- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-926/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“
- Kategorijos
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1862-431/2011 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Murena“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Junesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui UADB „ERGO Lietuva“, trečiajam asmeniui BUAB „Murena“, prašydamas priteisti iš atsakovo 150 568,70 Lt draudimo išmoką bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 26 d. UADB „ERGO Lietuva“ išdavė UAB „Junesta“ garantinio laikotarpio laidavimo raštą Nr. GA 5987, kuriame nurodyta, kad UADB „ERGO Lietuva“ suteikia draudėjui statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimą ir įsipareigoja gavusi UAB „Junesta“ raštišką pagrįstą reikalavimą sumokėti ne daugiau kaip 785 210 Lt sumą, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu sutartyse numatytomis sąlygomis. Ieškovo teigimu, tokiu būdu UADB „ERGO Lietuva“ garantavo už UAB „Murena“ prievolių nevykdymą statybos garantinio laikotarpio metu pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. kapitalinės statybos rangos sutartį Nr. AD3-06-62. Ieškovas pažymėjo, kad šios sutarties 7.1., 7.2., 7.3. punktuose buvo numatyta, kad darbai atitiks normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, bei buvo nurodyti statinio garantinio laikotarpio terminai. Ieškovas nurodė, kad UAB „Junesta“ kreipėsi į UAB „Murena“ dėl defektų pašalinimo, tačiau jokio atsakymo iš UAB „Murena“ negavo, savo ūkinės veiklos ši įmonė nebevykdo dėl jai iškeltos bankroto bylos, todėl raštais kreipėsi į UADB „ERGO Lietuva“, kad būtų atlyginta dėl UAB „Murena“ statybos defektų atsiradusi žala. UADB „ERGO Lietuva“ sudarė defektų aktus, defektų pašalinimo sąmatą, tačiau žalos neatlygino. Nurodė, kad bendra statybos defektų šalinimo suma yra 150 568,70 Lt, t. y. 14 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 4963,66 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2485,04 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 647 Lt šaligatvio Lazdynėlių gatvėje, Vilniuje, 119 473 Lt požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo suma. Ieškovo teigimu, kadangi žala yra atsiradusi dėl statybos darbų, kuriuos atliko UAB „Murena“, defektų, už kurią laidavo atsakovas, todėl atsakovas įpareigotinas atlyginti patirtą žalą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškovui RUAB „Junesta“ 71 789,47 Lt draudimo išmoką; priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 2 153,68 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Teismas nurodė, kad laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu, palyginti su laidavimu, laidavimo draudimas galėtų būti vertinamas kaip siauresnis savo apimtimi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas: draudikas moka draudimo išmoką, tik jeigu įvykis yra draudžiamasis, naudos gavėjas patyrė nuostolių dėl draudžiamojo įvykio, be to, jeigu nėra kitų aplinkybių, suteikiančių teisę draudikui atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad atsakovo prievolė pagal laidavimo raštą nėra besąlyginė ir tam, kad kiltų atsakovo pareiga mokėti šio rašto pagrindu atitinkamas sumas, turi būti įgyvendintos atitinkamos sąlygos, numatytos pačiame laidavimo rašte bei Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės [ERGO, LAID 2002] Nr. 029 (toliau – Taisyklės). Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 5.4. punktą draudžiamuoju įvykiu, išduodant garantinio laikotarpio draudimo liudijimą ir atsakomybės dokumentą (t. y. laidavimo raštą), yra draudėjo – rangovo neįvykdyti įsipareigojimai užsakovui per rangos sutartyje nurodytą garantinį laikotarpį.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neįrodė, jog dėl jo nurodytųjų statybos defektų yra atsakingas būtent rangos darbus atlikęs draudėjas UAB „Murena”, o defektai atsirado ne dėl neteisingos eksploatacijos, pačių objektų savininkų kaltės, stichinių nelaimių, force majeure aplinkybių ir pan., nes kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad nurodyti defektai yra būtent nekokybiškai atliktų rangos darbų rezultatas.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, 6.697 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad, byloje atsakovui neginčijus pačių statybos defektų fakto, taip pat šalims nepateikus įrodymų, kad rangovas – UAB „Murena”, gavęs pranešimą apie defektus, būtų ginčijęs ir nuginčijęs jų atsiradimą dėl rangovo kaltės, taip pat esant aplinkybei, kad rangovas ieškovo nurodytų defektų neištaisė, vertintina, jog draudėjas UAB „Murena” neįvykdė įsipareigojimų užsakovui per rangos sutartyje nurodytą garantinį laikotarpį, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad draudiminis įvykis yra įvykęs pagal draudimo liudijimą Nr. 710-451-005987 ir atitinkamai Taisyklių 5.4. punktą. .
Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovas, nors ir neginčijo pačių defektų egzistavimo fakto, tačiau teikė paaiškinimus, jog esantys defektai galėjo atsirasti ne dėl rangovo kaltės, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kad po to, kai rangovas baigė darbus ir perdavė objektą užsakovui, objekte buvo atlikti papildomi darbai (vedamos komunikacijos), o atliekant šiuos darbus buvo atkasti požeminės aikštelės pamatai, suardytas hidroizoliacijos sluoksnis, pravestos komunikacijos, po to hidroizoliacija buvo vėl užtaisyta, gruntas supiltas į vietą ir šios aplinkybės gali turėti lemiamą reikšmę sprendžiant trečiojo asmens atsakomybės (tuo pačiu ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo) klausimą. Teismas pažymėjo, kad nors minėtos galimos aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant trečiojo asmens atsakomybės klausimą, bet tai nereiškia, kad jos yra esminės, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą. Teismo nuomone, net jei tos aplinkybės būtų įrodytos šios bylos nagrinėjimo metu, o ne būtų nuginčytos sprendžiant rangovo atsakomybės dėl atsiradusių defektų klausimą, jos nesudarytų pagrindo atleisti atsakovą nuo prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo draudimo sutartį vykdymo, nes Taisyklių 12.2. punktas nustato, kad jeigu trečiasis asmuo paneigia savo atsakomybę, tai draudikas visų pirma moka draudimo išmokas; jei po to, kai buvo išmokėtos draudimo išmokos paaiškėja, kad už šiuos nuostolius atsako trečiasis asmuo, nors jis su tuo ir nesutinka, tai draudimo išmokos vis tiek išlieka, tokiu atveju draudėjas, vadovaudamasis draudiko nurodymais bei pastarojo sąskaita, privalo teisminiu ar neteisminiu keliu iš tos trečiosios šalies, kuri kalta dėl nuostolių atsiradimo, išieškoti nuostolius.
Teismas nurodė, kad tiek pagal CPK 12 straipsnio, tiek pagal garantinio laikotarpio laidavimo rašto reikalavimus, reikalavimo sumas turi įrodyti ieškovas, taisyklėse taip pat nustatyta, kad draudimo išmoka įvykus draudiminiam įvykiui mokama per nustatytus terminus, kai yra nustatyta draudimo nuostolių atlyginimo prievolė bei jų dydis.
Teismas nurodė, kad ieškovas reikalaujamą sumos dydį grindė prie defektinių aktų, kurie vertintini kaip rašytiniai pranešimai draudikui pagal laidavimo rašto 1 punkto reikalavimą, pridėtomis lokalinėmis sąmatomis, tačiau ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos nelaikytinos įrodymais, kurie reikiamu būdu pagrįstų ieškovo iš atsakovo reikalaujamas sumas. Teismo teigimu, lokalinėse sąmatose nurodytos remonto darbų sumos galėtų būti vertinamos kaip komercinis pasiūlymas, nes nėra duomenų, jog ieškovas su kuriuo nors iš sąmatas ruošusių asmenų būtų pasirašęs darbų atlikimo sutartis, kad būsimas rangovas būtų prisiėmęs įsipareigojimus atlikti defektų ištaisymo darbus už būtent tokią, kuri įvardinta lokalinėje sąmatoje, sumą ir pan., priešingai, yra nurodymai, kad atliekant darbus aktavimas bus vykdomas pagal faktiškai atliktus darbų kiekius, siūloma kaina galioja 30 dienų, sąmatos patvirtintos tik ją sudariusio asmens parašu, sąmatose nurodyti darbai įvardijami be smulkesnio detalizavimo ir pan.
Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, ieškovo reikalaujamos sumos neatitinka realių defektų šalinimo kaštų, ir šį atsakovo argumentą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės.
Teismas pažymėjo, kad nuostolių dydžiai objektams Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-158-603/2010 buto (duomenys neskelbtini), savininkei D. K. patvirtinta 14 000 Lt suma dėl buto statybos trūkumų taisymo, kai minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu RUAB „Junesta”, nesutikdama su savininkės reikalavimu patvirtinti 19 980 Lt reikalavimą, pateikė teismui trūkumų pašalinimo sąmatą, pagal kurią išlaidos tam pačiam butui nurodytos tik 7 624,31 Lt, tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą pretenziją draudikui ieškovas reikalauja net 32 905 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-162-603/2010 buto (duomenys neskelbtini), savininkui M. J. patvirtinta 9 000 Lt suma dėl buto statybos trūkumų taisymo, kai minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu RUAB „Junesta”, nesutikdama su savininko reikalavimu patvirtinti 32 293,37 Lt reikalavimą, pateikė teismui trūkumų pašalinimo sąmatą, pagal kurią išlaidos tam pačiam butui nurodytos tik 3 995,58 Lt, tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą pretenziją draudikui ieškovas reikalauja net 19 980 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas minėtoms jo reikalaujamoms sumoms dėl išlaidų butams (duomenys neskelbtini) pagrįsti nagrinėjamoje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų, o atsakovo teikiamoje lokalinėje sąmatoje dėl buto (duomenys neskelbtini), paskaičiuota 8 172,34 Lt suma.
Teismo įsitikinimu, išdėstytos aplinkybės dėl ieškovo pateiktų sąmatų įrodomosios galios, ieškovo nenuoseklios pozicijos, teikiant įrodymus apie statybos darbų trūkumų šalinimo kainas, leidžia teismui kritiškai vertinti ieškovo reikalaujamų sumų iš atsakovo pagrįstumą. Teismas, įvertinęs, kad Taisyklių 12.1.3. punktas numato teisę draudikui atlikti bet kuriuos įmanomus tyrimus nuostolių priežastims, jų dydžiui ir apimčiai nustatyti, rinkti pageidaujama forma visą su įvykiu susijusią informaciją bei reikalingus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas siekė tam tikro bendradarbiavimo vertinant reikalaujamų sumų pagrįstumą, ir atsakovas yra pateikęs kai kurių darbų atlikimo sąmatas, sprendė, kad byloje atsakovo pateikti įrodymai, kurioje atsakovas pagal jo paruoštas lokalines sąmatas yra nustatęs būtinų defektams ištaisyti darbų kainą, turi didesnę įrodomąją galią, negu atitinkamiems darbams pateiktos ieškovo lokalinės sąmatos.
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 29 885 Lt darbams butuose (duomenys neskelbtini), priteisimo.
Teismas nurodė, kad dėl netinkamo požeminės aikštelės (duomenys neskelbtini), įrengimo vadovautinasi atsakovo pateikta lokaline sąmata, pagal kurią pastarosios aikštelės remonto darbai gali kainuoti 63 690,77 Lt ir ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6.249 str.3d.).
Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo pateiktos lokalinės sąmatos dėl defektų pašalinimo butuose (duomenys neskelbtini) bei įgriuvusio šaligatvio atstatymo darbų teismo įvertinti kaip nepakankamą įrodomąją galią turintys dokumentai, tačiau kitokių įrodymų nepateikė nei ieškovas, nei atsakovas, bylos nagrinėjimo metu šalys atsisakė ekspertizės skyrimo ir papildomo įrodymų rinkimo, todėl teismas laikė priteistina 8 095,70 Lt (647+4963,66+2485,04) sumą ieškovui iš atsakovo minėtiems defektams ištaisyti.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dalis ieškovo nurodytų objektų nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, todėl ieškovas dėl šiuose objektuose atsiradusių defektų jokios žalos tiesiogiai nėra patyręs, atitinkamai ieškovas turėtų atlyginti pagrįstas trečiųjų asmenų pretenzijas, ištaisyti parduotų nekilnojamųjų objektų trūkumus ir tik tuomet įgytų teisę reikalauti iš atsakovo išmokėti atitinkamas sumas laidavimo rašto pagrindu, nes būtų patyręs nuostolius dėl draudėjo UAB „Murena“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal rangos sutartį. Teismas pažymėjo, kad garantinio laikotarpio laidavimo raštas numato tiek atsiradusių nuostolių, tiek pagrįstų reikalaujamų sumų išmokėjimą draudimo išmokos forma, kas atitinka ir Taisyklių 6.3. punktą.
Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jis nebuvo supažindintas su draudimo sutarties ir draudimo taisyklių turiniu, nes jam buvo įteiktas tik laidavimo raštas, todėl ieškovui neturėtų būti keliami draudimo sutartyje ir draudimo taisyklėse nustatyti reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad laidavimo draudimo sutartis savo esme yra sutartis trečiojo asmens, šiuo atveju – ieškovo, naudai, laidavimo draudimo sutartyje trečiasis asmuo ir atsakovas sulygo dėl standartinių išmokos mokėjimo sąlygų, kurioms esant draudimo išmoka turėtų būti mokama trečiajam asmeniui – ieškovui, o ieškovas, norėdamas gauti naudą iš šios sutarties, turi vykdyti jos sąlygas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš garantinio laikotarpio laidavimo rašto matyti, kad sudarant kapitalinės rangos sutartį, ieškovas reikalavo iš rangovo pateikti kaip garantiją už rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą garantiniu laikotarpiu draudimo bendrovės laidavimo raštą. Teismo įsitikinimu, jeigu gavęs laidavimo raštą ieškovas sudarė kapitalinės rangos sutartį, nepasidomėjęs kokios yra rangovo prievolių užtikrinimo sąlygos, nors turėjo visas galimybes pasidomėti kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis yra užtikrinamos trečiojo asmens prievolės, tai konkrečių laidavimo draudimo sąlygų nežinojimas nei atleidžia nuo numatytų pareigų vykdymo, nei suteikia daugiau teisių, nei atleidžia nuo atsakomybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Junesta“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas prašė priteisti už defektus butuose (duomenys neskelbtini), 29 885 Lt sumą. Ieškovas už šiuos defektus reikalavo priteisti ne 29 885 Lt., bet 23 000 Lt, o 29 885 Lt suma buvo sumažintas pradinis ieškinio reikalavimas.Teismas nepagrįstai netenkino 23 000 Lt reikalavimo dėl defektų butuose (duomenys neskelbtini), nors šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-162-603/2010, kurioje M. J. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), defektų pareiškė kreditorinį reikalavimą RUAB „Junesta“, nors už šiuos defektus buvo atsakingas ne tik pardavėjas RUAB „Junesta“, bet ir rangovas UAB „Murena“, už kurią laidavo UADB „ERGO Lietuva“. Minėtoje nutartyje buvo nustatyta, kad nurodyto buto defektų pašalinimo suma yra 9 000 Lt. Kitoje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-158-603/2010 teismas nustatė D. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 14 000 Lt defektų pašalinimo sumą. Tai reiškia, kad RUAB „Junesta“ restruktūrizavimo plano numatyta tvarka turės atlyginti šias sumas butų (duomenys neskelbtini), savininkams ir tai yra ieškovo nuostoliai, pagrįsti ir nustatyti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, viso 23 000 Lt sumai, kuriuos privalo atlyginti UADB „ERGO Lietuva“. Teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 63 690,77 Lt dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės defektų, nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo pateikta lokaline sąmata, nors ieškovas taip pat buvo pateikęs lokalines sąmatas, kuriose numatyta defektų šalinimo suma sudaro apie 119 473 Lt. Pagal ieškovo pateiktas lokalines sąmatas yra numatyta požeminės automobilių stovėjimo aikštelės atkasimas ir hidroizoliacija, nes kitoks defektų pašalinimo metodas yra neefektyvus ir jų neįmanoma pašalinti už 63 690,77 Lt. Manytina, kad pirmosios instancijos teismui vadovavusis tik atsakovo pateikta lokaline sąmata, ieškovui kyla būtinybė pagrįsti ir likusią reikalaujamą priteisti 55 782,23 Lt sumą, todėl apeliacinės instancijos teismas prašytinas skirti ekspertizę, tam, kad būtų nustatyta požeminės aikštelės (duomenys neskelbtini), defektų pašalinimo kaina.Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentą, kad ieškovas nebuvo supažindintas su draudimo sutarties ir draudimo taisyklių turiniu. Tai yra fakto klausimas. Rangovas ieškovui pateikė tik draudimo polisą, todėl jam buvo žinomos šiame polise išdėstytos sąlygos. Ieškovui nebuvo žinomos draudimo taisyklės ar sutartis, nes jis nebuvo jos šalimi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės yra fakto klausimai, kurie betarpiškai susiję su į bylą pateiktų įrodymų vertinimu. Atsakovas pažymi, kad tais atvejais, kai šalis nuostolio dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, todėl ieškovui pateikus abejotinos vertės nuostolio dydžio įrodymus ir nesugebant nurodyti konkrečios nuostolio sumos, teismas, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma ir vidiniu įsitikinimu, pagrįstai nustatė ieškovo patirto nuostolio dydį. Atsakovas nurodo, kad ieškovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestinas, nes ieškovas atsisakė ekspertizės pirmosios instancijos teisme ir prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad konkrečių laidavimo draudimo sąlygų nežinojimas negali suteikti ieškovui daugiau teisų nei sulygta laidavimo draudimo sutartyje, kurioje įtvirtintas reikalavimas pagrįsti reikalaują nuotolio dydį. Pagrįsti nuostolio dydį ir apskritai ieškininio reikalavimo dydį yra ieškovo pareiga, kurio ieškovas neįvykdė, todėl nuostolio dydį nustatė teismas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas pakeistinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 26 d. UADB „ERGO Lietuva“ išdavė draudimo liudijimą Nr. 710-451-005987 draudėjui UAB „Murena“, pagal kurį draudimo objektas - 3 aukštų su mansarda dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (pastatai A ir B Lazdynėlių g., Vilniaus m.) statybos darbų garantinis laikotarpis. Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimas sudarytas pagal pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės (ERGO, LAID 2002] Nr. 029 (toliau – Taisyklės).
UADB „ERGO Lietuva“ 2008 m. birželio 26 d. išdavė garantinio laikotarpio laidavimo raštą Nr. GA 5987 ieškovui UAB „Junesta“. Rašte nurodyta, kad draudėjas UAB „Murena“ pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. kapitalinės statybos rangos sutartį įsipareigojo atlikti 3 aukštų su mansarda dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbus, draudikas suteikia draudėjui statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimą ne daugiau kaip 785 210 Lt sumai, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu. Laidavimą draudikas suteikė laidavimo rašte išvardintomis sąlygomis, pagal kurias apie bet kokius dėl draudėjo darbo trūkumų ar pažeidimų pagal rangos sutartį atsiradusius defektus ir dėl jų atsiradusius nuostolius užsakovas UAB „Junesta“ privalo pranešti draudikui raštu, ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo apie defektus pateikti savo reikalavimus (pretenziją), pretenziniame rašte būtina išvardinti ir pagrįsti reikalavimo priežastis bei nurodyti pagrįstas reikalaujamas sumas. Minėtas garantinio laikotarpio laidavimo raštas galiojo iki 2010 m. birželio 26 d.
UAB „Junesta“ (užsakovas) ir UAB „Murena“ (rangovas) sudarė 2006 m. rugpjūčio 8 d. kapitalinės statybos rangos sutartį Nr. AD3-06-62, pagal kurią sutarties objektas yra 3 aukštų su mansarda dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (pastatai A ir B Lazdynėlių g., Vilniaus m.) statybos darbai su pilna išorės, vidaus apdaila ir požeminiu parkingu.
Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. UAB „Murena“ iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Junesta“ 2009 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į UAB „Murena“, 2009 m. spalio 5 d. ir vėliau kreipėsi į UADB „ERGO Lietuva“ dėl statybos darbų defektų.
Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.
Dėl laidavimo draudimo santykių
Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu. Laidavimo draudimo sutarties forma yra paprasta rašytinė, bet turi savo specifiką: jos sudėtinės dalys yra draudiko parengtos draudimo taisyklės, draudimo liudijimas (polisas), individuali draudimo sutartis, jei ji sudaryta, draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį, jei toks yra, ir paprastai - laidavimo raštas. Palyginti su laidavimu, laidavimo draudimas galėtų būti vertinamas kaip siauresnis savo apimtimi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas: draudikas moka draudimo išmoką, tik jeigu įvykis yra draudžiamasis, naudos gavėjas patyrė nuostolių dėl draudžiamojo įvykio, be to, jeigu nėra kitų aplinkybių, suteikiančių teisę draudikui atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Draudiko prievolė pagal laidavimo raštą nėra besąlyginė ir tam, kad kiltų atsakovo pareiga mokėti šio rašto pagrindu atitinkamas sumas, turi būti įgyvendintos atitinkamos sąlygos, numatytos pačiame laidavimo rašte bei Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės [ERGO, LAID 2002] Nr. 029.
Pagal Taisyklių 5.4. punktą draudžiamuoju įvykiu, išduodant garantinio laikotarpio draudimo liudijimą ir atsakomybės dokumentą, t. y. laidavimo raštą, yra draudėjo - rangovo - neįvykdyti įsipareigojimai užsakovui per rangos sutartyje nurodytą garantinį laikotarpį.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 23 000 Lt draudimo išmokos sumą dėl defektų butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos sumos dėl defektų butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tais motyvais, kad ieškovas tokio reikalavimo sumai pagrįsti nepateikė įrodymų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už šiuos defektus pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti ne 29 885 Lt, o 23 000 Lt draudimo išmokos sumą. Pažymėtina, kad 29 885 Lt suma buvo sumažintas pradinis ieškinys.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti 23 000 Lt draudimo išmokos sumą dėl defektų butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė į bylą įsiteisėjusią 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-162-603/2010, kurioje M. J. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), defektų pareiškė kreditorinį reikalavimą RUAB „Junesta“, ir minėtoje nutartyje buvo nustatyta, kad nurodyto buto defektų pašalinimo suma yra 9000 Lt. Kitoje 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-158-603/2010 buvo nustatytas D. K. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), defektų dydis, 14000 Lt defektų pašalinimo suma. Vilniaus apygardos teismui sprendžiant klausimus dėl kreditorių M. J., D. K. finansinių reikalavimų patvirtinimo trečiuoju asmeniu dalyvavo UADB „ERGO Lietuva“.
Tai reiškia, kad RUAB „Junesta“ restruktūrizavimo plano numatyta tvarka turi sumokėti nurodytas sumas savininkams butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir tai yra ieškovo nuostoliai, pagrįsti ir nustatyti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, viso 23000 Lt sumos (9000 Lt+14000 Lt= 23 000 Lt), todėl šiuos nuostolius ieškovui RUAB „Junesta“ privalo atlyginti atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ išmokėdamas draudimo išmoką.
Minėtose Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartyse nustatytų aplinkybių dėl nurodytų butų defektų dydžio ir tokių defektų pašalinimo sumų kaip prejudicinių faktų nereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti 23 000 Lt sumos draudimo išmokos ieškinio reikalavimą dėl defektų butuose, esančiose (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais kitų apeliacinio skundo argumentų.
Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal įstatymą pateiktais į bylą įrodymais ir įrodinėjimu civiliniame procese. Pagal teisės doktriną paskutinis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie fakto buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).
Lietuvos Respublikos CPK 78 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle kurios esmė- laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog UAB „Murena“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal generalinės rangos sutartį ir pripažino šį įvykį draudžiamuoju. Vadovaudamasis šalių į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo patirtų nuostolių dydį ir priėmė sprendimą dėl ieškinio tenkinimo iš dalies ir draudimo išmokos priteisimo.
Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl draudimo išmokos dydžio iš esmės yra fakto klausimai, kurie betarpiškai susiję su į bylą pateiktų įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog pagrįsti ir įrodyti reikalaujamų nuostolių dydį yra ieškovo pareiga. Reikalavimas pagrįsti turtinio nuostolio dydį yra įtvirtintas garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašte Nr. GA 5987 3 ir Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių [ERGO, LAID 2002] Nr. 029 14.4. punkte. Pareigą įrodyti reikalaujamų nuostolių dydį numato CK 6.249 straipsnis. Be to, pagrįsti ieškinio reikalavimą įrodymais yra ieškovo pareiga pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12 str.). Pirmosios instancijos teismui ir į bylą ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių visas jo reikalaujamas ieškiniu priteisti sumas. Kaip įrodymus ieškovas pateikė į bylą ieškovo parengtas lokalines sąmatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo pateiktos į bylą darbų sąmatos galėtų būti vertinamos, kaip komercinis pasiūlymas, nes nėra duomenų, jog pagal šias sąmatas būtų sudarytos rangos sutartys ir, kad būsimas rangovas būtų įsipareigojęs atlikti defektų šalinimą už sąmatose nurodytą kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejojo minėtų ieškovo parengtų sąmatų įrodomąja galia ir nesirėmė šiomis sąmatomis, nes jose darbai įvardijami be smulkesnio detalizavimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nepasinaudojo galimybe teikti įrodymus, pasirinkti įrodymo priemones. Pirmosios instancijos teismui iškėlus klausimą dėl ieškovo pateiktų dokumentų įrodomosios galios pakankamumo, ieškovas atsisakė pateikti papildomus įrodymus. Ekspertizės skyrimo klausimas buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo iniciatyva, ieškovas skirti ekspertizės neprašė ir tokiu būdu atsisakė ekspertizės, atsisakė teikti papildomus įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinus tik iš dalies, ieškovui iškilo būtinybė įrodinėti nuostolio dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės defektų pašalinimo sumą. Būtinybė (pareiga) pagrįsti reikalaujamą nuostolio sumą kyla pateikiant ieškinį teismui (CPK 135 str.), bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 12 str.). Ieškovas proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato, kuris privalėjo tinkamai įvertinti situaciją procese ir, užtikrinti, jog būtų išnaudotos CPK teikiamos įrodinėjimo galimybės. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalis nuostolio dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str.).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pateiktų į bylą įrodymų pakanka teisingai nustatyti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), defektų dėl netinkamai atliktų statybos darbų dydį, tokių defektų pašalinimo išlaidų sumą ir priteistinos iš atsakovo ieškovui draudimo išmokos dėl minėtos aikštelės defektų dydį, todėl skirti ekspertizę nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo pateikta į bylą eksperto Valiaugos parengta lokalinė darbų sąmata 63 690,77 Lt sumai dėl minėtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės defektų pašalinimo yra pagrįsta ir nepaneigta į bylą pateiktais įrodymais. Nėra pagrindo abejoti eksperto Valiaugos kompetencija ir eksperto tinkamu minėtos sąmatos parengimu. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti pateikti į bylą duomenys dėl minėtos aikštelės defektų pašalinimo išlaidų nėra pakankamai aiškūs, detalūs ir informatyvūs. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vadovavosi atsakovo pateikta į bylą eksperto Valiaugos parengta sąmata 63 690,77 Lt sumai dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės defektų pašalinimo išlaidų dydžio.
Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nebuvo susipažinęs su laidavimo draudimo sutarties sąlygomis, todėl sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovo atžvilgiu garantinio laikotarpio laidavimo rašto Nr. GA 5987 ir Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių [ERGO, LAID 2002] Nr. 029 nuostatos negali būti taikomos.
Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Laidavimo draudimo sutartis savo esme yra sutartis trečiojo asmens (šiuo atveju ieškovo) naudai (CK 6.191 str.). Laidavimo draudimo sutartyje tretysis asmuo ir atsakovas sulygo dėl standartinių išmokos mokėjimo sąlygų, kurioms esant draudimo išmoka turėtų būti mokama trečiajam asmeniui - ieškovui. Ieškovas, norėdamas gauti naudą iš šios sutarties, turi vykdyti jos sąlygas. Sutarties trečiojo asmens naudai sąlygos yra privalomas ir naudos gavėjui. Naudos gavėjas negali turėti daugiau teisų, nei jo naudai sulygo pradinės sutarties šalys. CK 6.191 straipsnio 5 dalis vienareikšmiškai nustato, kad privalanti įvykdyti prievolę sutarties šalis gali pareikšti trečiajam asmeniui tokius pat atsikirtimus, kokius ji galėtų pareikšti išlygą padariusiai šaliai. Laidavimo draudimas nėra privalomas pagal įstatymą. Verslo praktikoje laidavimo draudimo (tai patvirtinančio dokumento laidavimo draudimo rašto) paprastai reikalauja užsakovai, būsimoms rangovo prievolėms užtikrinti. Nagrinėjamas atvejis nėra išimtis. Sudarant kapitalinės rangos sutartį ieškovas reikalavo pateikti tik garantinio laikotarpio laidavimo raštą. Kartu su garantinio laikotarpio laidavimo raštu GA Nr. 5987 ieškovui buvo pateiktas laidavimo draudimo polisas Nr. 710-451-005987. Minėtame polise nurodoma, jog laidavimo draudimui taikomas Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės [ERGO LAID 2002] Nr. 029. Gavęs laidavimo raštą, ieškovas sudarė kapitalinės rangos sutartį, nepasidomėjęs kokios yra rangovo prievolių užtikrinimo sąlygos. Ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ne pirmą kartą susiduriantis su laidavimo draudimo teisiniais santykiais. Ieškovas turėjo visas galimybes pasidomėti kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis yra užtikrinamos trečiojo asmens prievolės. Todėl šiuo atveju, konkrečių laidavimo draudimo sąlygų nežinojimas, negali suteikti ieškovui daugiau teisų nei sulygta laidavimo draudimo sutartyje. Laidavimo draudimo sutarties (garantinio laikotarpio laidavimo raštas, Taisyklių 14.4. punktas.) įtvirtintas reikalavimas pagrįsti reikalaują nuotolio dydį. Be to, pagrįsti nuostolio dydį ir apskritai ieškininio reikalavimo dydį yra ieškovo pareiga pagal materialines (CK 6.249 str.) bei procesinės (CPK 12 str., 135 str., 178 str.) teisės normas. Šios pareigos ieškovas pilnai neįvykdė, todėl dalies nuostolio dydį pagrįstai ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo ieškovui 94 786,47 Lt draudimo išmoka dėl 14 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 963,66 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2 485,04 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 647 Lt šaligatvio Lazdynėlių gatvėje, Vilniuje, 63 690,77 Lt požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais konstatuoja, kad tenkinant ieškinį iš dalies priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 2 844 Lt žyminio mokesčio.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas pakeistinas, padidinant priteistą iš atsakovo ieškovui draudimo išmokos sumą nuo 71 789,47 lt iki 94 786,47 Lt, padidinant priteistą iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą nuo 2 153,68 Lt iki 2 844 Lt ir kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškovui RUAB „Junesta“ draudimo išmokos sumą padidinti nuo 71 789,47 Lt iki 94 786,47 Lt (devyniasdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių litų keturiasdešimt septynių centų).
Priteistą iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą padidinti nuo 2153,68 Lt iki 2844 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių litų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.