Utenos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjos pareiškimu kreipėsi į teismą kuriame nurodė, kad jų tėvas B. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atitarnavęs Lietuvos kariuomenėje, tėvas pradėjo dirbti Vidaus Reikalų ministerijoje Apsaugos Departamente, o vėliau Prezidento Antano Smetonos apsaugoje. Tėveliui dirbant prezidento apsaugoje, jų šeima gyveno Kauno mieste. Tačiau 1940 metais, prezidentui A.Smetonai pasitraukus į Vakarus, tėvas su šeima iš Kauno atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, Anykščių valsčiaus, Ukmergės apskrityje. Tėvas, gyvendamas kaime, palaikė ryšius su partizanais, juos visokeriopai rėmė. Ramybės jų šeima neturėjo nuo tėvų atsikraustymo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes dėl tėvo darbo Kaune – t.y. Prezidento apsaugoje, dažnai lankydavosi pas juos svetimi asmenys ir gąsdino jų šeimą, kad „išveš baltų meškų šukuoti“. Gyventi buvo labai sudėtinga ir dėl to, kad šalia kaimo, kuriame gyveno, buvo daug bunkerių, kuriuose slėpėsi partizanai, už ryšį su kuriais ir buvo įtarinėjama jų šeima ir už ką buvo tėvas susektas, areštuotas, 1945 m. gruodžio 18 d. nuteistas ir išvežtas į Komijos Respublikos Pečioros miestą į laisvės atėmimo vietą. Neilgai trukus po tėvo arešto į jų namus (duomenys neskelbtini) kaime atvyko nepažįstami asmenys, lydimi ginkluotų stribų ir areštavo visą namuose buvusį turtą – išsityčioję paėmė netgi tėvo atsivežtus iš Kauno prabangius drabužius. Buvo įsakyta nieko neliesti bei niekur neišvykti. Jų motinai bandant protestuoti (nes jie išsivedė jų vienintelę karvę), bei pasakius, kad vaikams reikia valgyti, pareiškė, kad šio turto jiems jau nebereikės. Nors apie tėvą ar jo likimą tikrų žinių nebuvo, tačiau pradėjo tardyti motiną, įtardami, kad ir ji bendrauja su partizanais. Motina iš tardymo negrįždavo po kelias paras, į namus ateidavo stribai su automatais – šaudydavo į lubas, grindis, durtuvais badydavo šieną – ieškodavo partizanų. Nesulaukdavę motinos iš tardymo, jos (pareiškėjos) – t.y. vaikai, eidavo į „garnizoną“ jos ieškoti, puodeliais nešdavo jai gerti. Motina suprato, kad bus ištremta, todėl iš pradžių bandė slėptis, išeidami miegoti į krūmus, savaitėmis slėpdavosi grioviuose arba bunkeriuose. Tačiau tai daryti žiemos metu ir dar su mažu vaiku buvo labai sunku, nes J. buvo visai maža, o L. A. dažnai sirgo pūslės uždegimu, be to bunkeriuose visi vaikai dūsdavo. Motina, pasitarusi su giminėmis, pasiėmusi juos - mažametes dukras: L., gim. (duomenys neskelbtini) metais, L. A., gim. (duomenys neskelbtini) metais, N. M., gim. (duomenys neskelbtini) metais, J., gim. 1944 metais, išėjo iš savo namų - L. A. paliko pas V., N. M. – pas T. (tėvo sesuo) o pati su vyriausia L. ir jauniausia J. glausdavosi pas įvairius kaimynus bei giminaičius. Dažniau lankydavos pas tėtės pusbrolį V., kur visada galėjo nusiprausti ir pavalgyti. Juos dažnai pasiekdavo žinios, kad jų gyvenamojoje vietoje lankosi nepažįstami asmenys, klausinėja kaimynų, kur jie dingo. Kad šeima namuose negyvena, žinojo keletas kaimynų ir giminių, kurie ir padėjo jiems išgyventi. Tėvas iš įkalinimo vietos - iš lagerio paleistas 1946 m. liepos 9 d., tačiau jų šeima ir toliau buvo persekiojama, nes negalėjo visi kartu ir ramiai gyventi iki 1953 metų – iki to laiko buvo ir toliau priversti slapstytis. Paaiškino, kad kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl jos kreipėsi į Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo centrą, prašydamos pripažinti nuo okupacijų nukentėjusių asmenų - tremtinių teisinį statusą. Tačiau 2008-12-12 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija raštu Nr. 36R-t-882 pasiūlė joms kreiptis į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu liudytojų parodymais galės įrodyti jų šeimos tėvo įkalinimo metu negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Kadangi pareiškėjos negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių negalėjimą legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tėvo įkalinimo metu tokių dokumentų ir negali būti, kadangi grėsmės ir slapstymosi faktų niekas raštu nefiksavo, todėl kreipėsi į teismą ir prašė: nuo okupacijų nukentėjusio asmens-tremtinio teisinio statuso pripažinimo ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvo B. K. įkalinimo metu jų šeima - motina J. K. su nepilnamečiais vaikais: L. K., gim. (duomenys neskelbtini) L.A. K., gim. (duomenys neskelbtini) N. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini)negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.