Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo, civilinio ieškovo A. I. atstovo advokato Vilhelmo Keliuocio apeliacini skunda del Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. 20 MGL dydžio (2 600 Lt bauda).

Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentejusiajam A. I. 3 577,06 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. N. nukentejusiajam A. I. 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidu ir 4 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone pažeide Keliu eismo saugumo taisykles ir del to ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2007 m. birželio 14 d., apie 20 val., Moletu rajone, Dubingiu seniunijoje, Ciuniškiu kaime, vairuodamas Dubingiu kryptimi ratini traktoriu T-40 AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su prikabintu kaupiku-ravetuvu, pažeide Keliu eismo taisykliu 53 ir 164 punktu reikalavimus ir susidure su priešais atvažiuojanciu motociklu „Honda“ be valstybinio numerio, vairuojamu A. I., ir šio autoivykio metu nukentejusiajam A. I. del kairiojo šlaunikaulio atviro lužimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apelianto manymu, esant šioms aplinkybems apylinkes teismo nuosprendis turi buti pakeistas.

Teismo posedyje prokurore, nukentejusysis ir jo atstovas praše apeliacini skunda tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, pripažines A. N. kaltu del to, kad vairuodamas keliu transporto priemone pažeide Keliu eismo saugumo taisykles ir tuo sukele eismo ivyki, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (LR BK 281 str. 3 d.), skyres už tai bausme – bauda, teisingai išsprende civilinio ieškinio klausima.

LR BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Pagal LR BPK 115 str., priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.

Nustatyta, kad apylinkes teismas iš dalies tenkino nukentejusiojo A. I. pareikšta civilini ieškini: priteise A. I. iš AB „Lietuvos draudimas“ 3 577,06 Lt turtinei žalai atlyginti ir iš A. N. 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidu, be to, sumažino prašomos priteisti neturtines žalos dydi iki 6 000 Lt, priteisdamas A. I. 1 726,40 Lt iš AB „Lietuvos draudimas“ ir 4 273,60 Lt iš A. N..

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog nuteistasis A. N., vairuodamas ratini traktoriu su prikabintu kaupiku-ravetuvu, pažeide Keliu eismo taisykliu 53 p. ir 164 p. reikalavimus (ivykio metu galiojusiu KET redakcijos), t.y. nevažiavo su padargais kuo arciau dešinio važiuojamosios dalies krašto, kad pastebejes priešinga kryptimi artejancia transporto priemone, galetu iš kaires palikti pakankamai kelio plocio prasilenkimui su priešais atvažiuojancia transporto priemone (šiuo atveju – A. I. vairuojamu motociklu). Taip pat teismas pripažino nuteistojo A. N. atsakomybe lengvinancia aplinkybe rizikinga nukentejusiojo A. I. ilgesi, t.y. kad pastarasis važiavo be šalmo, neregistruotu krosiniu motociklu kiek per dideliu tame kelio ruože greiciu, kas turejo itakos autoivykio pasekmems.

Apylinkes teismas, sumažindamas prašomos priteisti neturtines žalos dydi (nuo 30 000 Lt iki 6 000 Lt), ši sprendima motyvavo tuo, jog nukentejusiojo vairuojamo motociklo greitis buvo nesaugus, tame kelio ruože jis važiavo rizikingai, tuo padidindamas sau žalingas pasekmes, nes priešingu atveju, vairuodamas mažesniu greiciu, galejo patirti mažesni kuno sutrikdymo masta, mažesne žala. Kolegijos manymu, nukentejusiajam A. I. priteistos neturtines žalos dydis sumažintas pagristai.

Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad nukentejusysis A. I., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus (b.l. 12-13), detalizavo ivykio aplinkybes, t.y. paaiškino, jog privažiaves posuki, kuris, jo žiniomis, yra pavojingas del blogo matomumo (apauges krumais), be to, siauras, sumažino greiti iki maždaug 50 km/h ir tuomet maždaug 8-10 m atstumu pamate atvažiuojanti traktoriu, kuris važiavo užimdamas visa kelia, todel staigiai pasukes motociklo vaira i dešine puse metesi i kelkraštyje augusius krumus tikedamasis, kad su traktoriumi prasilenks.

Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto 2008-03-28 išvadoje Nr. 11-2865 (07) (b.l. 51-55) konstatuota, kad motociklo „Honda“ vairuotojas A. I., artedamas prie kelio vingio, kuriame ribotas matomumas, privalejo iš anksto važiuoti dešine kelio puse, pasirinkti saugu greiti, atsižvelgdamas i buvusias kelio ir eismo salygas, o iškilus gresmei eismo saugumui, stabdyti savo transporto priemone, kad išvengtu susidurimo su priešinga kryptimi atvažiuojanciu traktoriumi su gale prikabinti kaupiku-ravetuvu, kuris del savo matmenu užeme beveik visa važiuojamaja dali.

Akivaizdu, kad A. I., vairuodamas motocikla ir žinodamas kelio, kuriuo važiavo, ribota matomuma ir siauruma, nesumažino greicio iki minimalaus, nesustabde savo transporto priemones, kad isitikintu, ar gales saugiai pravažiuoti pavojinga kelio ruoža. Tokie nukentejusiojo veiksmai neatitiko tuo metu galiojusiu Keliu eismo taisykliu redakcijos 172 punkto reikalavimu, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greicio, o pasirinkdamas važiavimo greiti, turi atsižvelgti i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones bukle, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties, taip pat turi suletinti greiti ir sustoti, jei to reikia del susidariusiu aplinkybiu, ypac kai blogas matomumas.

Tuo tarpu LR CK 6.282 str. 1 d. nurodyta, jog kai paties nukentejusiojo asmens didelis neatsargumas padejo žalai atsirasti arba jai padideti, tai atsižvelgiant i nukentejusio asmens kaltes dydi (o kai yra žalos padariusio asmens kaltes, - ir i jo kaltes dydi), žalos atlyginimas, jeigu istatymai nenumato ko kita, gali buti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žala gali buti atmestas.

Ivertinus aukšciau nurodytu aplinkybiu visuma kolegija mano, kad nukentejusiojo A. I. elgesys vairuojant motocikla buvo lengvabudiškas, neapdairus ir neatsargus, todel nera pagrindo priteisti jo prašoma neturtines žalos atlyginimo dydi. Be to, atkreiptinas demesys, jog šiuo metu ir iki 2010-09-08 A. I. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b.l. 150), taciau, kaip teisiamajame posedyje nurode pats nukentejusysis, gydytojai teigia, kad jo sveikatos bukle pageres.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog spresdamas neturtines žalos dydžio klausima apylinkes teismas tinkamai vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelge i visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagristai civilini ieškini šioje dalyje patenkino iš dalies. Nustatytas neturtines žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir del jos kilusioms pasekmems, atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todel keisti apylinkes teismo nuosprendi nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Atmesti nukentejusiojo, civilinio ieškovo A. I. atstovo advokato Vilhelmo Keliuocio apeliacini skunda.