- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-937-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- R. I., E. R.
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.5, 30.9.1.
2009 m. rugsėjo 23 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovui advokatui E. M., atsakovui V. G., trečiajam asmeniui R. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-410-451/2008 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. G., tretiesiems asmenims R. I. ir E. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo V. G. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti 0,0855 ha žemės sklypo, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise jam, atsakovui V. G. bei tretiesiems asmenims E. I. ir E. R., esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką vadovaujantis 2006-06-23 IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ žemės sklypo planu; atidalyti 278/855 žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovo R. G. asmenine nuosavybe bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2002-05-13 buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo ieškovas ir atsakovas įsipareigojo naudotis bendrai žemės sklypu, namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtu „B“ (555 kv. m). Atsakovui įsteigus individualią įmonę ir pradėjus vykdyti komercinę veiklą, dėl bendrai valdomo žemės sklypo tarp bendraturčių kilo ginčai. Nepavykus taikiai išspręsti kylančių nesutarimų, ieškovo užsakymu 2006-06-23 IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ parengė 0,0855 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį R. G. naudojasi 278 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A-43 kv. m, H-18 kv. m, F-142 kv. m, I-75 kv. m, o V. G. naudojasi 277 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A-44 kv. m, H-17 kv. m, G-216 kv. m.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo pateikta preliminari schema yra netiksli, be reikalingų išmatavimų ir koordinačių taškų, būtinų bendrai naudojamiems plotams atskirti nuo asmenine nuosavybe priklausančių plotų, atsakovas, nurodydamas šiaurinį įvažiavimą iš Gėlių Rato g., nepateikia techniškai tvarkingo šio įvažiavimo panaudojimo plano, suderinto su aplinkiniais gyventojais ir suinteresuotomis valstybės institucijomis.
Atsakovas V. G. priešieškiniu prašė nustatyti 0,0855 ha naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu tvarką pagal 2002-04-19 parengtą planą, o ieškinį atmesti, bei iš ieškovo priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo žemės sklypo padalijimo projektu. Mano, kad būtų teisinga ir sąžininga nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą preliminarų projektą (b. l. 49), nes taip bus išvengta nesutarimų dėl išvažiavimo ir įvažiavimo į sklypą, nebus darkoma įvažiavimo į sklypą danga ir šaligatviai bei teršiama aplinka išmetamosiomis dujomis, atsakovui nebus užtveriamas įvažiavimas prie jo ūkinio pastato, bus nepažeistas sklypo vientisumas, sklypas bus padalintas atsižvelgiant į turimas namo idealines dalis ir iš esmės nesikeis nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nurodė, kad nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, bus pažeistas atsakovo sklypo vientisumas, jam bus užtveriamas privažiavimas prie ūkinio pastato, nesuformuotas įvažiavimas į sklypą bei suformuotas nereikalingas takas iš pietinės namo pusės. Pagal minėtą planą žemės sklypas padalintas pusiau, neatsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio realiai turimas namo idealines dalis, ir jame yra daug netikslumų bei klaidų.
Tretysis asmuo E. R. su ieškiniu sutiko, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo adresu negyvena, faktinių aplinkybių nežino, ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo R. I. su ieškiniu sutiko, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo prašymas yra pagrįstas, o atsakovo siūlomas padalinimas nėra teisingas, nes norima į bendro naudojimo plotą įtraukti takelius, kuriais atsakovas naudosis vienas. Iš Gėlių Rato gatvės privažiuoti prie namo nebus galima, ten yra garažo patalpa, o įvažiavimą tvarko kaimynai, ir jie neleis atsakovui juo naudotis. Ieškinio ir priešieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas R. G. naudosis žemės sklypu, 2006-06-23 dienos plane pažymėtu raidėmis „F“ – 142 kv. m, „I“ – 75 kv. m, „A“ – 43 kv. m, „H“ – 18 kv. m, iš viso 278 kv. m žemės sklypu, o atsakovas V. G. naudosis žemės sklypu, 2006-06-23 dienos plane pažymėtu raidėmis „G“ – 216 kv. m, „A“ – 44 kv. m, „H“ – 17 kv. m, iš viso 277 kv. m žemės sklypu. Taip pat nustatė, jog žemės sklypo 2006-06-23 dienos plane pažymėtomis koordinatėmis 29, 37, 38, 39, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ieškovas ir atsakovas naudosis bendrai, išimtinai bendraturčių interesams spręsti. Iš atsakovo V. G. priteisė ieškovui R. G. 100 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 47,25 Lt pašto išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys yra namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, valdantys po ¼ dalį. Be to, jie yra ir žemės sklypo, kuriame stovi namas, bendrasavininkiai (ieškovui priklauso 278/855, o atsakovui - 277/855 žemės sklypo dalys). Tretieji asmenys žemės sklypą pasidaliję gera valia. Pagrindinis šalių ginčas kilo dėl žemės, esančios po namu, ir bendro naudojimo žemės aplink namą, reikalingos namo priežiūrai bei eksploatacijai, padalijimo. Ieškovui priklauso pirmasis namo aukštas (72,12 kv. m), o atsakovui – mansarda (40,45 kv. m). Prie namo yra sklypo dalis, skirta įvažiuoti, kurią ieškovas prašo padalyti per pusę jam su atsakovu. Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlymas padalyti šią sklypo dalį yra protingas, racionalus, nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų. Teismas laikė, kad, atsakovui naudojantis automobiliais, trikdančiais ieškovo ramybę, bei siekiant išlaikyti vientisą atsakovo žemės sklypą, ieškovui skirtina žemės sklypo dalis įvažiuoti, esanti arčiau namo, o atsakovui – toliau nuo namo. Ieškovui skirtinas žemės sklypas, pažymėtas koordinatėmis 2, 3, 25, 24, 23, 22. Teismas nurodė, kad ieškovui turi tekti žemės sklypas, kuris yra pažymėtas koordinatėmis 29, 37, 38, 39, 21, 20, 19, 11, 10, 37,29, 22, 2, 3, 25, 24, 23, 22, o atsakovui - žemės sklypas, pažymėtas koordinatėmis 1, 2, 22, 21, 20, 19, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 1. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo prašymą pagal projektą 1 m pločio žemę aplink namą skirti bendrai naudotis, nes namui reikalinga priežiūra, remontas. Dėl to žemės dalis, pažymėta koordinatėmis 29, 37, 38, 39, 21, 22, 23, 24, 25, 26, teismo buvo priskirta ieškovui ir atsakovui naudotis bendrai. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2002 m. gegužės 13 d. susitarimą tretieji asmenys yra pasidaliję žemės sklypą, įskaitant ir žemę po namu. Iš byloje pateikto ieškovo parengto 2006 m. birželio 23 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad žemės sklypas po namu yra 209 kv. m ploto. Iš sklypo, pažymėto raide „A“ ieškovui ir atsakovui priklauso 88 kv. m, o sklype, pažymėtame raide „H“, – 35 kv. m. Ieškovo prašymą padalinti žemę lygiomis dalimis teismas laikė pagrįstu ir, kadangi ieškovui priklauso 278 kv. m žemės sklypo, o atsakovui – 277 kv. m žemės sklypo, teismas sprendė, kad ieškovui iš sklypo „A“ priklauso 43 kv. m, iš sklypo „H“ – 18 kv. m, atsakovui iš sklypo „A“ priklauso 44 kv. m, iš sklypo „H“ – 17 kv. m. Teismas laikė, jog toks padalijimas yra racionalus ir patogus, byloje nėra duomenų, kad sklypai po tokio atidalijimo taptų nelygiaverčiais. Atsakovas prašė padalyti žemės sklypą pagal jo pateiktą 2002 m. balandžio 19 d. projektą su papildymais. Jis pageidavo, kad žemė būtų padalyta į du sklypus, atsakovui atsisakant galimybės įvažiuoti iš Vydūno alėjos ir įsirengus ją iš Gėlių Rato gatvės. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų galimybę pakeisti žemės sklypo dalis, skirtas įvažiuoti į žemės sklypą, nes pagal CPK 267 str. teismui draudžiama priimti sąlyginius sprendimus. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra priimtiniausias ir racionaliausias.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Savo nesutikimą apeliantas grindžia šiais motyvais:
1) teismas nepagristai vadovavosi ieškovo pateiktu nauju 2006-06-23 žemės sklypo planu, nes jis nesuderintas su atsakovu ir kompetentingomis institucijomis, plane padaryta daug klaidu, jis neatitinka pirminių 1994-01-26 ir 2002-04-19 planų (t. 1, b. l. 6-8, 50). Pirma, pakeisti žemės sklypo „A“ ir „B“ dalių koordinaciniai taškai iš gatvės pusės, pakeičiant dalių „A“ ir „B“ išmatavimus (atitinkamai 15 ir 16,7 m), mažinant dalies „B“ plotą. Sklypo „A“ ir „B“ dalis skirianti linija padaryta įstriža (koordinaciniai taškai naujame plane 26, 25, 3), pakeičiant taškų 3 ir 25 koordinates, nepagrįstai ir neleistinai didinant „A“ dalies plotą „B“ dalies sąskaita; antra, sklypas susiaurintas: nuo sklypo rytinės ribos iki rytinės namo sienos palikta 6,85 m, o pagal pirminius 1994-01-26 ir 2002-04-19 planus turėtų būti 16,7 - 9,53 = 7,17 m; trečia, panaikintas žemės sklypo padalinimas į „A“ ir „B“ dalis; ketvirta, neparodyti prie sklypo esantys pietinis ir šiaurinis įvažiavimai; penkta, neteisingai, prieštaraujant 1994-01-26 ir 2002-04-19 planams, nubraižytos šiaurinės sklypo ribos (linija 14-15 įstriža); šešta, iš Vydūno al. pusės neparodyta esanti prie namo terasa; septinta, iš gatvės pusės ant valdiškos žemės savavališkai formuojamas naujas, neleistinai platus, dvigubo pločio (5,85 m) įvažiavimas, neturint nei Kauno apskrities leidimo, nei gyventojų sutikimo; aštunta, neparodytas iš gatvės pusės ieškovo savavališkai užimtas apie 12 kv. m valdiškos žemės sklypo plotas, atitvertas tvora (t. 1, b. l. 152-153); devinta, dėl sklypo ribų pakeitimo padaryta sklypo plotų, priskiriamų ieškovui ir atsakovui, skaičiavimo klaidų. Ieškovo pateikto plano teisėtumui ir pagrįstumui pirmiausia turėtų būti paskirta kompetentinga ekspertizė bei atlikta vietos apžiūra. Iš tikrųjų ginčo žemės sklypas iš pietinės namo pusės iki gatvės prailgintas nuo 4,56 m iki 5,40 m. Siekiant sklypą atidalinti, pakeisti naudojamo sklypo ribas, plotą, būtina parengti sklypo detalųjį planą (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 6 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239);
2) ieškovo pasiūlyta nauja žemės sklypo pasidalinimo tvarka iš esmės keičia ne tik buvusią nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, bet ir faktiškai valdomos žemės plotus. Naujas turėtos ir naudotos žemės perskirstymas atliktas neracionaliai, pažeidžiant atsakovo teises ir teisinius interesus, nes: pirma, ieškovas neteisėtai, be visų gyventojų sutikimo ir institucijų leidimo nugriovė dalį vientiso ūkinio pastato, priklausančio Vydūno al. 21 ir 23 namams (ieškovo 2006-06-23 plane pažymėta raide N) ir žemės dalį po buvusiais ūkiniais pastatais, kaip užterštą ir jam nereikalingą, bando priskirti atsakovui, sau prisiskirdamas dalį atsakovo naudojamos apdirbtos žemės su krūmais ir vaismedžiais, tokiu būdu didindamas savo sklypo ribas iš šiaurinės namo pusės šiaurės kryptimi iki atsakovo sklypo dalies nuo turėtų 10 m (buvęs pasidalinimas) iki 13,6 m (siūlomas perstūmimas); antra, ieškovas savavališkai, pažeisdamas atsakovo sklypo vientisumą, suskirstė atsakovui priklausančią sklypo dalį į mažus ir siaurus plotus įvairiose vietose, kas sudaro daug nepatogumų atsakovui; trečia, ieškovas palieka atsakovui neprotingai siaurą, einantį pagal rytinę sklypo tvorą, apsodintą uogakrūmiais įvažiavimą: 2,9 m pločio ir 19,61 m ilgio koridorių, pažymėtą koordinatėmis 1, 2, 22, 21, 20, 40, 18, 1 iki pirmojo ūkinio pastato 40, 41, 17, 18. Įvažiavus į tokį koridorių kelioms mašinoms ir norint pirmajai mašinai išvažiuoti, visos už jos stovinčios mašinos, negalėdamos prasilenkti, turėtų būti išstumiamos į ypač judrią Vydūno al., kas kiekvieną kartą stabdytų eismą ir galėtų sukelti avarines situacijas. Toks mašinų stumdymas kur kas labiau terštų ieškovui aplinką po langais ir trikdytų jo rimtį; ketvirta, ieškovas užtveria atsakovui privažiavimą prie jo ūkinių pastatų, esančių sklypo dalyje, pažymėtoje koordinatėmis 19, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 41, paliekant tik siaurą pėsčiųjų takelį 40, 20, 19, 41. Pirminiame sklypo pasidalinime įvažiavimas buvo protingesnis ir racionalesnis, nepažeidžiantis nei vienos iš šalių interesų: atsakovas ir ieškovas naudojosi bendrai vienu 2 m pločio ir apie 32 m ilgio įvažiavimu, galėjo netrukdomai privažiuoti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų, statyti savo automobilius 19,57 m ruože prie rytinės sklypo ribos tvoros, kas leisdavo kiekvienam automobiliui nepriklausomai, be didesnių trukdymų išvažiuoti į ypač judrią Vydūno al.; penkta, ieškovas iš Vydūno al. pusės ant valdiškos žemės, neturėdamas Kauno apskrities leidimo ir gyventojų sutikimo, formuoja naują, platų, padalintą į dvi dalis (atskirai ieškovui ir atsakovui) įvažiavimą, pažymėtą koordinatėmis 1, 18, 40, 20, 21, 22, 23, 24, 2, 1, sujungiant jį net su gretimo namo (Vydūno al. (duomenys neskelbtini)) įvažiavimu (t. 1, b. l. 19). Jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų galimybę pakeisti jau esamą suformuotą įvažiavimą, ieškovas teismui nepateikė; šešta, ieškovas 2006-06-23 plane žemės sklypo plotą po gyvenamuoju namu (87 kv. m) dalina į 43 kv. m ieškovui ir 44 kv. m atsakovui, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovo užimamas naudingas namo plotas yra 72,12 m, o atsakovo - tik 40,45 m (pagal 1991-05-24 susitarimą atsakovas geranoriškai sutiko, kad ieškovui tektų didesnė namų valdos dalis (t. 1, b. l. 132)). Būtų teisinga ir sąžininga žemės sklypą po gyvenamuoju namu pasidalinti proporcingai dalimis pagal turimą naudingą namo plotą, kurios būtų - 49 kv. m ieškovui ir 38 kv. m atsakovui, juo labiau, kad tokiu pačiu principu pagal užimamą naudingą namo plotą žemės sklypą po gyvenamuoju namu yra pasidalinę ir tretieji asmenys šio sklypo „A“ dalyje. Pagal CK 4.75 str. 3 p. plotą po namu reikėtų dalinti lygiomis dalimis tik tada, jei bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčių dalių dydis būtų nenustatytas;
3) atsakovo vertinimu, pagrįstai siūlyta, kad jam būtų priskirta viršutinė šiaurinė sklypo dalis pagal koordinacinius taškus 9, 10, 11, 12, 13, 9, prie gyvenamo namo paliekant 1 m pločio bendro naudojimo takelį. Tuomet atsakovui tektų dalys B2, B3, B4, kas sudarytų 277 kv. m kartu su plotu, esančiu po gyvenamuoju namu, o ieškovui atitektų dalys - B2, B3, B4 (278 kv. m). Esant tokiam pasidalinimui, atsakovas sutiktų naudotis besiribojančiu su sklypu, jau suformuotu šiauriniu įvažiavimu iš Gėlių Rato gatvės, ieškovo naudai, atsisakydamas naudotis įvažiavimu iš Vydūno al. Šiauriniame įvažiavime nėra nei ieškovo, nei kitų gyventojų langų. Tai, kad įvažiavimas iš Gėlių Rato gatvės galimas, patvirtina žemės sklypo kadastrinio žemėlapio ištrauka (t. 1, b. l. 72), tam nereikia jokių leidimų ar susitarimų, nes sklypo šiaurinė dalis tiesiogiai ribojasi su bendros paskirties įvažiavimu, kuriuo nevaržomai naudojasi Gėlių Rato gatvės 3 ir 5 bei Vydūno al. (duomenys neskelbtini) gyventojai. Ieškovas 2007-04-27 pareiškime su šiuo atsakovo priešieškinyje pasiūlytu pasidalinimu sutiko. 2007-11-12 pareiškime ieškovas sutiko su atsakovo priešieškinyje pateikta sklypo pasidalinimo schema su pasiūlytais pataisymais;
4) teismas nepagrįstai nesprendė ieškovo ir trečiųjų asmenų realiai užimamos ir naudojamos žemės klausimo, tokiu būdu padalindamas ir atidalindamas sklypą pagal ant popieriaus esamą planą, o ne pagal realiai užimamus ir naudojamus žemės plotus, nespręsdamas sklypo koordinacinių taškų ir ribų tikslinimo, papildomos valstybinės žemės prijungimo ir buvusių sklypo ribų atstatymo klausimų. Iš tikrųjų sklypo dalys yra apie 50 kv. m už esamo sklypo koordinacinių taškų ribų (t. 1, b. l. 152-153), nes sudarant 1994-01-26 žemės sklypo ribų planą, sklypo ribos nuo namo iki gatvės buvo nepagrįstai sumažintos nuo 921 iki 855 kv. m. Siekdamas ištaisyti šį neatitikimą, atsakovas pradėjo ruošti naują sklypo detalųjį planą, prijungiant ir valstybinius žemės plotus. Būtų teisinga ir sąžininga pirma įteisinti visus užimtus ir naudojamus žemės plotus ir tik po to spręsti sklypo pasidalinimo ir atidalinimo klausimą. Atsakovui gavus reikiamus kompetentingų institucijų dokumentus detaliajam sklypo planui rengti, ieškovas nedavė atsakovui sutikimo naujo detaliojo plano rengimui, tuo vilkindamas teisingą ir sąžiningą žemės sklypo pasidalinimą. Dėl ieškovo trukdymų atsakovas negalėjo paruošti priešieškinyje žadėto naujo, atitinkančio realią situaciją sklypo pasidalinimo tarp šalių plano. Esant tokiai situacijai, atsakovo sklypo dalis pagal pateiktą priešieškinį taptų atribota nuo norimos prijungti valstybinės žemės ir atsakovas netektų teisės jos prijungti, dėl ko būtų pažeistos atsakovo teisės ir teisiniai interesai. Siekdamas to išvengti, atsakovas 2008-02-05 prašymo papildymu prašė pakoreguoti jo priešieškinyje pateiktą žemės sklypo pasidalinimo planą taip, kad jo teisės ir teisiniai interesai nebūtų pažeisti (t. 1, b. l. 150-154);
5) teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo argumentais, jog atsakovas pažeidžia ieškovo teises naudotis žeme. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens R. I. šališkais ir neobjektyviais parodymais, taip pažeisdamas CPK 186 str. 4 p. Teismas nepagrįstai atsisakė atlikti vietos apžiūrą, taip pažeisdamas CPK 226 str., 235 str., 245 str. ir 250 str., nes vietos apžiūra būtų padėjusi teismui nešališkai vietoje įvertinti esamą situaciją ir priimti teisingą sprendimą;
6) būtų teisinga, protinga ir sąžininga padalinti sklypą pagal atsakovo pasiūlytą projektą, vadovaujantis 2002-04-19 planu, nes su tokiu pasidalinimu sutiko ir pats ieškovas, projektas visais klausimais (išskyrus keletą) buvo su ieškovu suderintas. Teismo motyvai, jog atsakovo pateiktas planas ir pasidalinimo schema netikslūs, nepagrįsti, nes atsakovas vadovaujasi 2002-04-19 patvirtintu žemės sklypo planu, neįveda jokių naujų koordinačių, racionaliai dalina sklypą į dvi lygias šiaurinę (atsakovo) ir pietinę (ieškovo) dalis pagal liniją, jungiančią sklypo 9 ir 13 koordinacinius taškus, nesmulkindamas sklypo dalių, o bendro naudojimo takeliams pažymėti (einantiems 1 m atstumu aplink namą) ruošti specialų sklypo planą nėra būtina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. G. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
CK4.75 straipsnio 1dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – namų valdai skirtas žemės sklypas. Žemės sklypo bendraturčiai yra namų valdos savininkai. Ieškovas R. G. 1994-05-03 privatizavo 278/855 dalį ginčo žemės sklypo, atsakovas V. G. 1994-05-04 privatizavo 277/855 dalį ginčo žemės sklypo, trečias asmuo R. I. įsigijo žemės sklypą 1996-06-24, taip pat privatizuodamas 150/855 dalį žemės sklypo, o E. R. valdo 150/855 dalį žemės sklypo nuo 1997-10-22 dovanojimo sutarties pagrindu.
Bylos duomenimis, šalys ir tretieji asmenys 2002-05-13 sudarė rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo Nr. 21 (kadastro Nr. 1901/0134:4), esančio Kaune, Vydūno al., naudojimosi tvarkos nustatymo, ir patvirtino šį susitarimą notarinė tvarka, duomenys apie žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą įregistruoti NTRC (1 t., b. l. 12-13, 15-16). Remiantis minėtu susitarimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas ir atsakovas atidalijo dalį sklypo – 555 kv. m. iš bendrojo 855 kv. m žemės sklypo, įsipareigoję naudotis 555 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta raidė ,,B“ bendrai, kita 300 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta „A1“, „A3“, „A2“, „A3“, „A4“, „A5“, palikta naudotis tretiesiems asmenims. Toks šalių ir trečiųjų asmenų naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymas taip pat patvirtinamas namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu (1 t., b. l. 17). Remiantis šalių ir trečiųjų asmenų susitarimu, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas tarp šalių ir trečiųjų asmenų sudarytas tokiu būdu, kad bedraturčiai galėjo autonomiškai, t. y. individualiai, naudotis sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis ,,A“ ir „B“. Kaip matyti iš procesinių dokumentų ir šalių paaiškinimų, ginčo tarp šalių ir trečiųjų asmenų dėl individualiai naudojamų žemės sklypų dalių, pažymėtų raidėmis „A“ ir „B“, nėra. Tretieji asmenys palieka spręsti ginčo klausimą teismui, ir jokių savarankiškų reikalavimų šioje byloje nei ieškovo, nei atsakovo pusėje nepareiškė. Tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl šalių bendrai naudojamo žemės sklypo, pažymėto raidė „B“ dėl to, jog, ieškovo paaiškinimu, jam trukdo poilsį ir rimtį žemės sklype „B“ atsakovo vykdoma individuali veikla, susijusi su transporto priemonių naudojimu. Todėl, ieškovo nuomone, ieškovas ir atsakovas turi nustatyti žemės sklypo „B“ naudojimosi tvarką taip, kad bendrai naudojamas žemės sklypas būtų paskirtas naudoti ieškovui ir atsakovui nustatant žemės sklypo dalis, kurias šalys galėtų naudoti individualiai, o kurias bendrai. Tuo tikslu turi būti pakeista ir žemės sklypo, pažymėto raide „A“, naudojimosi tvarka, nors, kaip pripažino apeliantas, tretieji asmenys jokių problemų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nei tarpusavyje, nei su šalimis neturi. Apeliantas pripažino, kad remiantis byloje pateiktu naudojimosi žemės sklypu nustatymo planu, negalima priimti sprendimo dėl nuosavybės atidalijimo, nes tarp namų valdos bendraturčių lieka bendro naudojimo žemės sklypo dalių. Todėl ieškovas mano, kad jo reikalavimas dėl žemės sklypo dalies atidalijimo šioje byloje negali būti patenkintas, taigi jis šio reikalavimo atsisako. Tačiau ieškovas prašo tenkinti jo reikalavimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ankstesniu šalių susitarimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką pakeisti pagal ieškovo pateiktą projektą.
Šalių ir trečiųjų asmenų pasirašytas 2002-05-13 rašytinis susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vertinamas kaip sandoris (CK 6.223 str. 2 d. 2 p., 4.75 str. 1 d.). Todėl norint pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu, būtina nustatyti pagrindą bendraturčių patvirtintam susitarimui pakeisti (1 t., b. l. 16). Kaip jau minėta, 2002-05-13 pasirašytas šalių susitarimas faktiškai tenkina trečiuosius asmenis, tačiau netenkina ieškovo. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą keisti nusistovėjusią ir notariškai patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką, konstatuojama, kad faktiškai nėra jokio pagrindo keisti žemės sklypo, pažymėto raide „A“, nustatytos naudojimosi tvarkos. Kadangi šiame sklype nevykdoma jokia individuali veikla, kuri trukdytų bendraturčiams, o ieškovas ir atsakovas faktiškai nesinaudoja žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, todėl ieškovo pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas pripažįstamas ydingu ta prasme, kad patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų pakeista žemės sklypo, pažymėto raide „A“, naudojimosi tvarka, nors tam nėra jokio pagrindo ir įrodymų, patvirtinančių racionalesnį bendrai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimą tiek tarp šalių ir trečiųjų asmenų, tiek tarp trečiųjų asmenų. Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad patenkinus ieškovo prašymą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo (1 t., b. l. 19), būtų sumažintas bendrai ieškovo ir atsakovo naudojamo žemės sklypo pietinės pusės ilgis – vietoje buvusių 15 kv. m ir 16,70 kv. m, būtų 12,73 ir 12,51 kv. m, taip pat būtų pakeista žemės sklypus „A“ ir „B“ dalinanti linija (3,60 kv. m), pakeisti taškai 26, 25, 3. Žemės sklypo rytinės dalies riba iki rytinės namo sienos naujame plane sudaro tik 6,85 kv. m (buvo 7,17 kv. m), panaikintas sklypų padalinimas į sklypo dalis „A“ ir „B“, o šiaurinė žemės sklypo ribos linija, pažymėta taškais 14 ir 15, šiaurinėje žemės sklypo dalyje nubraižyta įstrižai. Ieškovo pateiktame plane neparodytos namo terasos, kuriomis naudojasi šalys iš pietinės ir šiaurinės namo pusės. Taip pat kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad taškais 1, 2, 22, 21, 20, 40, 18, 1 pažymėtas pravažiavimas (2,90 x 19,61) iki priklausančio atsakovui pastato (pastato vartai nukreipti į vakarinę pusę (taškai 40, 41, 17, 18) neprotingai susiaurintas, o iki kito atsakovui priklausančio ūkio pastato (taškai 19, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 41) pravažiavimas (tarp taškų 40, 20, 41 ir 19) faktiškai nepaliekamas. Pagal ieškovo pateiktą byloje planą atsakovui siūlomas žemės sklypo plotas suskirstytas į mažus sklypus, tarp jų ir žemės sklypai, buvę po pastatais, kurie priklausė ieškovui (taškai 16, 17, 41, 42). Ieškovas šiuos pastatus nugriovė, o atsiradusį žemės sklypą siūlo paskirti naudotis atsakovui. Aplinkybė, kad žemės dalis, kurią anksčiau užėmė ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, yra užteršta, byloje neįrodyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui pagal jo paties sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atitenka žemės dalis, naudojama želdiniams auginti, laikoma, kad ūkio pastatui panaudota žemė yra blogesnė negu žemės sklypo dalis, naudojama augalams sodinti. Todėl apelianto motyvas ta prasme, kad jam siūloma blogesnės kokybės žemės sklypo dalis, yra pripažintinas pagrįstu. Apelianto motyvai, kad neparodytas šiaurinis įvažiavimas į sklypą, nėra pagrįstas, nes jis ginčo sklypui nepriskirtas. Šis įvažiavimas priskirtas Gėlių Rato gatvės gyventojams, nors, kaip pripažino šalys, ir jie naudojasi šiuo įvažiavimu. Tačiau tai nesudaro pagrindo įtraukti įvažiavimą į ginčo planą, nes toks įvažiavimas ginčo sklypui nesuformuotas. Pagrįstas yra apelianto motyvas, kad ieškovo pasiūlytas įvažiavimas pietinėje žemės sklypo dalyje kerta dalį valstybinės žemės sklypo dalies, tačiau, kaip nustatyta šalių paaiškinimu, žemės sklypo gyventojai naudojo šį įvažiavimą per tašką 1, todėl apelianto motyvas dėl naujo įvažiavimo suformavimo ir įtraukimo valstybinės žemės sklypo dalies į planą neįrodytas. Taip pat negalima sutikti su ieškovo pasiūlymu pakeisti susitarimą dėl namo dalių nustatymo. Bylos duomenimis, dėl gyvenamojo namo pasidalinimo ieškovas su atsakovu raštu susitarė, kad ieškovas naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto dalimi, o atsakovas – tos pačios namo dalies mansarda. Pagal šį susitarimą (1 t., b. l. 132) ieškovui R. G. turėjo priklausyti pirmasis namo aukštas, kurio bendras naudingas plotas yra 72 kv. m, atsakovui V. G. mansarda – 40,45 kv. m bendro naudingo ploto. Tačiau nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą šalys įregistravo taip, kad ir ieškovas, ir atsakovas gyvenamojo namo dalį nuosavybės teise valdo lygiomis dalimi – po ¼ (1 t., b. l. 10-11). Paaiškėjus, kad nuo 1993-02-12 gyvenamojo namo naudojimosi tvarka buvo dalinė, kiekvienai iš šalių turi būti paskirta naudotis žemės sklypo dalis, atitinkanti šalies nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalį, o ne gyvenamojo ploto ar naudingo ploto dalį, tenkančią kiekvienam iš bendrasavininkių, nes byloje vadovaujamasi NTRC duomenimis. Taip pat atmestinas apelianto prašymas dėl priešieškinio patenkinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovo siūlomą žemės sklypo planą. Apelianto pateiktas byloje planas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų (1 t., b. l. 48), nes jis nubraižytas ant planelio, kuris neturi jokių koordinačių, arba panaudojus anksčiau nubraižytus planus, neatlikus jokių matavimų. Kolegija konstatuoja, kad šalių prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal ieškovo ir atsakovo pasiūlytus variantus nebus patogesnė: tiek ieškovo, tiek atsakovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neužtikrina bendraturčių teisių į racionalesnį bendrai valdomo nuosavybės teise žemės sklypo panaudojimą.. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo ir atsakovo reikalavimai dėl naujos naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo laikomi nepagrįstais, todėl atmestini.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir tenkindamas ieškovo reikalavimus, padarė materialinės teisės ir procesinės teisės normų pažeidimų, numatytų CPK 329 str. 1 d. 1 p., 330 str., o tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimo dalį panaikinti. Kolegija yra tos nuomonės, kad civilinę bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės, todėl priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimus atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Atmetus ieškovo ieškinį, netenkintinas ir ieškovo atstovo prašymas dėl atgręžtinio sprendimo (2 t., b. l. 51) vykdymo dėl iš ieškovo išieškotų bylinėjimosi išlaidų – 23,63 Lt valstybei bei 50 Lt atsakovui V. G. (2 t., b. l. 24).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.