. Pabaigęs (duomenys neskelbtini) persikraustė gyventi į Kauną. Su ja jis gyveno iki pilnametystės. Su T. ji ir toliau palaiko artimą ryšį, kasdien kalba telefonu. Kas mėnesį jis ją aplanko (duomenys neskelbtini). Kartą, kai kalbėjo su T. telefonu, iš jo balso suprato, kad yra susirūpinęs. Nujautė, jog kažkas nutiko, todėl paklausė, ar viskas gerai. T. telefoninio pokalbio metu pasakė, jog turi problemų, tačiau nieko detalizuoti nenorėjo. Po kelių dienų, T. jai papasakojo, kad prieš kelias dienas „papuolė“, kad jį pagavo su narkotikais ir vežė į klinikas ištirti ar šlapime yra narkotinių medžiagų. Ji detalių apie įvykį nieko neklausinėjo, kadangi labai supyko ant T. Ją labai stipriai sukrėtė šis įvykis, kadangi jis nuo mažens buvo ramaus būdo, niekuomet neturėjo rūpesčių su juo. Ji klausė, iš kur jis įsigijo narkotinių medžiagų, tačiau T. jai neatsakė, slėpė šią informaciją nuo jos. Vėliau su T. daug kalbėjo apie jo poelgį, narkotinių medžiagų vartojimą, apie jo ateitį. Jis jai pažadėjo, jog daugiau taip nesielgs ir narkotinių medžiagų daugiau nevartos. T. yra jautrus, šeimyniškas, visada jai pagelbėja, darbštus, draugiškas, paslaugus. T. su ja yra atviras, jiedu daug šneka apie jo darbus, savo pomėgius, laisvalaikį, jis jai papasakoja beveik apie viską. Jis dažnai klausia jos nuomonės, klauso jos patarimų. Šiuo metu T. dirba banke, yra darbštus, taip pat neseniai ją slaugė po operacijos. Prie apklausos protokolo prideda prašymą leisti būti sūnaus laiduotoja. Jos manymu, ji daro jam teigiamą įtaką ir pasižada jį prižiūrėti, jog tokios situacijos daugiau nebepasikartotų (b. l. 57–60).
Iš 2023 m. liepos 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad tirti pateiktame popieriaus lape, supakuotame į voką Nr. 1, esančiame augalinės kilmės medžiagų mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes mišinys yra smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio masė yra 0,050 g (5,7 %). Tirti pateiktuose susuktuose folijos gabaliukuose, supakuotuose į voką Nr. 2, yra psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio pėdsakų (b. l. 133–137).
Iš 2023 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo (po (duomenys neskelbtini) buto langais) buvo rastas perlenktas popieriaus lapas su viduje esančiomis augalinės kilmės medžiagomis, mėlynos spalvos tuščias maišelis (paketas), plastikinis butelis „Lipton“ (nupjautu dugnu). Įvykio vieta nufotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 13–21).
Iš 2023 m. gegužės 21 d. kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos T. D. namuose ((duomenys neskelbtini), Kaunas), metu buvo paimta: svarstyklės, susuktos folijos gabaliukai (2 vnt.), metalinis smulkintuvas (dviejų dalių). Tyrimo veiksmas nufotografuotas, sudaryta fotolentelė (b. l. 88–97).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Paties kaltinamojo T. D. prisipažinimu bei parodymais, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolu, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. D. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: prie savęs laikė popieriaus lapą su augalinės kilmės medžiagų mišiniu, kuriame buvo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) su 0,050 g (5,7 %) psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, iki 2023 m. gegužės 21 d. 00:08 val., kai šią medžiagą, bandydamas paslėpti nuo policijos pareigūnų, išmetė pro savo namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), langą. Tokiais veiksmais kaltinamasis T. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. D. dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo be tikslo jas platinti, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais liudytojų apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo T. D. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo be tikslo jas platinti, požymiai, todėl kaltinamajam atitinkamai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis T. D. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo T. D. asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, per 5 metų laikotarpį 2 kartus baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. 1. 152–154). Kaltinamasis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. 1. 158); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. dėl psichikos sveikatos ligų gydymo nesilankė, gydomas nebuvo (b. 1. 156). Kaltinamasis T. D. dirba „(duomenys neskelbtini)“ specialistu–konsultantu.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai
Baudžiamojoje byloje gautas R. D. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį T. D. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamasis T. D. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), neteistas, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ specialistu–konsultantu. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Aleksoto skyriuje nesilankė, Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.
Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Įvertinus kaltinamojo T. D. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdyto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje T. D. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Bylos duomenys patvirtina, jog R. D. – kaltinamojo motina yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, su kaltinamuoju bendrauja visais gyvenimo klausimais, pensininkė, teigiamai charakterizuojama, ji gali daryti teigiamą įtaką, juo pasitiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. D. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant T. D. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą R. D. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.
VI. Kiti klausimai
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamajam T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 190–193), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynos spalvos tuščias maišelis (paketas), plastikinis butelis „Lipton“ (nupjautu dugnu), metalinis smulkintuvas (dviejų dalių), taip pat po objektų tyrimo likę objektai, perduoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (b. l. 138–144). .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
T. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti T. D., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. D., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
T. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynos spalvos tuščią maišelį (paketą), plastikinį butelį „Lipton“ (nupjautu dugnu), metalinį smulkintuvą (dviejų dalių), taip pat po objektų tyrimo likusius objektus, perduotus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.