- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 1-395-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01110-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- E. R., A. R.
- Civilinis atsakovas
- UAB „TRANS IN“, BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje
- Advokatai
- Tomas Juonys, Darius Katauskas
civilinio atsakovo UAB „TRANS IN“ atstovams direktoriui Vaidui Jerimavičiui ir advokato padėjėjui Tomui Juoniui,
civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovui Jevgenijui Krochmaliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2001-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 2 metams laisvės atėmimo, konfiskuojant 1/2 jam priklausančio turto;
2) 2001-11-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 273 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 5 metams laisvės atėmimo su 6250 litų bauda ir turto už 4000 litų konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2001 m. balandžio 11 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais; 2002-04-17 teismo nutartimi subendrintos 2001-05-22 ir 2001-11-07 nuosprendžiais skirtos bausmės apėmimo būdu, skirta galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo su 6250 litų bauda ir turto už 4000 litų konfiskavimu; 2003-07-28 teismo nutartimi paleistas lygtinai nuo likusios 7 mėnesių 25 dienų bausmės; 2003-10-29 teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 271 straipsnio 2 dalies, BK 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies, 278 straipsnio 1 dalies, 273 straipsnio 2 dalies (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) į atitinkamai BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) 2004-07-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2005-04-25 nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos tarpusavyje bei su 2001-11-07 nuosprendžiu (peržiūrėtu 2003-10-29 teismo nutartimi) bei 2001-05-22 nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, skirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ketvirtadaliu;
4) 2005-07-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-04-25 nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė; 2008-01-17 teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 7 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės su įpareigojimais, išbrauktas iš įskaitos 2009-09-16;
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:
jis, 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 7.54 val., prie Žalgirio g. 105 pastato, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN LE 12.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir toliau važiuodamas atbulas link prekybos centro „Maxima“ pakrovimo rampos partrenkė ir sužalojo ryškiaspalvę liemenę vilkėjusį ir prekybos centro teritoriją tvarkiusį prekybos centro „Maxima“ darbuotoją M. J. R., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Šiais veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 15 d., prieš 8.00 val., jis, vairuodamas automobilį MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Žalgirio gatvės įvažiavo į parduotuvės Maxima, esančios Žalgirio 105, Vilniuje, teritoriją privažiavimui prie rampos. Teritorijoje nebuvo nei transporto priemonių, nei žmonių. Jis tuo buvo įsitikinęs, nes sustojęs visą teritoriją matė pro langą. Jis sustojo prie gėlių klombų pradžios, buvo pasukęs į dešinę ir sustojęs lygiagrečiai Žalgirio gatvei. Tada važiavo atbuline eiga. Prieš važiuodamas atbuline eiga jis, visų pirma, pažiūrėjo į važiuojamąją dalį ir įsitikino, kad joje nieko nėra. Tuo tikslu jis sustojęs žiūrėjo pro langą, vėliau nuolat žiūrėjo per veidrodėlis, nes važiuojant šone buvo gėlių klombos, už kurių galima užkliūti. Jis važiavo atbuline eiga labai lėtai, lėčiau nei einantis žmogus, nes bet koks stipresnis stabdymas sąlygotų prekių nukritimą. Automobilis buvo pilnai prikrautas prekių. Jam važiuojant jis nematė jokių žmonių, nesuvokia, iš kur jis atsirado. Kaltinamasis nepajuto jokio smūgio, jokio kontakto, negirdėjo jokio garsinio signalo ar riksmo. Nuvažiavęs prie rampos, likus 10-15 metrų iki prie rampos stovinčio automobilio, kuriam jis buvo iš kairės, kaltinamasis sustojo, išlipo ir nuėjo į parduotuvės priimamąjį paklausti, ar galima privažiuoti. Ten kaip tik stovėjo kitos mašinos vairuotojas, kuris pasakė, kad greitai išsikraus ir jie galės apsikeisti. Jiems bekalbant atbėgo kitas žmogus ir sako, kad po jo (M. K.) mašina guli žmogus. Kaltinamasis buvo šoko būsenoje. Nubėgęs pasilenkė ir pamatė, kad iš tiesų po mašina guli žmogus. Jis bėgo skambinti ir šaukė, kad iškviestų gydytoją. Iškvietė policiją ir greitąją. Tada jie pradėjo kelti mašiną, tačiau žmonės pasakė, kad žmogus jau miręs. Tuomet atvažiavo policija. Jis dirba UAB „TRANS IN“ vairuotoju, įvykio metu vykdė savo darbines funkcijas. Kartu su juo kabinoje važiavo V. G.. Automobilyje buvo įjungtas šaldytuvas, dėl ko blogai girdisi. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Važiuojant atbuline eiga tiesiai už automobilio nesimato, matosi tik tiek, kiek matyti per veidrodėlius. Pro šoninius veidrodėlius jis gali pastebėti objektą, kuris yra už 100 metrų, esantį arčiau beveik neįmanoma pastebėti. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad važiavimo teritorijoje nieko nėra, nes visą vaizdą matė sustojęs. Jis padarė viską, kad šito įvykio išvengti, ir negali paaiškinti, kodėl jis vis tik įvyko. Negali pasakyti, kiek toli nuo rampos įvykio metu stovėjo žmogus.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus. Jo parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2013-01-22 parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuomet jis nurodė, kad į 105 pastato automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo iš Žalgirio gatvės, pasuko į dešinę ir sustojo už įvažiavimo apie 1,5 m galine dalimi, apie 1,2 m nuo priekinio dešinio rato iki šaligatvio, apie 2,30 m tarp galinio dešinio rato ir šaligatvio, įrengto palei Žalgirio gt. Po to pradėjo važiuoti atbulas, link prekių iškrovimo vietos. Būdamas 5,6 m nuo kairėje pastatytų vazonų eilės pradžios, jo vairuojamo automobilio priekinis kairys ratas buvo 2 m, galinis kairys ratas – 1,7 m iki vazonų eilės. Automobilį jis pastatė apie 5 m iki vartų, už kurių yra išsikrovimo vieta, ir apie 4 m iki 105 namo sienos (1 tomas, b.l. 169-176).
Nukentėjusioji E. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žuvusysis M. J. R. buvo jos vyras, santuokoje jis išgyveno 38 metus. Jis dirbo Maximoje apie 13 metų. Dirbti jam sekėsi labai gerai, jis gerai sutardavo su žmonėmis, kolegomis, buvo nuostabus žmogus, sąžiningas, tvarkingas, dirbo daug metų ir nesiskundė, džiaugėsi, kad yra pensijoje. Darbe jam reikėdavo būti nuo 6.00 val. ir iki 8.00 val. jis turėdavo sutvarkyti teritoriją. Po 8.00 val. jis turėdavo eiti tvarkyti parduotuvės vidų. Jos vyras nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Problemų su klausa, regėjimu nebuvo, tik skaitymui turėdavo užsidėti akinius. Po vyro mirties ji asmeniškai gavo išmoką iš Sodros, bendrai tai buvo apie 148 000 Lt. Taip pat gauna periodinę išmoką – 248 Lt per mėnesį. Iš draudimo bendrovės ji taip pat gavo 28 000 Lt ir dar 7000 Lt. Iš vyro darbovietės Maximos ji gavo laidotuvėms 10 000 Lt. Su vyru jie gyveno dviese. Dukra ir sūnus gyvena atskirai. Žuvusiojo santykiai su vaikais buvo nuostabūs. Jis kaip tik turėjo eiti į dukters gimtadienį. Iki vyro mirties jos mėnesinės pajamos buvo 838 Lt, papildomų pajamų neturėjo. Pajamas uždirbdavo vyras. Po įvykio jai vienai liūdna gyventi. Labai susilpnėjo sveikata. Po vyro mirties ji lankosi pas apylinkės gydytoją, buvo pas psichologą. Šiuo metu turi gultis į ligoninę. Dėl vyro mirties jai labai sutriko nervai, ji nemiega naktimis. Iki įvykio buvo sveikesnė.
Nukentėjusioji A. R. – P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žuvusysis M. J. R. buvo jos tėvas. Jie gyveno netoli vienas kito, labai dažnai susitikdavo. Tarp jų buvo labai geri santykiai. Tarp jos motinos ir tėvo taip pat buvo labai geri santykiai. Jos tėvas labai rūpinosi sveikata, reguliariai lankydavosi pas gydytojus, nuolat prisižiūrėjo. Jo regėjimas buvo geras. Jos mėnesinės pajamos yra 1500 Lt. Tėvas jai yra padovanojęs pinigų operacijai. Savo reikalus tėvas ir motina tvarkydavosi patys. Tėvui žuvus jai buvo labai suku. Ji turėjo sužiūrėti ir savo, ir motinos finansus, ar sumokėti už butą. Po patirto streso jai pablogėjo sveikata, ji laidojo tėvą su sergančiu vaiku ant rankų. Du metus ji bandė tvarkyti savo ir motinos finansus. Po tėvo mirties motina liko gyventi jų bute. Ji pati turi savo šeimą, savo butą, moka paskolą. Draudimo bendrovė jos neieškojo, ji nežinojo, kad galima kreiptis dėl išmokos. Sodros pervesti pinigai yra pas motiną. Tėvas kartais jai skųsdavosi, kad vairuotojai labai netvarkingai stato mašinas.
Nukentėjusysis G. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. J. R. buvo jo tėvas. Jis (G. R.) daug metų gyvena atskirai. Su tėvu bendraudavo tuomet, kai susitikdavo. Jis ateidavo pas tėvus per pietus, jei būdavo tėvas, tai jie pabendraudavo. Savaitgalius jis leidžia su savo paties šeima. Jo mėnesinės pajamos yra 3100 Lt. Tėvui būnant gyvam jis (G. R.) pats teikdavo jam paramą, nes telefonai, kabelinė buvo registruoti jo vardu. Palaiko civilinį ieškinį bei jame išdėstytus argumentus.
Civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovas Jevgenijus Krochmalis nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes draudimo bendrovė pilnai atlygino žalą. Transporto priemonė, v/n (duomenys neskelbtini) buvo drausta. Apie įvykį bendrovė sužinojo tik iš kaltinamojo pranešimo. Į bendrovę niekas ilgai nesikreipė. Tik 2012 metų pabaigoje buvo pareikšta pretenzija, o tada ir ieškinys. Tada buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką. Kreipėsi tik E. R.. Kiti asmenys nesikreipė, jokio žalos atlyginimo nereikalavo. Sumokėtą draudimo išmoką pagrindžiantys dokumentai pateikti teismui. Neturtinės žalos išmoka buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatytu maksimaliu draudimo išmokos dydžiu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tas maksimalus dydis skaičiuojamas 5000 EUR, t. y. 17264 Lt. Būtent tokios dydžio išmoka ir buvo padaryta. Taip pat buvo atlyginta ir turtinė žala. Laidojimo išlaidų kompensavimui sumokėta 2814,60 Lt. Iš jiems pateiktų dokumentų 3854 Lt sumai buvo išminusuota vienkartinė savivaldybės išmokėta laidojimo pašalpa. Taip pat buvo kompensuota kapavietės įsigijimo suma, t. y. 720 Lt. Buvo pateikta sąskaita faktūra 1440 Lt sumai, tačiau ši kapavietė yra dvivietė, tai remiantis bendra praktika ši suma padalinta iš dviejų. Kompensuota gedulingų pietų suma yra 1925 Lt, už duobės iškasimą – 550 Lt. Paminklui buvo pateikta sąskaita faktūra 7122 Lt sumai, tačiau vadovaujantis draudimo įstatymo 96 straipsnio 9 dalimi ir teismų praktika ši suma buvo sumažinta iki 5000 Lt. Taip pat buvo apskaičiuotos negautos pajamos. Įvertinus tai, kad įvykis įvyko 2012-09-15, buvo apskaičiuota, kad 2012 metais negautų pajamų yra 810,79 Lt, už 2013 m. - 5228,28 Lt, 2014 m. kas mėn. po 446,19 Lt. Ši suma bus mokama iki 2014-07-25, tai yra iki mirusiajam būtų sukakę 70 metų. Toks skaičiavimas atliktas remiantis EUROSTAT statistiniais duomenimis, kadangi vyro vidutinis gyvenimo amžius yra 68-70 metų. Negautų pajamų suma buvo apskaičiuota remiantis draudimo bendrovių bendra praktika, nes teisės aktais tai nėra reglamentuota. Buvo sudėtos visos realiai gaunamos pajamos atskaičiuos mokesčius ir padalinus iš dviejų, nes tai yra šeimos pajamos. Našlės pensija buvo minusuota.
Civilinio atsakovo UAB „TRANS IN“ atstovas advokato padėjėjas Tomas Juonys nurodė, kad UAB „TRANS IN“ su ieškiniu nesutinka, nes eismo įvykis kilo ne dėl atsakovo darbuotojo M. K., o dėl paties žuvusiojo kaltės. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų akivaizdu, kad žuvusysis buvo Maxima teritorijoj ir atlikinėjo kiemsargio pareigas. Pagrindo tokį asmenį laikyti eismo dalyviu nėra. Yra pareiga laikytis kelių saugos reikalavimų darbe. Nukentėjusysis nesilaikė taisyklių, jas pažeidė, todėl eismo įvykis kilo dėl jo kaltės. Pagal taisykles žuvusysis privalėjo būti atsisukęs į transporto priemonę. Jis puikiai žinojo, kad šluoti, tvarkyti kiemą šalia pravažiuojančių transporto priemonių negalima. Kibiriukas ir šluota rasti važiuojamojoje dalyje. Jis buvo su šluota ir kibiriuku šalia važiuojančių transporto priemonių. Šaldytuvai ir automobilio variklis kelia itin didelį garsą, todėl tokio garso neįmanoma neišgirsti, tuo labiau, kad R. su klausa problemų neturėjo. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo stažą Maximoje. Nukentėjusiojo dukters parodymais, pasitaikydavo konfliktų tarp transporto priemonių vairuotojų ir žuvusiojo dėl automobilių parkavimo. Tai pagrindžia, kad R. išmanė darbo specifiką. Todėl civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Taip pat nurodė, kad ieškinys yra neįrodytas, neturtinė žala gali atsirasti dėl dvasinių išgyvenimų. Be fakto – vyro, tėvo praradimo, daugiau byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą, tad ją priteisti nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų iš medikų, psichologų. Taip pat E. R. gavo išmoką iš Sodros, taip pat Maxima išmokėjo išmoką, todėl mano, kad išmokėtų sumų turėtų pakakti. Prašė atsižvelgti, kad UAB „TRANS IN“ darbuotojai ir kaltinamasis susisiekė su nukentėjusiaisiais, M. K. buvo atvykęs į laidotuves, pareiškė užuojautą.
Civilinio atsakovo UAB „TRANS IN“ atstovas direktorius Vaidas Jarimavičius papildomai nurodė, kad kaltinamasis tokio tipo automobilį, koks dalyvavo įvykyje, vairuoja apie 4 metus. Jis pats į įvykio vietą atvyko gal po 20 min. ir jam taip pat nesuprantama, kaip jis galėjo įvykti. Buvo šeštadienio rytas, ne ta diena, kai yra didelis žmonių kiekis. Jiems visiems kyla klausimas, iš kur atsirado tas žmogus. Jis nutrenkiamas ne pirmą kartą. Kiek domėjosi, jis turėjo problemų su klausa. Įvykyje dalyvavusio automobilio šaldytuvas, nepriklausomai nuo to, ar automobilis važiuoja, ar stovi, vis tiek dirba, skleidžia garsą. Šaldytuvas turi papildomą variklį, kuris skleidžia papildomą garsą. Lietuvoje nėra reikalavimo dėl garsinio signalo važiuojant atbuline eiga. Tokiu atveju reikalingas itin atsargus lėtas važiavimas atbulomis, įsitikinus, kad yra saugu. Kartu su M. K. važiavo jo pažįstamas, ne UAB „TRANS IN“ darbuotojas. Įmonėje buvo aptartas nagrinėjamas įvykis su darbuotojais, diskutuota saugumo klausimais. Įmonės istorijoje tokio atvejo nėra buvę. Ir toliau, kaip buvo ir iki įvykio, darbuotojams yra aiškinama, diegiama dėl saugaus važiavimo. Įmonė turi ir darbų saugos specialistą. Per jo darbo metus įmonėje būta avarijų, tačiau jis negali pasakyti, kiek jų padaryta važiuojant atbuline eiga. Nepamena, kad M. K. iki tol būtų sukėlęs avariją. Jis atsakingai žiūri į darbą, drausminių nuobaudų neturėjo. Jis yra vienas iš pavyzdingiausių darbuotojų. Ramaus būdo, sąžiningas, rūpinasi savo šeima, turi 2 vaikus, per susirinkimus dažnai pareiškia savo nuomonę. Kaip žmogų jis jį vertina labai teigiamai. UAB „TRANS IN“ turtinė padėtis normali. Visi vairuotojai po įvykio susidėjo pinigus, M. K. norėjo įteikti juos, tačiau žuvusiojo dukra neėmė, sakė, kad pažiūrės vėliau.
Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu ji dirbo Maxima parduotuvės Žalgirio 105, Vilniuje, viršininko pavaduotoja. Žuvusysis dirbo pagalbiniu darbuotoju. Į jo pareigas įėjo švaros priežiūra rampoje, teritorijoje prie jos įėjimo. Jis buvo supažindintas su saugaus darbo taisyklėmis, jų laikydavosi. Buvo pareigingas žmogus. Įvykio ji pati nematė, tačiau tą dieną dirbo. Žuvusis dėvėjo liemenę, ji buvo neužsegta. Liemenę jis dėvėdavo nuolat. Darbines funkcijas atlikdavo gerai. Visą laiką ateidavo į darbą 6 val. ryto. Ji matė, kad įvykio dieną nukentėjusysis atėjo į darbą, apsivilko uniformą ir kaip visada nuėjo apsivalyti. Matė jį dirbantį truputį toliau nuo rampos, toje vietoje, kur važiuoja automobiliai. Įvykis įvyko apie 8 val. Ji negali pasakyti laiko, kuomet matė žuvusįjį paskutinį kartą. Prieš pat įvykį jo dirbančio nematė, matė šiek tiek anksčiau. Apie įvykį jai pranešė vairuotojas, ji pasakė kviesti policiją, išsigando. Daugiau matė darbininkas I. A.. M. J. R. klausa buvo bloga, jis neprigirdėdavo. Būdavo mėgėjas labai valyti, mašina važiuoja atbula, o jis dar valo. Ji pati yra mačiusi atvejų, kai važiuoja atbula mašina, o jis nori pasidėti savo valymo priemones. Sykį ji jį sudrausmino, liepė pasitraukti. Dėl tokių jo veiksmų skundėsi Biovelos vairuotojas, Žemaitijos pieno vairuotojas. Pavardžių nepamena. Taip jis nusižengdavo taisyklėms. Jis dažnai būdavo įspėjamas žodžiu. Žuvusysis pats nesiskųsdavo dėl vairuotojų veiksmų. Jis judėdavo teritorijoj, vienoj vietoj nebūdavo. Rampoje yra jų valymo įrankiai.
Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos nepamena, maždaug prieš dvejus metus, jis atvežė produkciją į parduotuvę Žalgirio 105. Pastatė automobilį prie rampos, išsikrovė. M. K. mašiną pastatė prie vartų, nuo rampos gal 20 metrų, atsuktą atbulomis į rampą. Jis nematė, kaip M. K. pastatė mašiną. Jį pamatė tik tada, kai šis atėjo ir paprašė patraukti mašiną. Jo emocinė būsena nebuvo išskirtinė. Tuo metu atbėgo dar vienas žmogus ir pasakė, kad Marius partrenkė žmogų. M. K. buvo šoke, išbalo. Jie norėjo pakelti mašiną. Jis tada pamatė, kad po ratais yra M. J. R.. M. K. išsigando, klausė ką daryti. Jis atsakė, kad reikia kviesti policiją, greitąją. Tą dieną žuvusiojo dirbančio nematė. Jis buvo užsidėjęs liemenę. Žuvusysis neatsargiai elgdavosi, liudytojas ne kartą jam tai sakė. Būdavo važiuoja liudytojas su mašina, o žuvusysis su savo šluota lenda. Jis šluodavo šiukšles važiuojančio atbulomis automobilio kryptimi. Liudytojas jam dažnai sakydavau pastabas. M. J. R. buvo tylus, tad į pastabas nieko neatsakydavo. Kiti vairuotojai jam irgi sakydavo. M. J. R. toje parduotuvėje dirbo gal apie 10 metų. Jis kaip sunkiasvorio automobilio vairuotojas, tam, kad įsitikinti, jog yra saugu, prieš užsukdamas pasižiūri, ar kieme nieko nėra. Taip pat sukant žiūri per veidrodėlius į vieną ir į kitą pusę. Įvykio vietoje nuo gatvės reikia pasukti į dešinę, o tada jau važiuoti atbulomis. Važiuojant tuos 20 metrų atbulomis, užsukus, jau negalima pamatyti kas yra kieme. Jei mašina stovi per vidurį, iš rampos išėjusio žmogaus negalima pamatyti, net jei sustosi ir išlipsi pažiūrėti, nes žmogus gali išeiti ir įlipimo, išlipimo metu.
Liudytojas I. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai tai buvo 2012 m. rugsėjo mėn. Jis dirbo parduotuvėje Maxima, esančioje Žalgirio gt. 105, kroviku. Įvykio dieną jis rūkydamas matė, kaip jų darbuotojas M. J. R. šlavė gatvę. Buvo rytas, tikslaus laiko nepamena. Nukentėjusysis buvo su darbine striuke, turėjo šviesą atspindinčią liemenę. Teritorijoje yra gėlių klombos, jomis atskirta viena pusė transportui. Klombos buvo sustatytos nuo kelio iki rampos. Jis matė šluojantį nukentėjusįjį palei tas gėlių klombas. Stebėjo jį trumpai. Šis tuo metu stovėjo ties 4-5 gėlių klomba nuo parduotuvės, vidinėje pusėje. Įvykis įvyko prie rampos, kitoje vietoje, nei jis matė šluojantį R.. Negali pasakyti, į kur buvo atsisukęs šluojantis nukentėjusysis. Įvykio dieną nebuvo daug mašinų, tik Sanitex ir Žemaitijos pieno automobiliai. Rūkydamas jis buvo ant rampos, matė įvažiuojantį Sanitex automobilį. Tuo metu, kai matė šluojantį J. M. R., Sanitex automobilis įsukinėjo į teritoriją link rampos. Santitex automobilis yra be užrašų. Prie rampos stovėjo Žemaitijos pieno automobilis. Parduotuvėje yra įrengtos dvi rampos, tad stovintis Žemaitijos pieno automobilis netrukdė jam rūkant viską matyti. Vėliau priėjęs prie Sanitex automobilio pamatė, kad darbuotojas jau yra po ja. Kaip jis pakliuvo po mašina jis nematė. M. J. R. dirbo daug metų, dėl jo nusiskundimų nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. A. eismo įvykio vietos schemoje nurodė vietą, kurioje paskutinį kartą matė J. R. (1 tomas, b. l. 202199-202). Pateikus liudytojui I. A. apžiūrai įvykio vietos apžiūros metu darytas nuotraukas jis nurodė, kad matė šluojantį M. J. R. toje pusėje, kur stovi kibirėlis (T. 1, b. l. 17, foto Nr. 3). Nukentėjusysis buvo prie kibirėlio. Šis jį turėjo su savimi, kibirėlis buvo greta jo, kai jis dirbo. Kibirėlis buvo automobilių judėjimo kryptimi.
Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos nepamena, įvykis buvo daugiau nei prieš metus, prie Žalgirio gt. esančios Maximos. Buvo ankstyvas rytas, mašinų buvo nedaug. Automobilį vairavo M. K., o jis sėdėjo šalia jo. Teritorijoje jokio kiemsargio nebuvo, įvažiavus į teritoriją jis nieko nematė. Jie po truputį važiavo atbulom link rampos. Važiuojant pajuto lengvą stuktelėjimą, tačiau buvo neaišku, kas atsitiko.
Liudytojui pateikus apžiūrai įvykio vietos schemą ir nuotraukas (t. 1, b. l. 11, 17) jis nurodė, kad išsukus iš Žalgirio gatvės į teritoriją jie pasisuko ir judėjo palei gėlių klombas link rampos. Buvo ankstyvas rytas, tad teritorija buvo tuščia, nebuvo daug transporto priemonių, jis nematė žmonių. Jis yra vairuotojas, tad iš įpročio iš savo pusės taip pat žiūrėjo į veidrodėlius. Nieko nebuvo. Važiuojant tarp jo ir M. K. nebuvo jokio pokalbio, buvo tylu. M. K. neprašė jo pažiūrėti į veidrodėlis, tarp jų nebuvo pokalbio dėl saugaus važiavimo. Prie rampos stovėjo Žemaitijos pieno automobilis. M. K. automobilis atbulom važiavo nuo klombų pradžios, bet neprivažiavus rampos, likus iki jos 10-15 metrų, jie sustojo, nes rampa buvo užimta. M. K. išlipo ir nuėjo į parduotuvę pažiūrėti. Tuo tarpu liudytojas išlipęs iš automobilio pastebėjo išlindusią šluotą. Tuo metu pamatė, kad po mašina yra žmogus. Tada jie pranešė policijai. Per veidrodėlį galima pamatyti kliūtį iš anksto, tačiau yra tam tikra akla zona, kai nesimato kliūtis už automobilio nei per vieną veidrodėlį. Tą vietą galima pamatyti tik iki jos likus apie 50 metrų. Važiuodamas atbulom M. K. važiavo normaliai, lėtai, 4-5 km/h greičiu, apsidairė ir po to nuolat dairėsi. Kabinos langai buvo uždaryti, jie tarpusavyje nesikalbėjo. Kabinos garso izoliacija gera. Kabinoj buvo tylu, šaldytuvo garso nesigirdėjo. Po dunkstelėjimo jie dar kažkiek pavažiavo ir tuomet sustojo. Kiek nuvažiavo tiksliai pasakyti negali. Nei jis, nei M. K. nesuprato, kas įvyko. Atrodė, kad gal ant nelygumo ar akmens užvažiuota.
2012-09-15 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje bei nuotraukose fiksuoti įvykio vietos apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad M. J. R. lavonas rastas prispaustas po galiniu krovininio automobilio MAN tiltu per vidurį. Žuvusiojo plaukų kuokštas yra ant važiuojamosios dalies 5,60 m iki kelio borto prie parduotuvės sienos ir 8,90 m iki automobilio priekinės dalies. Nuo plaukų kuokšto prasideda įbrėžimai ant važiuojamosios kelio dalies. Likus iki automobilio priekinės dalies 6,80 m jie ryškėja ir prasideda kūno vilkimo pėdsakas 12,30 m ilgio. Taip pat fiksuota, kad šalia gėlių klombos 13,20 m atstumu iki automobilio priekinės dalies ir 3,40 m atstumu nuo išvestos kelio borto tiesiosios prie parduotuvės sienos yra šiukšlių kibiras. Juodos spalvos vyriška kepurė guli ant važiuojamosios kelio dalies 3,90 m iki kelio borto ir 4,60 m iki automobilio priekinės dalies. Protokole taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje yra tiesus, horizontalus ruožas, klotas trinkelėmis. Nuotraukose fiksuota, kad žuvusysis M. J. R. vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos darbo rūbais ir oranžinę liemenę (1 tomas, b.l. 9-29).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota, kad transporto priemonė MAN, v/n (duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkinga, garsinė signalizacija važiuojant atbula eiga nėra įrengta, fiksuotas purvo nubraukimas nuo prekių lifto galinės dalies, aukštis nuo žemės nuo 1,30 m iki 1,60 m, 65 cm nuo kairio šono (1 tomas, b.l. 30-31).
Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad minėtos transporto priemonės MAN, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „TRANS IN“ (t. 1, b. l. 32).
J. R. lavono apžiūros protokole fiksuoti apžiūros duomenys (1 tomas, b.l. 37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1232/12 (01) nurodyta, kad J. R. mirtis įvyko dėl stipraus galvos, liemens ir galūnių sumušimo-suspaudimo su daugybiniais kaukolės, krūtinės, stuburo, dubens ir galūnių kaulų lūžiais, daugybiniais krūtinės ir pilvo organų sužalojimais. Mirtis įvyko dėl kūno sužalojimų visumos, nes tiek galvos, tiek krūtinės ir pilvo sužalojimai yra nesuderinami su organizmo gyvybinėmis funkcijomis. J. R. lavone nustatyti sužalojimai padaryti suspaudžiant galvą, liemenį, apatines galūnes tarp kietų bukų paviršių ir velkant kūną šiurkščiu paviršiumi. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti pervažiuojant sunkiasvorio automobilio ratais ar kitaip suspaudžiant tarp automobilio dalių ir kelio dangos. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. J. R. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Dėl sužalojimų daugiškumo ir masyvumo negalima nustatyti jo kūno pirminio kontakto su transporto priemone srities (1 tomas, b. l. 40-44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8718/12(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu M. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1261 nurodyta, kad 2012-09-15 9.20 val. atliekant M. K. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, jog M. K. yra blaivus (1 tomas, b. l. 68, 69).
Matomumo eksperimento protokole užfiksuota, kad buvo atliktas žmogaus, esančio už automobilio MAN LE 1224, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies, matomumo eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad per automobilio šoninius atgalinio vaizdo veidrodėlius žmogus matomas, kai yra nutolęs apie 90 m nuo automobilio užpakalinės dalies (1 tomas, b.l. 163-168).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio MAN LE 1224, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta, draudikas – BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje (t. 1, b. l. 33).
2000-07-01 darbo sutartis Nr. 3222, pateikti darbo grafikai patvirtina, kad įvykio dieną M. J. R. dirbo Maxima LT, UAB (anksčiau - UAB „VP Market“) parduotuvėje Maxima, esančioje Žalgirio gt. 105, Vilniuje, darbininku. Pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad jis buvo supažindintas su darbininko pareiginiais nuostatais, taip pat su darbuotojo, atliekančio teritorijos tvarkymą, saugos ir sveikatos instrukcija. Įvykio vieta buvo jo tvarkomoje teritorijoje (T. 2, b. l. 3-17, 25-26, 64-65).
Mirties liudijimas AA Nr. 701814 tvirtina M. J. R. mirties 2012-09-15 faktą (t. 2, b. l. 35).
Pateikta 2012-04-24 darbo sutartis patvirtina, kad M. K. įvykio dieną dirbo UAB „TRANS IN“ vairuotoju (t. 2, b. l. 81-83).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą šių įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.
Byloje surinkti įrodymai, o būtent paties kaltinamojo M. K. paaiškinimai, taip pat liudytojų G. S., V. P., I. A., V. G. parodymai, specialisto išvada Nr. M 1232/12 (01), įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros, lavono apžiūros protokolai patvirtina, kad M. K. 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 7.54 val., prie Žalgirio g. 105 pastato, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN LE 12.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas link prekybos centro „Maxima“ pakrovimo rampos ir partrenkė bei sužalojo ryškiaspalvę liemenę vilkėjusį prekybos centro „Maxima“ darbuotoją M. J. R., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Šias aplinkybes patvirtinantys minėti įrodymai pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, šios aplinkybės nėra ginčijamos, todėl teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis. Kartu pažymėtina, kad kaltinime nurodomi žuvusiojo vardai yra M. J. R., tačiau byloje esantis mirties liudijimas AA Nr. 701814 (t. 2, b. l. 35) tvirtina, kad žuvusysis buvo M. J. R.. Vadovaudamasis šiuo dokumentu teismas tikslina kaltinime nurodytus žuvusiojo vardus.
Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina objektyviuosius kaltinime įvardytus M. K. veiksmus ir kilusius padarinius. Byloje spręstina, ar surinkti įrodymai patvirtina ir priežastinį ryšį tarp M. K. veiksmų bei kilusių padarinių, taip pat M. K. kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, byloje apklaustų asmenų parodymų, įvykis buvo „Maxima“ parduotuvės tarnybinio naudojimo teritorijoje, kelio ženklais ir kelio ženklinimu paženklintoje važiuojamojoje kelio dalyje, skirtoje automobilių eismui. Tokioje vietoje transporto priemonių eismą reguliuoja KET. Prieš spręsdamas, ar nustatytais veiksmais M. K. pažeidė kaltinime įvardytus KET 106 ir 119 punktų reikalavimus, teismas surinktų įrodymų bei jų analizės pagrindu atkūrė nagrinėjamo eismo įvykio situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų, tiesiogiai mačiusių žuvusiojo partrenkimo momentą, arba, pavyzdžiui, tai užfiksavusio vaizdo įrašo byloje nėra, todėl teismas vadovavosi kitais byloje surinktais duomenimis.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tiek jų patikrinimo vietoje metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad iš Žalgirio gatvės įvažiavo į parduotuvės Maxima automobilių stovėjimo aikštelę, iš karto pasuko į dešinę ir sustojo. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. K. nurodė sustojęs už įvažiavimo apie 1,5 m galine dalimi, apie 1,2 m nuo priekinio dešinio rato iki šaligatvio, apie 2,30 m tarp galinio dešinio rato ir šaligatvio, įrengto palei Žalgirio gt. Po to pradėjo važiuoti atbulas, link prekių iškrovimo vietos. Būdamas 5,6 m nuo kairėje pastatytų vazonų eilės pradžios, jo vairuojamo automobilio priekinis kairys ratas buvo 2 m, galinis kairys ratas – 1,7 m iki vazonų eilės. Automobilį jis pastatė apie 5 m iki vartų, už kurių yra išsikrovimo vieta, ir apie 4 m iki 105 namo sienos. Iš esmės analogišką M. K. vairuojamo automobilio važiavimo trajektoriją tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir liudytojas V. G.. Iš dalies ją patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota krovininio automobilio stovėjimo padėtis, fiksuotos įbrėžimų bei kūno vilkimo žymės. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais įrodymais, nes jie sutampa tarpusavyje, jiems prieštaraujančių duomenų nėra, tad jais remiasi ir sprendžia, kad M. K. vairuojamas krovininis automobilis prieš įvykį judėjo M. K. ir V. G. nurodyta važiavimo trajektorija.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatydamas žuvusiojo M. J. R. buvimo vietą bei veiksmus prieš partrenkimą teismas, visų pirma, atsižvelgia į eismo įvykio vietoje fiksuotus objektyvius duomenis. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 9-29), M. J. R. lavonas rastas prispaustas po galiniu krovininio automobilio MAN tiltu per vidurį. Protokole bei sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje fiksuota žuvusiojo plaukų kuokšto buvimo vieta ant važiuojamosios dalies 5,60 m iki kelio borto prie parduotuvės sienos ir 8,90 m iki automobilio priekinės dalies. Nuo plaukų kuokšto prasideda įbrėžimai ant važiuojamosios kelio dalies. Likus iki automobilio priekinės dalies 6,80 m jie ryškėja ir prasideda kūno vilkimo pėdsakas 12,30 m ilgio. Taip pat fiksuota, kad šalia gėlių klombos 13,20 m atstumu iki automobilio priekinės dalies ir 3,40 m atstumu nuo išvestos kelio borto tiesiosios prie parduotuvės sienos yra šiukšlių kibiras. Juodos spalvos vyriška kepurė guli ant važiuojamosios kelio dalies 3,90 m iki kelio borto ir 4,60 m iki automobilio priekinės dalies. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 tomas, b. l. 30-31) fiksuota, kad nuo M. K. vairuoto krovininio automobilio MAN prekių lifto galinės dalies yra nubrauktas purvas, šių žymių aukštis nuo žemės yra nuo 1,30 m iki 1,60 m, 65 cm nuo kairio šono. Šiuos duomenis teismas sugretino su byloje apklaustų asmenų parodymais. Iš liudytojo I. A. parodymų spręstina, kad būtent jis paskutinis matė M. J. R. gyvą. Šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje tvirtino, jog įvykio dieną apie 8.00 val. ryto išėjo parūkyti ant rampos, matė teritoriją šluojantį M. J. R.. Liudytojas sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodė konkrečią vietą, kurioje paskutinį kartą matė dirbantį M. J. R. (t. 1, b. l. 202), o būtent tarp gėlių klombų, 2-3 m atstumu už įvykio vietoje buvusio šiukšlių kibiro, žiūrint tiesiai nuo stovinčio krovininio automobilio. Kaip matyti iš anksčiau aptarto įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos, kelio įbrėžimai, vėliau perėję į kūno vilkimo žymes, prasideda vos kelių metrų atstumu nuo liudytojo I. A. nurodytos paskutinį kartą matytos M. J. R. buvimo vietos. Liudytojas I. A. teismui taip pat nurodė, kad tuo metu, kai matė šluojantį M. J. R., į teritoriją link rampos įsukinėjo Sanitex automobilis, po kuriuo vėliau ir buvo rastas žuvusysis. Tai leidžia spręsti apie itin neilgą laiko tarpą nuo tada, kai I. A. paskutinį kartą matė šluojantį M. J. R., iki šio partrenkimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į minėtas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuotas purvo nubraukimo žymes, esančias 65 cm nuo kairio šono. Liudytojas V. G. nurodė, kad prieš pastebėdamas M. J. R. kūną, pirma pastebėjo iš automobilio kyšantį šluotos, tai yra M. J. R. darbo įrankio, kotą. Liudytoja G. S. nurodė, kad į žuvusiojo pareigas įėjo švaros priežiūra rampoje, teritorijoje prie jos įėjimo. Šiuos jos parodymus patvirtina pateiktas prižiūrimos teritorijos planas (t. 2, b. l. 26-26). Ji taip pat nurodė, kad įvykio dieną žuvusysis apie 6.00 val. atėjo į darbą, persirengė ir nuėjo tvarkyti teritorijos, matė jį dirbantį truputį toliau nuo rampos, automobilių važiavimo vietoje, ne prieš pat įvykį, o šiek tiek anksčiau. Visi liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, įvykio aplinkybės nurodytos nuosekliai, pagrindo abejoti jų objektyvumu nenustatyta. Įvertinęs šiuos įrodymus tiek visumoje, tiek kiekvieną atskirai, teismas daro išvadą, kad liudytojui I. A. nustojus stebėti šluojantį M. J. R., pastarasis ir toliau iki pat patrenkimo šlavė važiuojamąją teritorijos dalį ties įvykio vietoje buvusiu šiukšlių kibiru apie 1-1,5 metro atstumu nuo gėlių klombų link važiuojamosios kelio dalies vidurio.
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai bei kategoriškai tvirtino, kad įvažiavęs į aikštelę ir sustojęs prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga peržvelgė visą teritoriją pro langą, vėliau jau važiuodamas atbuline eiga nuolat žiūrėjo į veidrodėlius, tačiau jokio žmogaus nematė. Liudytojas V. G., važiavęs kartu su M. K., taip pat nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad jiems atvažiavus parduotuvės teritorija buvo tuščia, jis kaip vairuotojas iš įpročio iš savo pusės žiūrėjo į veidrodėlius ir nematė jokio žmogaus, M. K. prieš važiuodamas atbulas apsidairė ir vėliau nuolat dairėsi. Kaip matyti, šios M. K. ir V. G. nurodytos aplinkybės nors ir sutampa tarpusavyje, tačiau jos prieštarauja kitiems teismo anksčiau įvardytiems įrodymams, kurių pagrindu nustatyta, kad M. J. R. įvykio vietoje vis tik buvo, šlavė parduotuvės teritoriją tiek M. K. įvažiuojant į ją, tiek betarpiškai iki partrenkimo. Tačiau šis prieštaravimas anksčiau padarytų teismo išvadų nepaneigia, nes, teismo vertinimu, tiek M. K., tiek ir V. G. šluojančio M. J. R. nepastebėjo. Šią išvadą teismas grindžia šiais argumentais.
Visų pirma pažymėtina, kad pagal atlikto matomumo eksperimento metu gautus duomenis, per tokio krovininio automobilio šoninius atgalinio vaizdo veidrodėlius žmogus matomas tada, kai yra nutolęs apie 90 m nuo automobilio užpakalinės dalies (1 tomas, b. l. 163-168). Įvertinus tiek šio matomumo eksperimento, tiek eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje fiksuotus duomenis, kad nuo šiukšlių kibiro iki vietos, nuo kurios atbuline eiga pradėjo važiuoti M. K., yra apie 24 metrus, teismas sprendžia, kad tiesaus važiavimo atbuline eiga metu tiek M. K., tiek V. G. nematė M. J. R. atgalinio vaizdo veidrodėliuose dėl esamų tokio tipo krovinio automobilio gabaritų. Tačiau kartu teismas pažymi, kad M. J. R. neabejotinai buvo matomas pro krovininio automobilio langus tuomet, kai M. K. sustojo įstrižai prieš važiavimą atbulomis, taip pat tuomet, kai M. K. važiuodamas atbuline eiga iš minėtos pozicijos sukosi važiavimui atbulomis tiesiai. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs M. K. parodymų patikrinimo vietoje metu sudarytos eismo įvykio vietos schemos duomenis, kurioje fiksuota sustojusio automobilio pozicija (t. 1, b. l. 172), taip pat įvertinęs ir krovininio automobilio vairuotojo sėdėjimo vietos aukštį, tai, kad įvykis buvo šviesiu paros metu, o žuvusysis vilkėjo ryškiaspalvę liemenę. Teismas įvertino ir tai, kad automobiliui sustojus minėtoje įstrižoje pozicijoje M. K. tam, kad pamatytų M. J. R., privalėjo atsigręžti į kairę pusę, kas sudaro atitinkamų nepatogumų. Be to, iš minėtos schemos taip pat matyti, kad tokioje automobilio pozicijoje jo keleiviui, tai yra V. G., vaizdą iš dalies užstojo automobilio kėbulo konstrukcija ir vairuotojas. Tai papildomai sutrukdė liudytojui pamatyti M. J. R. buvimo vietą. Visuma šių duomenų leidžia teismui spręsti, kad M. K. nepamatė šluojančio M. J. R. prieš pradėdamas važiuoti atbulas dėl nepakankamo savo atidumo, nors būdamas reikiamai atidus tokią galimybę turėjo.
Nepakankamą kaltinamojo atidumą patvirtina ir kiti duomenys. M. K. teigė nejutęs ir negirdėjęs jokio automobilio kontakto su žuvusiojo kūnu, nors pagal įvykio vietoje užfiksuotus duomenis kūnas buvo pargriautas ir tempiamas 12,30 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalia buvęs liudytojas V. G., kuriam kaip keleiviui KET net nekelia jokių didesnio atidumo reikalavimų, patvirtino pajutęs automobilio stuktelėjimą į kažkokį objektą, po kurio automobilis dar kurį laiką važiavo. Įvertinus tai, kad, kaip yra fiksuota eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose, įvykio vieta buvo lygi, klota trinkelėmis, pajutęs tokio pobūdžio kontaktą atidus vairuotojas privalėtų nedelsiant sustoti ir įvertinti situaciją kelyje. Taip pasielgus M. K., kilusių padarinių galėjo būti išvengta arba jie būtų buvę ne tokie sunkūs. Kad kaltinamasis nebuvo reikiamai atidus patvirtina ir tai, kad M. J. R. kūno vilkimo, kraujo žymės, kaip minėta, tęsėsi 12,30 m, tai yra ilgiau nei automobilio ilgis, tad buvo aiškiai matomos ir pro atbuline eiga važiuojančio automobilio MAN priekinį stiklą, tačiau net ir šių žymių M. K. nepastebėjo, nes tęsė važiavimą.
Kaltinamasis teismui tvirtino padaręs viską, kad šito įvykio būtų išvengta, tačiau net atsiribojant nuo teismo aptarto nepakankamo kaltinamojo atidumo pažymėtina, kad M. K. turėjo galimybę pasitelkti V. G. pagalbą, kuris įvykio metu važiavo kartu, yra vairuotojas, o važiavimas atbuline eiga neturėjo trukti ilgai, tačiau to nepadarė. Vairuojant tokių gabaritų transporto priemonę, kuomet yra atitinkama nematomumo zona, taip pat nesant įrengto papildomo atbulinės eigos garsinio signalo, be to dar esant ir papildomam automobilio šaldytuvo variklio skleidžiamam triukšmui, apsunkinančiam galimybę išgirsti riksmą, signalą ar panašiai, vairuotojas turėtų būti ypatingai atidus ir imtis visų įmanomų priemonių, kad važiavimas atbulomis būtų saugus. Todėl V. G. pagalbos pasitelkimas esamoje situacijoje, teismo vertinimu, būtų atitikęs atidaus vairuotojo elgesį.
Pasisakydamas dėl to, ar nustatyta veika M. K. pažeidė kaltinime įvardytų KET 106 ir 119 punktų reikalavimus, taip pat įvertinęs gynybos argumentaciją, teismas pateikia šį teisės normų aiškinimą. KET 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 punktas numato, kad važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyvio sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, kurioje numatyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Pėsčiojo apibrėžimas pateiktas minėto įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, pagal kurią pėsčiasis, tai asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo. Įvertinus tai, kad M. J. R. parduotuvės „Maxima“ teritorijoje atliko kiemsargio funkcijas, o būtent šlavė šiukšles važiuojamojoje kelio dalyje, teismas sprendžia, kad įvykio vieta jam tuo pačiu buvo ir darbo vieta, o jo buvimas ten niekaip nesisiejo su dalyvavimu eisme. Todėl gynybos argumentai, kad žuvusysis negali būti vertinamas kaip eismo dalyvis, teismo vertinimu yra pagrįsti. Tuo pačiu darytina išvada, kad nustatyta veika kaltinamasis negalėjo pažeisti KET 119 punkto reikalavimų, nes jų jis privalėjo laikytis tik kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Todėl teismas šalina kaltinime įvardytą šios teisės normos pažeidimą kaip perteklinį. Remdamasis tais pačiais argumentais teismas sprendžia, kad kaltinamasis neprivalėjo laikytis ir KET 106 punkte numatyto reikalavimo duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tačiau šių išvadų buvimas nėra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis nepažeidė kitų KET 106 punkto reikalavimų.
Kaip matyti iš jau minėtų KET 106 punkto nuostatų, ja vairuotojui, visų pirma, yra keliamas reikalavimas prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Pareiga duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams atsiranda tik tuo atveju, jei įvykio metu kitų eismo dalyvių apskritai yra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalį eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Įstatyme nėra išskirta, kad eismo įvykio metu gali nukentėti tik kiti eismo dalyviai. Kaip minėta, KET 106 punktas įpareigoja vairuotoja atlikti šioje teisės normoje numatytus veiksmus tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Todėl ta aplinkybė, kad M. J. R. nėra eismo dalyvis, nustatytos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga M. K. dėl savo nepakankamo atidumo neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko nepastebėjo M. J. R., nors tokią galimybę turėjo, taip pažeidė KET 106 punktą, ir būtent dėl šio pažeidimo važiuojant atbuline eiga buvo partrenktas ir sužalotas M. J. R., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Tarp nustatytos M. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat konstatuotina neatsargi M. K. kaltės forma, o būtent nusikalstamas nerūpestingumas. Veika baigta. Ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Padarydamas aukščiau įvardytas išvadas teismas taip pat atsižvelgė ir į nustatytą M. J. R. elgesį įvykio metu. 2000-07-01 darbo sutartis Nr. 3222, pateikti darbo grafikai patvirtina, kad įvykio dieną M. J. R. dirbo Maxima LT, UAB parduotuvėje Maxima, esančioje Žalgirio gt. 105, Vilniuje, darbininku. Pateikti dokumentai (t. 2, b. l. 3-17) taip pat patvirtina, kad jis buvo supažindintas su darbininko pareiginiais nuostatais, taip pat su darbuotojo, atliekančio teritorijos tvarkymą, saugos ir sveikatos instrukcija. Šios instrukcijos II skyriaus 10.1 punkte numatyti pavojingi veiksniai darbo aplinkoje, dėl kurių kiemsargis gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų, tai pat saugos priemonės – automobilių transportas teritorijoje; stebėti juos, nes galimi užkliudytai. Instrukcijos IV skyriaus, reglamentuojančio darbuotojo veiksmus darbo metu, 29 punkte numatyta, kad dirbdamas važiuojamojoje teritorijos dalyje ar gatvėje, kiemsargis turi būti pasisukęs veidu į priešais atvažiuojantį transportą; 32 punkte numatyta pareiga nevalyti, nešluoti prie besiruošiančių važiuoti automašinų. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad M. J. R. nevykdė šių instrukcijos nuostatų. Nors liudytojas I. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu, kai jis stebėjo M. J. R., šis šlavė atsisukęs į rampą, vis tik pagal bylos duomenis tuo metu priešais M. J. R. atvažiuojančio transporto nebuvo. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 1232/12 (01) dėl sužalojimų daugiškumo ir masyvumo negalima nustatyti M. J. R. kūno pirminio kontakto su transporto priemone srities (1 tomas, b. l. 40-44). Tačiau šiuo atveju teismas vertina ir tai, kad, kaip nustatyta, M. K. vairuojamas krovininis automobilis atbuline eiga važiavo lėtai apie 24 m, tai yra pakankamai ilgai tiek laiko, tiek atstumo atžvilgiu, kad teritoriją šluojantis M. J. R. jį pastebėtų ir nustotų šluoti važiuojamojoje dalyje, kurioje turėjo važiuoti automobilis, kaip iš jo reikalavo minėti instrukcijos nuostatai. Tačiau to šis nepadarė, tęsė šlavimą ir buvo partrenktas. Ankstesnius panašaus pobūdžio neatsargaus žuvusiojo elgesio atvejus darbo metu nurodė ir liudytojai G. S., V. P.. Tačiau kartu teismas pabrėžia, kad nustatytas minėto lokalaus teisės akto reikalavimų nesilaikymas esamoje situacijoje jokiu būdu neatleido M. K. nuo pareigos laikytis aukščiau įvardytų KET 106 punkto reikalavimų. Nustatytus M. J. R. veiksmus teismas vertina kaip rizikingą elgesį, kuris tam tikra dalimi įtakojo jo partrenkimą bei po to kilusius padarinius, o tai yra BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, veikė nusikalstamai nerūpestingai, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. K. nuo pat įvykio dienos davė parodymus, jais pripažino visas konstatuotas kaltinimo faktines aplinkybes, nesutikdamas tik su jų teisiniu vertinimu, pagrindžiančiu jo kaltės buvimą, nuoširdžiai apgailestavo ir pergyveno dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų, išreiškė jiems savo užuojautą laidotuvių metu, padedamas bendradarbių siekė atlyginti dalį jiems padarytos žalos. Teismas nustatė taip pat ir jau minėtą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – rizikingą žuvusiojo elgesį, įtakojusį veikos padarymą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: M. K. praeityje teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą turimais duomenimis 2012 metais, nagrinėjamos veikos padarymu metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. K. nuo 2012-04-24 dirba vairuotoju, darbdavio UAB „TRANS IN“ direktorius Vaidas Jerimavičius teismo posėdžio metu jį charakterizavo itin teigiamai. Kaltinamasis yra sukūręs šeimą, augina du vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad M. K. po ankstesnių patraukimų baudžiamojon atsakomybėn yra pakeitęs savo gyvenimo būdą į teigiamą pusę. Dėl psichikos ar priklausomybės ligų jis gydytas nebuvo, įskaitose nėra (t. 1, b. l. 71-75). Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, bei taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidedat dvejiems metams. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas taip pat mano esant pagrindui skirti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose numatytas pareigas bei BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, taip pat į tai, kad M. K. dirba darbą, sietiną su šios teisės naudojimu, darbinės pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis, anksčiau buvo ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tačiau nuobaudos šiuo metu negalioja, į kitas aukščiau išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir apibūdinančias M. K. socialinę padėtį, jam skiria ir BK 67 straipsnio 2 dalies punkte bei 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Teismo vertinimu visuma šių priemonių turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.
Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
Nukentėjusieji E. R., A. R. – P. ir G. R. byloje 2014-01-14 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovams iš draudimo bendrovės BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 19 901,60 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat E. R. netektų pajamų dalį nuo 2012-09-15 iki 2013-01-01 – 3100,73 Lt, už 2013 metus – 11315,1 Lt, bei netektų pajamų dalį, kompensuojamą periodinėmis išmokomis – 942, 92 Lt kas mėnesį nuo 2014-01-01 iki gyvos galvos. Taip pat priteisti nukentėjusiesiems po 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o būtent bendrai iš BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 17264 Lt, o iš UAB „TRANS IN“ - 102736 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 132-150). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad UAB „TRANS IN“ kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir M. K. darbdavys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270, 6.263, 6.283 straipsnius privalo atlyginti padarytą žalą. Įvykyje dalyvavusi transporto priemonė MAN LE 12.224, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu BTA Insurance Company SE filiale Lietuvoje. Iš jos prašomą priteisti 19901,61 Lt turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos – 3854,60 Lt, gedulingi pietūs – 1925 Lt, kapo tvarkymas, paminklo išlaidos – 7132 Lt, už kapavietę – 1440 Lt, už duobės kasimą – 550 Lt, advokato paslaugos – 5000 Lt. Be to, žuvus M. J. R. E. R. neteko jo pajamų, kurios pagal CK 3.87 straipsnį priklausė abiem sutuoktiniam kaip bendra jungtinė nuosavybė. E. R. faktiškai gaunama pensija yra 853,47 Lt. Žuvusiojo M. J. R. pensija buvo 1040,35 Lt bei darbinės pajamos – Vyriausybės patvirtinta minimali alga su vėlesniais indeksavimais, tai yra 2012-09-15 tai buvo 731,50 Lt, o nuo 2013-01-01 – 845,50 Lt. Atitinkamai žuvusiojo pajamos per mėnesį buvo 1771,85 Lt ir 1885,85 Lt. Šie dydžiai patvirtina, kad E. R. turėjo būti materialiai remiama sutuoktinio. Nuo 2012-09-15 iki 2013-01-01 E. R. turėjo teisę , bet negavo už 3,5 mėn.– 3100,73 Lt, už 2013 metus – 12 mėn. x 942,92 Lt – 11315,10 Lt sutuoktinio pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo 2014-01-01 netektų pajamų dalis turi būti kompensuojama periodinėmis išmokomis – 942,92 Lt per mėnesį iki gyvos galvos. Taip pat nurodė, kad nukentėjusieji dėl įvykio patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo nepataisomai sužalotas jų gyvenimas, jie neteko brangaus, pavyzdingo, rūpestingo, jautraus tėvo ir sutuoktinio. Žuvusiojo kūnas buvo siaubingai subjaurotas, tad tokia žiauri ir skausminga artimo žmogaus netektis sugriovė ramų, meilės apsuptą gyvenimą. Po vyro netekties komplikavosi E. R. sveikatos būklė. Iš draudimo bendrovės prašoma priteisti maksimalią pagal teisės aktus galimą sumą, o likusią dalį – iš UAB „TRANS IN“.
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio MAN LE 1224, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta, draudikas – BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje (t. 1, b. l. 33). Pastaroji draudimo bendrovė įtraukta byloje civiliniu atsakovu.
Civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje atstovas teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad į bendrovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik E. R.. Jai buvo išmokėta maksimali galima neturtinės žalos suma – 17264 Lt. Taip pat buvo atlyginta turtinė žala. Kompensuotos laidojimo išlaidos – 2814,60 Lt. Iš pateiktos dokumentais pagrįstos sumos 3854 Lt bendrovė minusavo vienkartinę savivaldybės išmokėtą laidojimo pašalpą (1040 Lt). Buvo kompensuota kapavietės įsigijimo kaina – 720 Lt. Sąskaitoje nurodytą 1440 Lt sumą už dvivietę kapavietę bendrovė padalino pusiau. Kompensuoti gedulingi pietūs -1925 Lt, už duobės iškasimą – 550 Lt. Dėl paminklo pastatymo buvo pateikta sąskaita faktūra 7132 Lt sumai, tačiau vadovaujantis Draudimo įstatymo 96 straipsnio 9 dalimi, teismų praktika, buvo išmokėta 5000 Lt. Taip pat buvo apskaičiuotos negautos pajamos, o būtent sudėtos visos realios šeimos pajamos ir padalintos iš dviejų. Iš gautos sumos buvo minusuota našlės pensija. 2012 metais ši suma yra 810,79 Lt, 2013 metais – 5228,28, 2014 metais kas mėnesį po 446,19 Lt. Ši suma bus mokama iki 2014-07-25, nes remiantis EUROSTAT statistiniais duomenimis, vidutinis vyro amžius yra 68-70 metų.
Pateikta 2012-04-24 darbo sutartis patvirtina, kad M. K. įvykio dieną dirbo UAB „TRANS IN“ vairuotoju (t. 2, b. l. 81-83). Ši bendrovė įtraukta byloje civiliniu atsakovu.
UAB „TRANS IN“ atstovai direktorius Vaidas Jarimavičius bei advokato padėjėjas Tomas Juonys teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad M. K. nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, dėl jo kaltas žuvusysis, kuris nėra eismo dalyvis ir, kuris nesilaikė saugos reikalavimų darbe. Be to ieškinys nėra įrodytas. Neturtinė žala gali atsirasti dėl dvasinių išgyvenimų. Be fakto – tėvo, vyro praradimo, nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusieji gavo išmoką iš Sodros, Maxima taip pat išmokėjo išmoką, tad šių sumų turėtų pakakti.
Teismas pateiktą civilinį ieškinį tenkina iš dalies.
Kaip matyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų (t. 3, b. l. 27-28), draudikas BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje dalį reikalaujamos sumos, o būtent 28273,60 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 7377,64 Lt negautų pajamų, jau yra sumokėjęs E. R.. Civiliniai ieškovai šią aplinkybė patvirtino, tačiau atsisakymo nuo šių reikalavimų nepateikė, todėl teismas šioje dalyje ieškinį atmeta.
Iš civilinio atsakovo atstovo paaiškinimų bei byloje pateikto draudiko sprendimo (t. 3, b. l. 25-26) matyti, kad minėtą sumokėtą 28273,60 Lt sumą sudaro: 17264 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat turtinės žalos atlyginimas – 2814,60 Lt už laidojimo išlaidas, 720 Lt už kapavietės įsigijimą, 1925 Lt už gedulingus pietus, 550 Lt už duobės kasimą, 5000 Lt už paminklo pastatymą. Kaip matyti iš pateiktų paaiškinimų, civiliniai ieškovai sutinka su civilinio atsakovo pateiktu paskaičiavimu dėl vienkartinės laidojimo pašalpos atskaičiavimo iš prašytų priteisti laidojimo išlaidų bei sprendimu priteisti tik pusę dvivietės kapavietės įsigijimo kainos. Teismas taip pat sutinka su BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje pateiktais argumentais dėl minėtų sumų, tad šioje dalyje reikalavimai yra atmestini.
Tačiau ieškovai tebepalaiko reikalavimą priteisti skirtumą tarp apmokėtos paminklo pastatymo kainos (5000 Lt) ir išlaidų, nurodytų sąskaitoje faktūroje (7132 Lt). Kaip matyti tiek iš civilinio atsakovo atstovo paaiškinimų, tiek iš jau minėto draudiko priimto sprendimo, civilinis atsakovas 5000 Lt sumą įvardijo kaip protingą kainą paminklo bei jo pastatymo išlaidoms padengti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje ieškovų pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra įtrauktos ir kitos su kapavietės sutvarkymu sietinos išlaidos, tame tarpe ir antkapinės tvorelės, jos pastatymo kaina ir kt. Civilinis atsakovas, vertindamas pareikštą reikalavimą, vadovavosi teismų praktika, o būtent kasacine nutartimi Nr. 3K-3-160/2006, tačiau net ir šioje nutartyje 5000 Lt yra įvardyti kaip protinga suma padengiant tik antkapinio paminklo pastatymo, bet ne viso kapo sutvarkymo išlaidas. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje kaip protingą sumą nurodė ir priteistas 2000 Lt antkapinės tvorelės sutvarkymo, 250 Lt kitų kapo sutvarkymo darbų išlaidas. Todėl teismas, įvertinęs, visų pirma, sąskaitoje faktūroje (t. 2, b. l. 147) nurodytų prekių ir paslaugų pobūdį bei jų kainas, taip pat vadovaudamasis tiek CK 6.291 straipsnio 1 dalimi, tiek esama teismų praktika, sprendžia, kad reikalaujama 7132 Lt suma atitinka protingumo kriterijų, todėl teismas iš BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko priteisia likusią nesumokėtą kapavietės sutvarkymo kainą, o būtent 2132 Lt. Ši suma priteistina nukentėjusiajai A. R. – P., nes iš pateiktos jau minėtos sąskaitos faktūros matyti, kad minėtas išlaidas patyrė būtent ji. Atlyginant laidojimo išlaidas į žuvusiojo rizikingą elgesį neatsižvelgiama.
Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti negautas E. R. pajamas, teismas pažymi, kad iš pastarosios paaiškinimų seka, jog jai buvo išmokėtos atitinkamo dydžio išmokos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 punkte, pagal kurį socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio – tai vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2, 3 dalys). Šių teisės normų pagrindu teismas sprendžia, kad nesant dokumentų, patvirtinančių išmokų pagal minėtą teisės aktą išmokėjimą bei jų dydį, nėra galimybės priimti sprendimą dėl reikalavimo atlyginti negautas E. R. pajamas, todėl teismas pripažįsta jos teisę į ieškinio patenkinimą šio reikalavimo atžvilgiu, tačiau šį klausimą perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo atlyginti kiekvienam iš jų po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 1 dalį, pagal kurią neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įvardyti tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijai – neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Nukentėjusiųjų paaiškinimų, rašytinių dokumentų pagrindu nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu E. R. neteko sutuoktinio, o A. R. – P. ir G. R. – tėvo, tai yra itin artimo kiekvienam iš jų asmens. E. R. santuokoje išgyveno 38 metus, po žūties liko gyventi viena, kas papildomai sustiprino netekties ir vienišumo jausmus. Teismui buvo pateiktas išrašas iš jos medicininių dokumentų (t. 3, b. l. 31-35), iš kurio matyti, jog po vyro žūties E. R. dėl nemigos, padidėjusio nerimo, blogos savijautos kreipėsi į medikus, jai skirtas medikamentinis gydymas. Žuvusiojo vaikai, nors ir būdami sukūrę atskiras šeimas, su žuvusiuoju nuolat palaikė artimą ryšį, bendravo. Visi nukentėjusieji neabejotinai dėl M. J. R. žūties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Įvertinus tiek šiuos duomenis, tiek konkrečias M. J. R. žūties aplinkybes, sietinas su didelio skausmo patyrimo, kas sukėlė artimiesiems dar didesnį sukrėtimą, spręstina, kad visi nukentėję patyrė neturtinę žalą.
Nustatydamas konkrečią priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, teismas be jau minėtų aplinkybių taip pat atsižvelgia ir į tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais, nusikalstamai nerūpestingais kaltinamojo veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų. M. K. turtinės padėties teismas nevertins, nes neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra nukreiptinas į kitus asmenis. Savo ruožtu UAB „TRANS IN“ direktorius Vaidas Jerimavičius patvirtino, kad bendrovės finansinė padėtis yra normali. Dalis turtinės žalos, tai yra daugiau nei 11000 Lt, šiuo metu jau yra sumokėta draudiko BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų nurodyta kiekvienam iš jų padaryta neturtinė žala 40 000 Lt sumoje yra pagrįsta, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau be jau minėtų aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad, kaip minėta aukščiau, nagrinėjamos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymą įtakojo ir paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys, todėl teismas mano esant tikslinga kiekvienam nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą sumažinti 30 procentų.
Kadangi, kaip minėta, nukentėjusiajai E. R. BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje jau yra išmokėjęs maksimalią neturtinės žalos atlyginimo išmoką, o būtent 17264 Lt, teismas šioje dalyje reikalavimą BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje atžvilgiu atmeta, o minėtą sumokėtą sumą įskaito į priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą. Likusi nesumokėta neturtinės žalos atlyginimo suma yra: E. R. – 10 736 Lt, o A. R. – P. ir G. R. – po 28 000 Lt. Šios sumos priteistinos iš padidinto pavojaus šaltinio valdytojo ir M. K. darbdavio UAB „TRANS IN“ (CK 6.250 straipsnis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnis, 6.283 straipsniais).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesus atstovavo advokatas Darius Katauskas (t. 2, b. l. 130). Pateikti kvitai (t. 2, b. l. 138, 139) patvirtina minėtam advokatui už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą sumokėtus bendrai 5000 Lt. Mokėtojas – A. R. – P.. Nei nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, nei jų atstovas advokatas Darius Katauskas nepateikė dokumentų, kuriuose būtų detalizuotas advokatui sumokėto užmokesčio apskaičiavimas, todėl teismas, spręsdamas atlygintinų išlaidų advokato darbui apmokėti klausimą, rėmėsi kriterijais ir dydžiais, nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintose Advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo dydžių ir mokėjimo taisyklėse (11, 14.4.1, 14.4.3.1 punktai). Teismo vertinimu jas atitinkantis ir priteistinas 400 Lt dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas. Atsižvelgus į priteistinos sumos dydį, į tai, kad kaltinamasis dirba, gauna darbinių pajamų, minėtą sumą nepriteisti ar sumažinti nėra pagrindo.
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir skirti dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti dviems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šių darbų atlikimo terminą – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įpareigoti kaltinamąjį įsiteisėjus nuosprendžiui pateikti probacijos tarnybai vairuotojo pažymėjimą.
Kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
iš BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje A. R. – P. naudai – 2132 Lt turtinei žalai atlyginti;iš UAB „TRANS IN“ E. R. naudai – 10 736 Lt, A. R. – P. naudai – 28 000 Lt, G. R. naudai – 28 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti E. R. teisę į ieškinio dalies dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Likusius civilinio ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo M. K. A. R. – P. naudai 400 Lt turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti. Prašymą atlyginti likusią atstovavimo išlaidų dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.