- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1291-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04181-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio Jono Petriko ir AB SEB banko atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-26 nutarties civilinėje byloje pagal O. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui, AB SEB bankui ir R. B. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Jono Petriko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/00796, prašydama panaikinti antstolio 2013-03-18 patvarkymą Nr. 0172/12/00796 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių. Nurodė, kad antstolis nėra gavęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados bei Kretingos rajono apylinkės teismo leidimo dėl gyvenamojo būsto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, realizavimo iš varžytynių. Kaip nurodė pareiškėja, antstolis 2013-04-12 patvarkymu jos skundą atsisakė tenkinti. Patvarkyme antstolis nurodė, kad skundas nepagrįstas, kadangi priverstinio vykdymo metu teismo sprendimu parduodant įkeistą nekilnojamąjį daiktą iš varžytynių vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas įstatyme nėra numatytas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003-12-29 nutartimi Nr. 115-2N/2003 jau yra nusprendęs už skolą parduoti iš varžytynių turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-26 nutartimi panaikino antstolio Jono Petriko 2013-03-18 patvarkymą Nr. 0172/12/00796 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių. Taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė turto pardavimą iš varžytynių iki įsiteisės teismo nutartis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, įkeisto daikto savininkė, t.y. pareiškėja O. P., nėra skolininkė, jokių neįvykdytų prievolių AB SEB bankui neturi. Kreditoriaus AB SEB banko reikalavimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto hipoteka turto grindžiamas ne įkeisto daikto savininkės, o skolininkės R. B. netinkamu prievolių pagal 2001-04-28 paskolos sutartį vykdymu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp kreditoriaus AB SEB banko ir skolininkės R. B. sudaryta paskolos sutartis, kuri galimai kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis Jonas Petrikas prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, – atmesti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nagrinėjo sutarties sąlygas, sudarytas tarp AB SEB banko ir R. B., o ne antstolio veiksmų teisėtumą. Kaip nurodo antstolis, turto realizavimo tvarka vykdymo procese numatyta CPK V dalies XLIX skyriuje. Šiame skyriuje nėra numatyta antstolio pareiga gauti vaikų teisių apsaugos išvadą. Taip pat CPK normos nenumato antstolio pareigos kreiptis į teismą dėl leidimo vykdyti nutartį, kuria teismas nusprendė įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių.
Išieškotojas AB SEB bankas taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog kreditorius turi gauti teismo leidimą norėdamas realizuoti jam įkeistą turtą. Taip pat teismas, tenkindamas tokį pareiškėjos prašymą, nenurodė nė vieno argumento, kuriuo remiantis kreditoriui atsirastų pareiga gauti atitinkamą leidimą parduodant jam įkeistą turtą. Taip pat apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo suabsoliutinti vaiko interesai. Vaiko teisė į būstą negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko turimą turtą. Teismas be jokios motyvacijos nustatė, kad nagrinėjamu atveju turi būti išimtinai ginami vaiko interesai. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nurodė, kad sutarties, sudarytos tarp išieškotojo ir R. B., sąlygos turėtų būti vertinamos pagal vartojimo teisės normas. Apeliantas pažymi, jog pareiškėjai šios sutarties sąlygos įtakos neturi, kadangi ji nėra sutarties šalis ir sutarties sąlygos negali pažeisti jos interesų. Banko hipotekinis reikalavimas patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2A-379-360/2010.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turi apibrėžti jos nagrinėjimo ribas. Šias ribas iš esmės nurodo pareiškėjas (ieškovas), kreipdamasis į teismą bei nurodydamas savo teisių pažeidimą pagal CPK reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundė antstolio Jono Petriko veiksmus nurodydama, kad antstolis nepagrįstai vykdo varžytynes neturėdamas teismo leidimo, kurį būtina gauti pagal CK 3.85 straipsnį. Esant šioms aplinkybėms pareiškėja prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, išimtinai turėjo vertinti antstolio veiksmų teisėtumą nustatydamas, ar jam ir bankui pagal galiojančias teisės normas kyla pareiga kreiptis į teismą gauti leidimą, parduodant turtą iš varžytynių. Tuo tarpu teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė, o nagrinėjo visiškai su šiuo nagrinėjamu atveju nesusijusias aplinkybes – ar tarp skolininkės ir banko sudaryta sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo sutartis. Pažymėtina, jog šių aplinkybių vertinimas neturi teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjos suformuotus reikalavimus bei nurodomas aplinkybes turi būti vertinamas antstolio veiksmų teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio veiksmų teisėtumas šioje nagrinėjamoje byloje liko neįvertintas. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis suponuoja išvadą, jog antstolio veiksmai neteisėti, tačiau šios nutarties turinyje nėra įvardijama, kokius neteisėtus veiksmus atliko antstolis, paskelbdamas varžytynes ir tęsdamas išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto turto. Kaip pagrįstai nurodo atskirajame skunde bankas, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, nenurodė nė vieno argumento, kuo remiantis kreditoriui atsiranda pareiga gauti leidimą iš teismo, parduodant jam įkeistą turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pareiga, kaip nurodo pareiškėja, nei bankui, nei antstoliui nekyla.
Panaikindamas antstolio patvarkymą teismas rėmėsi konstitucinėmis ir tarptautinėmis teisės normomis, užtikrinančiomis saugias bei tinkamas vaikui vystytis sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo cituojamos teisės normos, suponuojančios pareigą užtikrinti saugias ir tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, turi būti kvalifikuojamos tinkamai ir taikomos tada, kai to reikalauja konkretus teisinis santykis. Nagrinėjamu atveju šios teisės normos pirmosios instancijos teismo taikytos be teisinio pagrindo. Šiuo atveju CPK, reglamentuojantis turto realizavimo tvarką, nenumato antstoliui pareigos gauti sutikimą iš vaikų teisių apsaugos tarnybos arba leidimo iš teismo. Pažymėtina, jog CK 3.85 straipsnio 2 dalis taikoma sandoriams, tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju jokie sandoriai tarp įkeisto daikto savininkės ir trečiųjų asmenų nėra sudaromi, hipoteka įkeistas turtas yra parduodamas iš varžytynių vykdant Klaipėdos apylinkės teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog banko teisė gauti patenkinimą iš hipoteka įkeisto turto yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Dėl to dar kartą ši teisė neturėtų būti kvestionuojama, o nutartis, kuri suteikia bankui teisę gauti kreditorinį patenkinimą iš hipoteka įkeisto turto, turi būti vykdoma.
Šių aplinkybių visetas suteikia teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą, o nagrinėjamą klausimą išspręsti iš esmės, atmetant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos O. P. skundą dėl antstolio veiksmų