Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(pirmininkas ir pranešėjas), galinos Blaževič ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai O. P., suinteresuotam asmeniui Č. G., jo ir suinteresuoto asmens J. M. atstovui advokatui Laimonui Judickui, suinteresuoto J. M. atstovui E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Č. G. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Č. G., J. M., A. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla išnagrinėta pagal O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. O. P. nurodžiusi, kad pasatai, esantys Jogalinos kaime, Prienų rajone, visada priklausė M. G., o pastarajam mirus 1993 m. spalio 17 d., palikimą priėmė jos tėvas F. G., kuris mirė 2008 m. kovo 9 d. jos tėvas palikęs testamentą, kuriuo ji paveldi visą mirusiojo turtą.

Jos tėvas F. G. po savo tėvo M. G. mirties palikimą priėmė faktinio valdymo būdu, tvarkė pastatus, dirbo žemę, paveldėjo kitą kilnojamąjį turtą bei namų apyvokos daiktus.Č. G. ir J. M. yra jos tėvo brolis ir sesuo, kurie jokio turto po M.G. mirties nepriėmė.

Taip pat teigianti, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų A. A. A. B., S. B. parodymais, kadangi jie liudytojo apie aplinkybes, vykusias dar esant gyvam M. G.. Liudytojas V. C. parodė, kad F. G. tie ir esant gyviems tėvams, tiek ir jiems mirus rūpinosi ir prižiūrėjo namą, tvarkė ūkį. Šias aplinkybes paneigia 2009 m. balandžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Juo užfiksuoti faktai įrodo, kad namas yra ypatingai apleistas.

Teismas byloje pateiktus įrodymus vertino netinkamai, pažeisdamas civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo ir tyrimo tvarką, dėl ko buvo priimtas akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas.

F. G., siekdamas priimti palikimą pradėjus turtą faktiškai valdyti, visų pirma, turėjo kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o po to į viešą registrą, siekdamas įregistruoti nuosavybės teises, tačiau jis iki pat savo mirties dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą nesikreipė. Asmuo grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti , kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisė į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje O. P. prašė nustatyti palikimo, atsiradusio 1993 m. spalio 17 d. mirus F. G., mirusio 2008m. kovo 9 d., tėvui M. G., priėmimo faktą. Sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška laikomas ir tylėjimas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). 1964 m. CK 587 straipsnyje nenurodyta, kad palikimas gali būti priimtas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Nagrinėjamoje byloje O. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą, norėdama įgyvendinti savo teises į po tėvo mirties likusį nekilnojamąjį, kurį pastarasis vienas, be Č. G., J. M., pradėjo faktiškai valdyti.

Palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. O. P. šioje turi įrodyti, kad jos tėvas, kaip įpėdinis, po M. G. mirties 1993 m. spalio 17d., atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į visą paveldimą turtą.

Byloje nustatyta, kad F. G. su šeima gyveno viename name su M. ir R. G.. Bet pastarieji naudojosi mažesne namo dalimi, o F. G. su šeima naudojosi didesne namo dalimi, kurią pastarasis įrengė tam, kad O. P. motinai nereikėtų gyventi kartu su seneliais(R. ir M. G.). Po M. G. mirties Č. G., J. M. užrakino namo dalį, kurioje gyveno mirusysis M. G., bet F. G. išlupo spynas ir ėmė tvarkytis tėvų dalyje. Č. G., J. M. išsivežė visus mirusiajam priklausančius daiktus, papjovė karvę ir skerdieną išsivežė į Vilnių (b. l. 61-65, t.1). Pirmosios instancijos teismas šių nustatytų aplinkybių nevertino.

Byloje yra Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuriuo M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 11 ha ploto žemės sklypą(b. l. 91, t.1). Iš Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų matyti, kad juos sudarant dalyvavo F. G. ir Č. G., kuriems paženklinti sklypai(b. l. 100-102, t.1).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tik F. G. po M. G. mirties ėmė faktiškai valdyti visą paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti O. P. pareiškimą.

Priteisti iš O. P. valstybei 53, 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.