Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (past. – šiuo metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje (past. – šiuo metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (past. – šiuo metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje (past. – šiuo metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. A. O. už BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) numatytų nusikaltimų padarymą paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendis ir jį pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendis. A. O. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį paliekant tą pačią 2 metų laisvės atėmimo bausmę. A. O. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. A. O. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš automobilio VW Pollo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir subendrintos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu ir išspręstas klausimus tokiu būdu: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir A. O. nustatyta nauja subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, naujai nustatyta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. O. nustatyta nauja galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir jį pakeitusio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

Bausmės pradžia: 2022 m. liepos 8 d.

Bausmės pabaiga: 2024 m. kovo 30 d.

Nuteistasis 1/3 paskirtos bausmės atliko 2022 m. kovo 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 25 d. – 5 mėnesiai 5 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Susipažinęs su nuteistojo A. O. asmens byla ir Komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarime išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nuteistasis atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui – yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, taigi akivaizdu, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką apskritai nėra. Be to, iš nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytų motyvų matyti, kad atlikus nuteistojo A. O. smurtinio elgesio rizikos įvertinimą pagal HCR-20 metodiką nustatyta, jog nuteistojo smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nustatytos vienos iš būtinų lygtiniam paleidimui sąlygų, dėl ko taikyti lygtinį paleidimą negalima vien šiuo pagrindu. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus. Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar A. O. gali būti paleistas lygtinai. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo elgesio korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog A. O. praeityje teistas net 16 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka 6 kartą. A. O., atlikdamas jam paskirtas ankstesnes laisvės atėmimo bausmes, buvo lygtinai paleistas prieš terminą, tačiau ir toliau darė naujus nusikaltimus. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už vagystes įsibraunant siekiant materialinės naudos, yra teistas už vagystes, be to plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus, sunkius sveikatos sutrikdymus. Matyti, kad A. O. visas nusikalstamas veikas įvykdė dėl finansinės naudos, kurią norėjo gauti nusikalstamu būdu.

Nuteistasis A. O. savo skunde nurodė, kad yra motyvuotas vykdyti visus reikalavimus, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dalyvauja neformalaus ugdymo veikloje, mokosi ispanų kalbos, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, lankė pažintinę priklausomybių nuo cheminių medžiagų programą, pastaruosius mėnesius jo elgesys nuosekliai gėrėjo. Iš nuteistojo nurodytų aplinkybių teismui nekyla abejonių dėl tam tikrų teigiamų jo asmenybės pokyčių. Iš asmens bylos matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 8 d. dalyvavo 22 akademinių valandų trukmės socialinių partnerių vykdytoje psichologinėje „Nerimo valdymo“ programoje, tęsia mokslus Vilniaus mokymo centre, kadangi siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, nuosekliai dalyvavo įstaigos psichologės vykdomose psichologinėse konsultacijose, tačiau nutraukė bendradarbiavimą su psichologe, rekomendacijų vykdymo laikotarpiu drausmine tvarka nebuvo baustas, taip pat nebuvo skatintas. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarime. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos bei Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. O. skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 710,42 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 241,79 Eur. Praeityje nuteistasis buvo teistas už nusikaltimus, siejamus su finansinės naudos motyvais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. O. ankstesnių ir dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įsidarbinti nebandė, nurodė, kad jam įkalinimo įstaigos administracija darbo nesiūlė, o jis pats iniciatyvos nerodė. Be to, matyti, kad A. O. praeityje negebėjo realizuoti savęs darbinėje veikloje ir neįgijo darbinės patirties, pats nurodė, kad jį nuolat išlaikydavo tėvai. Nors nuteistasis A. O. patvirtino savo galimo įsidarbinimo galimybes lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų atveju, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nesusidurs su finansiniais sunkumais ir kad jo darbinė motyvacija bus pakankama.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl A. O. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais A. O. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – kriminalinėje istorijoje yra teistumų už nusikaltimus įsibraunant; didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas teisme, būdamas jaunesnis nei 18 metų, skaičiaus registravimas; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme 21 metų ir vyresnio amžiaus, skaičiaus registravimas; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą, pažeidė probacijos sąlygas; būdingas turtinių bei smurtinių nusikaltimų modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra: darbinės patirties stygius; neigiama nuostata į darbą; turimi finansiniai sunkumai; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo būdo ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus gyvenimo būdo raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, destabilizuojančios aplinkos įtakos; narkotinių medžiagų vartojimo patirtis; nusikalstamas elgesys yra susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu; ankstesnis smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; impulsyvumas; problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; nepakankamas taikomų poveikio priemonių priėmimas. Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga A. O. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta A. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.