Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5.; 9.4.5.; 9.18.; 9.32.;

2021 m. liepos 7 d.

dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atstovei V. P.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K. ir jo atstovui Rimvidui Valančiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nėra, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 164 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 4 dalį, 205 straipsnio 1 dalį, 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. K. 2021-05-25 surašytas administracinių nusižengimo protokolas Nr. 0046-ANR_P-17-2021 (b. l. 5-7), kuriama nurodoma, kad:

1) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-04-29 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. K., tendencingai elektroniniu kasos aparatu (Datecs MP-500T, korpuso Nr. IB11005695) neapskaitė gautų pajamų iš klientų už šiems suteiktas automobilių remonto paslaugas, t. y. neapskaitė bendros 4 800 Eur pajamų sumos ir neišdavė fiskalinių kvitų minėtai sumai;

2) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-04-29, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, nepateikė jo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas - piniginių lėšų už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims gavimą už atliktas automobilių remonto paslaugas iš viso 4800 Eur ir 4 bendrovės darbuotojams su darbo santykiais susijusių išmokų grynaisiais pinigais iš viso 4650 Eur (2020 m. - 3650 Eur, 2021 m. - 1000,00 Eur). Neapskaitytą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. K. mokėjo 4 bendrovės darbuotojams kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., grynais pinigais, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareigose dirbančiam A. Š. ((duomenys neskelbtini),) išmokėjo bendrą 1000 Eur (2020 m. - 600 Eur, 2021 m. - 400 Eur) neapskaitytą darbo užmokesčio sumą. (duomenys neskelbtini) pareigose dirbančiam M. S. ((duomenys neskelbtini)) išmokėjo bendrą 1500 Eur (2020 m. - 1200 Eur, 2021 m. - 300 Eur) neapskaitytą darbo užmokesčio sumą. (duomenys neskelbtini pareigose dirbančiam A. V. ((duomenys neskelbtini)) išmokėjo bendrą 1100 Eur ( 2020 m. - 800 Eur, 2021 m. - 300 Eur) neapskaitytą darbo užmokesčio sumą ir buvusiam darbuotojui A. U. ((duomenys neskelbtini)) 2020 m. išmokėjo bendrą 1050 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą. K. K., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), organizuodamas ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) veiklą, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterine apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-04-29 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė: iš viso darbo užmokesčio išmokėjimo 4650 Eur ir jo priskaitymo 8262,93 Eur, bei neapskaičiavo iš viso: gyventojų pajamų mokesčio 1880,08 Eur ( 2020 m. - 1454,58 Eur, 2021 m. - 425,50 Eur), įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš viso 1909,22 Eur (2020 m. - 1488 Eur, 2021 m. - 421,22), 4800 Eur (2020 m. – 3600 Eur, 2021 m. – 1200 Eur) įplaukų, neužregistravo apskaitos registruose 3968 Eur (2020 m. - 2976 Eur, 2021 m. – 992 Eur) pajamų ir 832 Eur (2020 m. - 624 Eur 2021 m. - 208 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

3) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-03-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (toliau - PVM), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y nedeklaravo 3720 Eur (2020 m. - 2976 Eur, 2021 m. - 744 Eur) PVM apmokestinamų sandorių ir 780 Eur (2020 m. - 624 Eur, 2021 m. - 156 Eur) mokėtinos į biudžetą PVM sumos bei 2021 m. balandžio mėnesį nepagrindė apskaitos dokumentais 300 Eur įplaukų, 248 Eur PVM apmokestinamosios vertės ir 52 Eur PVM sumos;

4) (duomenys neskelbtini) 2020 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 2976 Eur (3600 Eur – 624 Eur) pajamų ir 149 Eur (2976 Eur x 5 proc. ) pelno mokesčio. 2021 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje turės deklaruoti 992 Eur pajamų, kurių iki 2021-04-29 nepagrindė apskaitos dokumentais, ir 50 Eur (992 x 5 proc.) pelno mokesčio.

Tuo (duomenys neskelbtini) K. K. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto 4 punkto, 16 punkto reikalavimus. Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo Įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio I dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 9 straipsnio I dalies, 9 straipsnio 2 dalies ,10 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr.1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 13 p. reikalavimus.

2. Teismo posėdžio metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT) atstovė V. P. nurodė, kad patikrinimo metu buvo paimti įmonės darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, tarp kurių ir (duomenys neskelbtini), kuris raštu patvirtino, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo neapskaityti darbo užmokesčiai iš į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų, todėl suformuluotas kaltinimasir pagal ANK 164 straipsnio 4 dalį, kadangi (duomenys neskelbtini) nusižengimą vykdė tendencingai, tai yra tęstinai, patikrinimo metu neapskaitytų pajamų nebuvo nustatyta, buvo remtasi (duomenys neskelbtini) ir darbuotojų paaiškinimais. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu pripažino mokėjęs neapskaitytą darbo užmokestį, tą patį patvirtino ir darbuotojai. Tokiu atveju yra pagrindas išvadai, kad (duomenys neskelbtini) neįtraukė pajamų kiekvieną mėnesį apie 300 Eur ir pateikdavo neteisingus deklaruotinus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi buvo išmokėtas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2020 metų sausio iki 2021 metų balandžio mėnesio nuslėpta neapskaityta mokesčių suma, buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita ir buvo deklaruota neteisingai, nuo sumokėto neapskaityto darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams.

3. K. K. vykusio teismo posėdžio metu, kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2021-04-29 Finansinių nusikaltimų tarnyba atliko (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir nebuvo rasta jokių pažeidimų. Tačiau, tiek finansinio patikrinimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu K. K. pripažino aplinkybę, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , karantino laikotarpiu mokėdavo priedus darbuotojams, po 100 Eur ir nurodė, kad dėl to labai gailisi. Neapskaitytas pajamas institucija suformavimo iš jo ir darbuotojų paaiškinimų. Pinigai darbuotojams buvo mokami dalinai iš pelno ir dalinai ir iš jo paties asmeninių lėšų. Bendrovės darbuotojams darbo užmokestį moka bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais. Tačiau gauti pinigai iš klientų buvo apskaitomi kasos aparatu. Už gerai atliekamą darbą bendrovės darbuotojams mokėjo priedus, kurių suma per mėnesį siekdavo nuo 100 Eur iki 150 Eur, pripažino, kad šie priedai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą.

4. Teismo posėdžio metu liudytoja I. Z. nurodė, kad yra įgaliota atstovė (duomenys neskelbtini) ir teikia finansines paslaugas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 metų. Paaiškino, kad dėl piniginių lėšų neapskaitymo aplinkybių jai nėra žinoma, deklaracijų pildymas vykdavo pagal jai pateiktus dokumentus. Dėl bendrovės darbuotojams mokamų priedų grynaisiais pinigais jai taip pat nėra žinoma. Dėl pateiktame kaltinime nurodytų neapskaitytų mokesčių sumų nesutinka, kadangi konkrečiai kiekvienam darbuotojui privalomi sumokėti mokesčiai buvo mokami. Per laikotarpį, nuo kurio teikia finansines paslaugas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nebuvo tikrinama finansų tarnybos. Teisme detalizavo, kad pagal jos atliktus paskaičiavimus (b. l. 61-63) nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą suma, išmokant darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį turėtų siekti apie 3 416,71 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo (ANK 99 straipsnio 3 dalis)

5. ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. ANK 99 straipsnio 3 dalies dispozicija blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju analizuotini tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinta konkreti buhalterinės apskaitos, kasos operacijų atlikimo, įforminimo tvarka ir sprendžiama, ar tos tvarkos buvo laikomasi. Buhalterinės apskaitos įstatymo12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Minėtą įstatymą papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderiu.

6. Taigi iš šių pinigų išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus (išrašius kasos išlaidų orderį), o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

7. Iš 2021-05-25 tarnybinio pranešimo dėl patikrinimo Nr. 04/12-1-19-2790 baigimo (b. l. 8-12), 2021-05-25 patikrinimo akto (b. l. 12-14), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2021-04-29 patikrinimo akto Nr. 04/12-1-19-2790-A1 (b. l. 16), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. K. rašytinių paaiškinimų (b. l. 17), taip pat minėtos įmonės darbuotojų A. V., M. S., A. Š., A. U. rašytinių paaiškinimų (b. l. 17, 18, 19, 20, 21) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. K. 4 bendrovės darbuotojams kiekvieną mėnesį, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-04-29 mokėdavo grynais pinigais neapskaitytą darbo užmokestį (papildomus priedus prie atlyginimo).

8. Pats K. K., tiek teikdamas paaiškinimus patikrinimo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) nurodė, kad būdamas (duomenys neskelbtini) planavo įmonėje priimti atitinkamus įsakymus ir padidinti bendrovės darbuotojams mokamus atlyginimus, tačiau dėl šalyje susiklosčiusios karantino situacijos ((duomenys neskelbtini) finansinio neužtikrintumo) to padaryti nesiryžo. Teismo vertinimu, K. K., kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , ūkio subjekto (duomenys neskelbtini) , neabejotinai žinojo Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, kad visi išmokami darbo užmokesčiai privalo būti apskaityti, tai yra įtraukti į buhalterinės apskaitos dokumentus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2020-01-01 iki 2021-04-29) net keletui bendrovės darbuotojų išmokėdamas neapskaitytas pinigines lėšas, K. K., neabejotinai žinojo ir suvokė, kad apskaitos dokumentai privalo būti surašyti išmokant pinigines lėšas, tai yra ūkinės operacijos metu (ar tik jai pasibaigus) ir, kad taip nesielgiant bus pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis ir norėjo būtent taip elgtis (veikti). Iš viso to daroma išvada, jog nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje surinktų įrodymų visumos pakanka K. K. kaltei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį konstatuoti.

9. ANK 205 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už buhalterinės apskaitos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Kaip minėta, K. K. nusižengimas, numatytas ANK 99 straipsnio 3 dalį pasireiškė tuo, kad buvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, neįtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tai visiškai atitinka ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje nurodytų nusižengimo sudėties požymių. Todėl, teismo vertinimu, papildomai pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį ši veika nekvalifikuojama (K. K. veiksmai kvalifikuoti kaip ideali nusižengimų, numatytų ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje sutaptis). Esant nustatytoms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį nutraukiama.

Dėl asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymo kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimo (ANK 164 straipsnio 4 dalis) / Dėl ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimo ( ANK 187 straipsnio 4 dalis)

10. ANK 164 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymą kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimą.

11. Atsakomybė už duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 187 straipsnio 4 dalyje.

12. K. K., be kita ko, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir už tendencingą elektroniniu kasos aparatu gautų pajamų iš klientų už šiems suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas neapskaitymą bei fiskalinių kvitų protokole įvardintoms sumoms neišdavimą. K. K. šioje dalyje jam pareikštų kaltinimų nepripažino.

13. Teismo posėdžio metu FNTT atstovė nurodė, kad K. K. kaltinimai, pareikšti pagal ANK 164 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, yra grindžiami tik (duomenys neskelbtini) ir darbuotojų rašytiniais paaiškinimais, kiek tai susijudę su neapskaitytų piniginių lėšų (priedų prie atlyginimo) mokėjimu, Institucijai padarant atitinkamas išvadas (prielaidas) ir paskaičiavimus, kad šios lėšos galėjo būti mokamos ne tik iš asmeninių (duomenys neskelbtini) pajamų, bet ir iš neapskaitytų pajamų, gautų už klientams suteiktas paslaugas tikrinimo laikotarpiu.

14. Nagrinėjamu atveju yra objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina ir byloje nepateikta tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių tendencingą elektroniniu kasos aparatu gautų pajamų iš klientų neapskaitymo ir (ar) fiskalinių kvitų neišdavimo faktus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, o asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis.

15. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo bylos teisena K. K. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose ANK 164 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo (ANK 205 straipsnio 6 dalis)

16. ANK 205 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, užtraukia administracinę atsakomybę. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas teismų praktikoje aiškinamas kaip sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.)

17. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas K. K. surašytas pagal minėto straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. ANK 205 straipsnio 6 dalies norma taip pat yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Buhalterinės apskaitos įstatymo2 straipsnio 4 dalis numato, kad buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo13 straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. P. B. apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis, už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) .

18. Šioje byloje nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. neginčydamas pripažino, kad atlikto tikrinimo laikotarpiu (nuo 2020-01-01 iki 2021-04-29) kiekvieną mėnesį keturiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams mokėdavo neapskaitytus darbo užmokesčio priedus. Finansines paslaugas (duomenys neskelbtini) teikusios bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovė (I. Z.) pateikė teismui paskaičiavimus (b. l. 61-63), kuriuos detalizavo ir teismo posėdžio metu, pagal kuriuos nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą suma, išmokant darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį siekia apie 3 416,71 Eur. Kaip matyti minėta suma (3 416,71 Eur) akivaizdžiai viršija penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Vadinasi, K. K. bendrovės veiklą organizavo taip, kad bendrovė į valstybės nesumokėjo mokesčių, sudarančių daugiau nei penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Esant nustatytoms aplinkybėms K. K. veiksmais pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį kvalifikuoti tinkamai.

Dėl nuobaudų skyrimo ir mažesnės baudos negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda parinkimo (ANK 34 straipsnio 6 dalis)

19. ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 2 700 Eur iki 6 000 Eur. Tuo tarpu už ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriama nuo 5 200 Eur iki 6 000 Eur bauda.

20. Teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, yra įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

21. Byloje pateiktų duomenų, apibūdinančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį visuma, leidžia spręsti apie išimtinai teigiamą K. K. charakteristiką – dirba, yra neteistas, nors praeityje buvo administracine tvarka baustas, tačiau duomenų apie tai, kad jis šioje administracinio nusižengimo byloje jam inkriminuotų pažeidimų padarymo metu būtų turėjęs galiojančių administracinių nuobaudų, nėra, be to, kaip nustatyta (duomenys neskelbtini) eina nuo (duomenys neskelbtini), tačiau niekada nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. (b. l. 64-66). Šios aplinkybės neabejotinai turi būti vertinama pažeidėjo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

22. Nagrinėjamu atveju pripažintinos dvi K. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas, byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patvirtinantis, kad K. K. nustatytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) b. l. 5), be to, kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pastarąją aplinkybę teismo posėdžio metu akcentavo ir Institucijos atstovė, paaiškindama, kad patikrinimo metu K. K. pats pripažino nusižengimus ir savanoriškai teikė paaiškinimus, padėjusius atlikti tyrimą ir atskleisti padarytus administraciniu nusižengimus. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie pažeidėjui inkriminuotų administracinių nusižengimų atsitiktinumą ir padarymą dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes K. K. už ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – bauda, jos dydį parenkant lygų sankcijos minimumui, o už administracinį nusiengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 6 dalyje, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

23. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

24. Be to, teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytą K. K. nedarbingumo lygį, jo gaunamas mėnesines pajamas (darbo užmokestį ir socialines išmokas), prioritetą teikdamas savanoriškam paskirtos baudos sumokėjimui, šios baudos mokėjimą išdėsto vienerių metų laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 164 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 4 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį nutraukti.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje ir skirti 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu K. K. paskirti galutinę nuobaudą – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001), mokėjimo pavedime nurodant „bauda administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-334-1069/2021, ROIK: 21133167599“).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į sąskaitą, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmams.