Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-16 · Administracinė byla Nr. eI3-376-505/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
eI3-376-505/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02482-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJA
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-376-505/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02482-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 51.5; 55.1.1; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo E. R. atstovei advokatei E. G.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. 2D-16465 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-201126-00146 neįvykdymo“.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2020 m. lapkričio 25 d. buvo parengtas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), rastas nesudėtingas statinys – tvora su atramine sienele, kurio paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, t. y. akte buvo nurodyta, kad prieš žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatyta atraminė sienelė iš akmenų (ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 1,40 m) su ant jos įrengta metalinių konstrukcijų tvora (aukštis apie 0,80 m), iš viso apie 2,20 m aukščio, neturint statybą leidžiančio dokumento, ir dėl to buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti (išardyti) atraminę sienelę (ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 1,40 m) su ant jos pastatyta metalinių konstrukcijų tvora (aukštis apie 0,80 m) ir sutvarkyti statybvietę. Terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatytas 2021 m. gegužės 25 d., pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 2 d.

Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, 2020 m. lapkričio 25 d. savavališkos statybos akte gausu neatitikčių, klaidų, todėl jis neatitinka elementarių administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad, atsakovės teigimu, savavališka statyba buvo vykdoma žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra mėgėjų sodo žemės sklypas, todėl, pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, sodo sklype statiniai turi būti statomi remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme numatytais reikalavimais, kuriuos atitinka pareiškėjo pastatyta atraminė sienelė, kuriai jokio statybą leidžiančio dokumento nereikėjo.

Akcentavo, jog nors savavališkos statybos akte nurodyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas nesudėtingas statinys, kuris buvo pastatytas 2017 metais, tačiau nėra aišku, kuo remiantis nustatyta, kad atraminė sienelė buvo pastatyta 2017 metais, todėl nėra aišku, kokie teisės aktai, reglamentuojantys savavališką statybą, turi būti taikomi, ar nėra suėjęs senaties terminas taikyti sankcijas ir panašiai. Pažymėjo, kad, įsigijus žemės sklypą, 2013 metais pirmiausia ir buvo pastatyta atraminė sienelė, o vėliau buvo pradėti kiti statybos darbai. Pabrėžė, jog net ir nustačius, kad atraminė sienelė yra savavališkos statybos padarinys, akivaizdu, kad jos nugriovimas neatitinka proporcingumo, teisingumo ir kitų pamatinių teisės principų, be to, nepažeidžia niekieno interesų, todėl pareiškėjui pritaikytos sankcijos yra neteisėtos, neproporcingos ir neatitinka padaryto teisės pažeidimo.

Paaiškino, kad atraminė sienelė, kurios ilgis yra apie 9,60 m, o aukštis apie 1,40 m, su ant jos pastatyta metalinių konstrukcijų tvora, kurios aukštis apie 0,80 m, buvo nugriauta, išardyta ir statybvietė sutvarkyta. Vėliau žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta atraminė sienelė, kuri pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 punktą yra priskiriama nesudėtingiems 1 kategorijos statiniams, kurių statybai nerengiamas statybos projektas ir neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Dar kartą pažymėjo, kad atraminė sienelė žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,80 m, t. y. pastatytas nesudėtingas 1 kategorijos statinys, kuriam jokių statybą leidžiančių dokumentų nereikia, tačiau atsakovė nepagrįstai ir neteisingai skundžiamu raštu konstatavo, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-201126-00146 neįvykdytas. Pabrėžė, kad minėta atraminė sienelė atlieka ne tik sklypų atskyrimo funkciją, bet ir apsaugo, kad ant suformuoto kelio nekristų žemės iš pareiškėjo sklypo. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašė administracinę bylą nutraukti, o nenustačius bylos nutraukimo pagrindų pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. gauto pranešimo pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus specialistas 2020 m. lapkričio 24 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2020 m. lapkričio 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2494. Nustatyta, kad „prieš žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatyta atraminė sienutė (sumūryta iš akmenų), ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 1,40 m, su ant jos pritvirtinta metalinių konstrukcijų tvorele (aukštis apie 0,80 m). Prie atraminės sienutės pritaisyti metalinių konstrukcijų vartai (ilgis apie 8,20 m, aukštis apie 1,80 m). Riboženklių nėra“, statybos metai – 2017, statytojas – E. R.. Taip pat buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies darbų Nr. PNSD-20-201126-00139.

Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju statytojas atraminės sienutės su tvora statybai privalėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį, tačiau šie dokumentai patikrinimo metu pateikti nebuvo. Akcentavo, kad ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, patikrinimo akte nurodytos atraminės sienutės su tvora statybai supaprastintas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį yra privalomas.

Teigė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas statytojo pranešimas, kuriame statytojas nurodo, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo atliktas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas vietoje ir tos pačios dienos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-210930-00180 konstatuota, kad „privalomasis nurodymas neįvykdytas“, nurodant konkrečius neatliktus privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus, t. y. „statytojas nenugriovė (neišardė) atraminės sienelės, ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 0,80 m“, ir apie tai informuojant pareiškėją ginčijamu aktu.

Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl savavališkos statybos akto neteisėtumo, kadangi savavališkos statybos akto teisėtumas nėra šios bylos ginčo dalykas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors statytojas nurodo, kad „atraminė sienelė atitinka Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 punkto reikalavimus“, tačiau Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyto reikalavimo, kad statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą, atraminės sienutės su tvora statyba taip pat neatitinka, nes tokio rašytinio sutikimo statytojas Inspekcijos Vidurio departamento specialistui taip pat nepateikė. Taigi, ir šio įstatymo nuostatos pažeidimas reiškia atraminės sienutės su tvora statybos neteisėtumą.

Šalies argumentai

Akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad „net ir nustačius, kad atraminė sienelė yra savavališkos statybos padarinys, akivaizdu, kad jos nugriovimas neatitinka proporcingumo, teisingumo ir kitų pamatinių teisės principų, be to, nepažeidžia niekieno interesų ir man pritaikytos sankcijos yra neteisėtos, neproporcingos, neatitinka padaryto teisės pažeidimo“, tačiau pareiškėjas su jam atsakovės surašytais ir tinkamai ir laiku įteiktais administraciniais sprendimais sutiko, jų neskundė, o priešingai, stengėsi juos įgyvendinti, ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2021 m. gegužės 17 d. prašymas pratęsti terminą, 2021 m. rugsėjo 1 d. statytojo pranešimas apie privalomojo nurodymo įvykdymą.

Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti (atitinkamai privalomasis nurodymas gali būti įvykdytas) dviem būdais: įvykdant privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus (atraminę sienelę su tvora nugriaunant (išardant) pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, nustatytą reglamentavimą) arba, pasinaudojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnyje numatyta galimybe, atraminės sienutės su tvora statybos įteisinimui gaunant teisės aktų reikalavimus atitinkantį statybą leidžiantį dokumentą.

Paaiškino, kad ginčijamas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas yra parengtas reaguojant į 2021 m. rugsėjo 1 d. statytojo pranešimą ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atlikus statybos patikrinimą vietoje, surašytas atitinkamos formos aktas ir per įstatymais nustatytą terminą apie atlikto patikrinimo rezultatus informuotas pareiškėjas, todėl tai, jog iš esmės pareiškėjo netenkina ginčijamame rašte pacituotos tos pačios dienos patikrinimo aktu konstatuotos faktinės aplinkybės, papildomai pažymint, kokie dokumentai šiuo atveju savavališkos statybos įteisinimui yra būtini, negali būti pagrindu pripažinti, jog pats 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procedūras ar įstatymus, todėl skundas atmestinas.

Be to, atsakovės nuomone, net ir panaikinus ginčijamą raštą, rezultatas iš esmės nepasikeistų, t. y. pareiškėjo teisės nebūtų apgintos ir atitinkamai ginčas iš esmės (dėl privalomojo nurodymo įvykdymo / neįvykdymo) nebūtų išspręstas, nes yra galiojantis 2021 m. rugsėjo 30 d. įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, o faktų, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas / neįvykdytas nustatymas yra ne administracinio teismo, o viešojo administravimo subjekto, t. y. atsakovės, kompetencija, be to, privalomasis nurodymas jau yra perduotas antstolei vykdyti priverstinai ir visi iškilę klausimai vykdymo procese turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Atsakovės atstovės nuomone, ginčijamas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio, jokie privalomojo pobūdžio nurodymai, įpareigojimai viešojo administravimo srityje, kurie galėtų pareiškėjui sukelti teisines pasekmes, šiame rašte nėra išreikšti, todėl pareiškėjui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas administraciniam teismui skųstinu individualiu administraciniu aktu, todėl byla dėl ginčijamo akto nutrauktina, o nenustačius bylos nutraukimo pagrindų prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje 2020 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypo, kuris ribojasi su jo sklypu, įsigijimo. Teigė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 8SD-6207-(14.8.125 E.) pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Pažymėjo, jog, gavus pareiškėjo prašymą išduoti sutikimą statyti atraminę sienutę ir vartus valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jam 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. 8SD-91-(14.8.125 E.) buvo nurodyta, kad valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, Kauno miesto skyrius atskiru sprendimu gali pritarti statybos darbams tik tuo atveju, jeigu jie patenka į Reglamento 4 priede išvardytus statybos darbus, todėl prašymas netenkintas ir pasiūlyta prašyme nurodytus inžinerinius statinius (atraminę sienutę ir vartus) statyti savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose.

Mano, kad pareiškėjo ginčijamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nėra turėjęs teisių į žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra ginčo objektas – atraminė sienutė su tvora, todėl, nesant galimybių įgyvendinti statytojo teisių, jokie statybos darbai negali būti atliekami, o jei atliekami, turi būti pripažinti neteisėtais ir pašalinti. Akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje statinys – atraminė sienutė su tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nėra pateikta jokių duomenų apie jos ankstesnį egzistavimą ir jei toks ir buvo, nėra pateikta techninių duomenų, kad būtų galima nustatyti, ar atraminė sienutė su tvora „pastatyta naujai“ pagal buvusius techninius duomenis, taigi nėra galimybių nustatyti, kad ji buvo remontuojama ar pastatyta naujai, todėl mano, kad atsakovės reikalavimas pagrįstas. Iš fotonuotraukų matyti, kad atraminė sienutė su tvora nebuvo iki galo nugriauta, o tik nuardyta jos dalis, vartai liko tokie, kokie buvo. Net jeigu atraminė sienutė su tvora buvo pastatyta naujai, bet ji yra už pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje, todėl ji turi būti nugriauta, o valstybinė žemė atlaisvinta. Pabrėžė, jog jokie pareiškėjo statybos darbai ne pareiškėjui priklausančioje žemėje negalimi, be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra išdavusi jokio sutikimo atraminės sienutės su tvora statybai ir tokio sutikimo neišduos. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2D-16465 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-201126-00146 neįvykdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas gauto skundo pagrindu atliko E. R. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto patikrinimą vietoje ir 2020 m. lapkričio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2494 konstatavo, kad „prieš žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatyta atraminė sienutė (sumūryta iš akmenų), ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 1,40 m, su ant jos pritvirtinta metalinių konstrukcijų tvorele (aukštis apie 0,80 m). Prie atraminės sienutės pritaisyti metalinių konstrukcijų vartai (ilgis apie 8,20 m, aukštis apie 1,80 m). Riboženklių nėra“, statybos metai – 2017, statytojas – E. R..

Nustačiusi savavališkos statybos faktą, Inspekcija pareiškėjui 2020 m. lapkričio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-201125-00148, kuriuo konstatuota, kad prieš žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatyta atraminė sienelė iš akmenų (ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 1,40 m) su ant jos įrengta metalinių konstrukcijų tvora (aukštis apie 0,80 m), bendras aukštis apie 2,20 m, neturint statybą leidžiančio dokumento. Taip pat 2020 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies darbų Nr. PNSD-20-201126-00139, kuriuo statytojas įpareigotas „nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus būtinus savavališkos statybos padariniams pašalinti. Schema pridėta prie savavališkos statybos akto Nr. 20-201125-00148 <...>“, bei 2020 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-201126-00146 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo iš statytojo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 25 d. savo lėšomis „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti (išardyti) atraminę sienelę (ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 1,40 m) su ant jos pastatyta metalinių konstrukcijų tvora (aukštis apie 0,80 m), schema pridedama prie savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-201125-00148 ir sutvarkyti statybvietę“. Privalomajame nurodyme taip pat buvo nurodyta, kad „asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams“.

Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. SDPN-20-210518-00043 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ 2020 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-201126-00146 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 25 d.

Inspekcijoje 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas statytojo (pareiškėjo) pranešimas, kuriame statytojas nurodo, kad privalomasis nurodymas „yra įvykdytas. Tai yra atraminė sienelė, kurios ilgis apie 9,60 m, o aukštis apie 1,40 m, su ant jos pastatyta metalinių konstrukcijų tvora, kurios aukštis yra apie 0,80 m, buvo nugriauta, išardyta ir statybvietė sutvarkyta. O vėliau žemės sklype <...> buvo pastatyta atraminė sienelė, kuri <...> priskiriama nesudėtingiems I kategorijos statiniams. Tokių statinių statybai nerengiamas statybos projektas ir neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas“.

Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento specialistas, dalyvaujant statytojui, 2021 m. rugsėjo 30 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje ir tos pačios dienos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-210930-00180 konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir nurodė konkrečius neatliktus privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus, t. y. „statytojas nenugriovė (neišardė) atraminės sienelės, ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 0,80 m“.

Inspekcija, atsižvelgdama į įvykdymo patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes, 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 2D-18876 „Dėl 2020 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-2021126-00146 priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolės A. A. kontorą dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/21/01425 (toliau – vykdomoji byla).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolė A. A., 2021 m. lapkričio 12 d. gavusi skolininko E. R. prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, kadangi Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-376-505/2022 (Nr. eI3-10087-505/2021), 2021 m. lapkričio 16 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-21-36-32649 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0036/21/01425, iki bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-376-505/2022.

Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriame nurodoma apie 2021 m. rugsėjo 30 d. atliktą 2020 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-2021126-00146 įvykdymo patikrinimą, kurio metu konstatuota, kad minėtas privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, Inspekcijoje bus priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo perdavimo priverstinai vykdyti antstoliui, ir teigia, kad Inspekcija nepagrįstai priėmė skundžiamą aktą ir nepagrįstai Privalomąjį nurodymą perdavė vykdyti antstoliui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 14 straipsnio 2 dalyje, priverstinio vykdymo organizavimo procedūros, kurias vykdo Inspekcija, išsamiai reglamentuotos Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 „Dėl Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Griovimo aprašas), kurio 29 punkte įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas inicijuojamas nustatyta tvarka ir terminais patikrinus, ar privalomasis nurodymas įvykdytas, ir surašius privalomojo nurodymo patikrinimo aktą. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros specialistas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos parengia tarnybinį pranešimą, prie kurio pridedami patikrinimo vietoje aktai, savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas, privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, informacija apie susijusius teisminius procesus, kreipimasis dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo į Inspekciją, Inspekcijos sprendimas pratęsti / nepratęsti privalomojo nurodymo terminą, kita aktuali informacija (jei dokumentai nėra elektroniniai, jų kopijos su datomis ir registracijos numeriais).

Griovimo aprašo 30 punkte nustatyta, kad Inspekcijos teisininkas, gavęs Griovimo aprašo 29 punkte nurodytą užduotį, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia privalomąjį nurodymą pasirinktam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra statyba, išskyrus atvejus, kai yra teisinių kliūčių tai padaryti (pvz., pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), taip pat kai nėra pasibaigęs Inspekcijos sprendimo dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomojo nurodymo teisėtumo apskundimo terminas, gauta informacija apie iškeltą bylą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti antstoliui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo faktinių aplinkybių, trukdžiusių inicijuoti priverstinį vykdymą, pasikeitimo (esant poreikiui, surašomas pakartotinis privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas).

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 10 punktu, institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, yra vykdomieji dokumentai. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Kas turi būti patikrinta sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, reglamentuota CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CPK 651 straipsnio 3 dalimi, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija, 2021 m. rugsėjo 30 d. atlikusi patikrinimą, ar 2020 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-2021126-00146 įvykdytas, tos pačios dienos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-210930-00180 nustatė, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog tuo metu egzistavo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytos aplinkybės, kuriomis Inspekcija negalėjo antstoliui perduoti priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento, taip pat nėra duomenų apie tai, kad būtų užginčytas Privalomojo nurodymo teisėtumas.

Taigi, teismo vertinimu, Inspekcija, nustačiusi Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą, nesant duomenų apie iškeltas bylas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ar dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nepažeisdama Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatytos tvarkos, perdavė Privalomąjį nurodymą antstoliui priverstinai vykdyti 2021 m. lapkričio 5 d., t. y. pasibaigus Inspekcijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-210518-00043 nustatytam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (2021 m. rugpjūčio 25 d.).

Kaip minėta, antstolė A. A., pagal skolininko E. R. 2021 m. lapkričio 12 d. prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, 2021 m. lapkričio 16 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-21-36-32649 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0036/21/01425, iki bus priimtas sprendimas Regionų apygardos administraciniame teisme iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI3-376-505/2022.

Teismas pažymi, kad, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas 2020 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-2021126-00146 ir 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pratęstu įvykdymo terminu (iki 2021 m. rugpjūčio 25 d.) Privalomojo nurodymo neįvykdė, Inspekcija ginčijamu aktu informavo apie 2021 m. rugsėjo 30 d. atliktą Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, kurio metu konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, Inspekcijoje bus priimamas sprendimas dėl Privalomojo nurodymo perdavimo priverstinai vykdyti antstoliui.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių (Inspekcijos 2021 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. 2D-18876 „Dėl 2020 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-2021126-00146 priverstinio vykdymo“), sprendimas dėl savavališkos statybos jau yra perduotas antstoliui vykdyti priverstinai, o klausimai priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Taigi, pagal CPK nuostatas, visi klausimai teismo sprendimo vykdymo procese turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Inspekcija ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir nurodė konkrečius neatliktus privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus, t. y. nenugriauta (neišardyta) atraminė sienelė, kurios ilgis apie 9,60 m, aukštis apie 0,80 m, taip pat paaiškinta pareiškėjui, kad, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda antstoliui vykdyti priverstinai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skunde nurodytų argumentų matyti, jog pareiškėjas puikiai suprato ginčijamo akto turinį, nurodydamas, kad Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai priėmė ginčijamą aktą, kuriuo konstatavo privalomojo nurodymo neįvykdymą, kadangi atraminė sienelė, kurios ilgis yra apie 9,60 m, o aukštis apie 1,40 m, su ant jos pastatyta metalinių konstrukcijų tvora, kurios aukštis apie 0,80 m, buvo nugriauta, išardyta ir statybvietė sutvarkyta, ir vėliau žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta atraminė sienelė, kuri pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 punktą yra priskiriama nesudėtingiems 1 kategorijos statiniams, kurių statybai nerengiamas statybos projektas ir neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, todėl, teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo netenkina ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog pats ginčijamas aktas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina tai, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad jo pastatytai atraminei sienelei jokio statybą leidžiančio dokumento nereikėjo, todėl Inspekcija nepagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pats patvirtino, jog atraminę sienelę su metaline tvora ir vartais prie sklypo (duomenys neskelbtini), pastatė apie 2017 metus, nežinodamas, kad jai reikalingas statybos leidimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad statybos metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose buvo reglamentuota, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą: Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte buvo nurodyta, kad naujo nesudėtingojo statinio statybai turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, <...> aplinkos ministro nustatytais atvejais privaloma gauti leidimą statyti naują statinį. Taigi, nurodyti teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja, kad atraminės sienelės su tvora statybai mieste statytojas privalėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta, kad vienas iš dokumentų, kuriuos privaloma pateikti su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus <...> arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, <...> – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

STR 1.05.01:2017 7 priedo 2 punkte taip pat nustatyta, kad statant atraminę sienelę ant sklypo ribos ar savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, privalomas besiribojančio sklypo savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).

Bylos duomenys patvirtina, atraminės sienutės su tvora statyba pareiškėjo vykdyta neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo, t. y. valstybinės žemės, patikėjimo teise valdomos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ribos, tad statytojas privalėjo gauti šios institucijos rašytinį sutikimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tokio sutikimo pareiškėjui neišdavė, taip pat minėta institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjui sutikimas netgi negalės būti išduodamas.

Iš Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 2D-16465 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-201126-00146 neįvykdymo“ matyti, kad Inspekcija pareiškėjui išsamiai išdėstė patikrinimo metu nustatytas ir patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, taip pat nepažeisdama gero viešojo administravimo principo teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informavo pareiškėją raštu, todėl naikinti ginčijamą raštą nėra pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas netenkintinas (ABTĮ 56 str.).

Pažymėtina, kad šalys nurodė ir daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismui netenkinus pareiškėjo E. R. skundo, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėAsta Urbonienė