Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), studijuoja (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturintis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl neatsargumo, o būtent: jis 2023 m. sausio 22 d., apie 15.33 val., Vilniuje, prie Verkių ir Žvalgų gatvių sankryžos, pažeidė KET 42 punkto reikalavimus, numatančius, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, ir 44 punkto reikalavimus, numatančius, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu, t. y. išėjo į kelio važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjos ribose ir neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, be to, prieš atvažiuojantį mikroautobusą Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio atžvilgiu iš dešinės į kairę, dėl ko mikroautobuso, važiavusio Verkių ir Žvalgų gatvių sankryžos kryptimi nuo Verkių g., vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę, kad išvengtų susidūrimo su juo. Dėl staigaus mikroautobuso stabdymo nukrito ir susižalojo juo važiavusi keleivė Ž. D., kuriai nustatyta muštinė žaizda pakaušyje bei kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais I. L. nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją Ž. D. dėl neatsargumo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. L. pripažino savo kaltę visiškai ir nurodė, kad įvykis įvyko netoli jo (duomenys neskelbtini) esančioje sankryžoje Verkių g. – Žvalgų g. Pasižiūrėjo į kairę, po to į dešinę, bet kai kirto kelią, nepasižiūrėjo dar kartą į kairę pusę, kur priešais važiavo mikroautobusas. Perėjęs kelią sustojo, paskui priėjo prie mikroautobuso pasiteirauti, kas įvyko. Nurodė, kad tik žingsnį į važiuojamąją kelio dalį padarė ir atsidūrė prie pat mikroautobuso. Pats įvykis įvyko dėl jo neatsargumo, kadangi nepatikrino, ar kelias yra saugus jam pereiti. Prisimena, kad įvykis įvyko prieš metus laiko, buvo šviesus paros laikas, snigo ir kelias buvo šlapias. Pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius, įsipareigoja juos atlyginti. Šiuo metu studijuoja, gauna pašalpą iš Sodros, jo sesuo moka už jo studijas ir bendrabutį. Apie šį įvykį pasakojo seseriai ir globėjai. Teismo posėdžio metu pateikė sudarytą įsipareigojimą su Valstybine teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 193-195).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. D. nurodė, kad atleidžia kaltinamajam, neturi jo atžvilgiu jokių pretenzijų dėl šio įvykio (t. 1, b. l. 193-195).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Ž. D. nurodė, kad šių metų (turima omenyje 2023 m.) vasario 22 d., apie 16.30 val., su mokykliniu autobusiuku ji lydėjo vaikus. Ji sėdėjo beveik autobusiuko priekyje, nes pačiame priekyje buvo neįgaliojo vežimėlis su jame sėdinčiu vaiku. Kaip ir visada, ji didžiausią dėmesį buvo sutelkusi į vaikus, o ne į kelią, kadangi turi prižiūrėti, kad vaikai neatsisegtų saugos diržų. Jiems tik išvažiavus iš mokyklos teritorijos į pagrindinį kelią, autobusiukas staigiai sustojo. Kaip vėliau sužinojo, į kelią buvo išbėgęs vaikinas, dėl ko mikroautobusiuko vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti. Kokiu greičiu važiavo autobusiukas, ji tiksliai negali pasakyti, kadangi yra nevairuojanti, bet greitis tikrai nebuvo didelis. Ji krito ant nugaros, nes tuo metu stovėjo atsisukusi nugara į kelią ir veidu į vaikus, atsistojo, nes norėjo paimti lapelį su telefono numeriu iš savo rankinės, kuri buvo toliau nuo jos, priešingoje autobusiuko pusėje, kad galėtų telefonu susisiekti su vieno iš vaikų mama. Krito ant priekyje stovėjusio invalido vežimėlio su jame sėdinčiu vaiku ir su galva sutraškino vežimėlio ratą. Patyrė galvos traumą, jai susiūta galva ir lūžo du šonkauliai, dėl to prašo pripažinti ją nukentėjusiąją. Ar vaikas, sėdėjęs invalido vežimėlyje, patyrė kokių nors sužalojimų, tiksliai pasakyti negali, bet jai atrodo, kad nepatyrė. Jai nukritus, pirmąją pagalbą suteikė kartu su jais važiavusi S. Sąmonės praradusi nebuvo, bet buvo šoko būsenoje ir neatsimena, kas ją pakėlė ir pasodino. Vaikinukas, kuris buvo išbėgęs į kelią, stovėjo šalia autobusiuko ir laukė atvykstančios policijos. Toje vietoje, kur įvyko įvykis, nebuvo nei pėsčiųjų perėjos, nei viešojo transporto sustojimo aikštelės. Po ko atvažiavo greitoji medicininė pagalba ir ją išvežė į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. T. nurodė, kad 2023 m. vasario 22 d., apie 15.35, jiems tik išvažiavus iš mokyklos, atsistojo į mašinų spūstį. Jiems pradėjus judėti, į kelią išbėgo jaunuolis, tad autobusiuko, kuriuo jie važiavo, vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti ir mokinių lydinčioji darbuotoja – mokytojos padėjėja Ž., nuo to staigaus stabdymo krito ant invalido vežimėlio, kuriame sėdėjo jos sūnus. Ji apžiūrėjo sūnų, ar jis nepatyrė sužalojimų, o vairuotojas iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. Atvykus greitajai medicininei pagalbai, ji paprašė medicinos darbuotojų, kad apžiūrėtų jos sūnų ir tada medicinos darbuotojai priėmė sprendimą vežti jos sūnų į Santaros klinikas. Ji vyko kartu su savo sūnumi į Santaros klinikas. Klinikose sužalojimų jos sūnui nenustatė. Jos sūnus žalos nepatyrė. Pretenzijų įvykio kaltininkui ji neturi ir neturės. Ji nepageidauja dalyvauti procese ir prašo ikiteisminį tyrimą spręsti be jos dalyvavimo (t. 1, b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. nurodė, kad 2023 m. vasario 22 d., 15.30 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) su mokykliniu autobusiuku, skirtu vežti vaikus. Autobusiuke važiavo jis – vairuotojas, Ž., vaikų lydinčioji, apie 9 vaikai, (duomenys neskelbtini) S. ir bendradarbis M. Išsuko į Verkių g., judėjo link Verkių g. sankryžos su Žvalgų g. ir, nepasiekus sankryžos, maždaug 30 m iki sankryžos, į kelią išėjo jaunuolis (maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus), žiūrėdamas į priešingą nuo jo, į šio dešinę pusę. Šiam išėjus į važiuojamąją kelio dalį, jis buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo su jaunuoliu. Jo važiavimo greitis buvo apie 30 km/h, matomumas buvo geras, kelio danga buvo šlapia. Jam staigiai sustabdžius, autobusiuke nukrito jo kolegė – vaikų lydinčioji Ž., ir susitrenkė galvą į vaiko neįgaliojo vežimėlį, o su jaunuoliu susidūrimo pavyko išvengti. Tik sustojęs jis išlipo iš jo vairuojamo autobusiuko Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdė ant kelio išėjusį jaunuolį, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos. Jam šį sustabdžius, šis geranoriškai pateikė savo duomenis, kuriuos jis užsirašė ir nebebandė šalintis iš įvykio vietos, tik paklausė, iš kur jis atsirado. Sugrįžus prie autobusiuko, viduje pamatė, kad Ž. iš galvos bėga kraujas. Jis iškart paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Kol laukė tarnybų, jo kolegos suteikė Ž. pirmąją medicininę pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivedė nukentėjusiąją, o po greitosios atvykę policijos pareigūnai fiksavo įvykį ir davė parašyti eismo įvykio paaiškinimą, liepė jiems, t. y. jam ir jaunuoliui, išėjusiam ant kelio, pūsti į alkotesterį, su tikslu nustatyti etilo alkoholio koncentracijos kiekį išpučiamame ore. Po jo pūtimo alkotesteris parodė 0,00. Kiek girdėjo, jaunuolis irgi buvo blaivus. Su jaunuoliu nebendravo. Laukė, kol atvyks kiti policijos pareigūnai, kurie atliko eismo įvykio matavimo darbus ir tada jį paleido, o jaunuolis dar buvo likęs su policijos pareigūnais. Jis jokių traumų nepatyrė, pretenzijų jaunuoliui neturi (t. 1, b. l. 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. N. nurodė, kad iki maždaug 2023 m. kovo 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 22 d., apie 15.30 val., su mokykliniu autobusiuku, kurį vairavo jo buvęs kolega R., vežė vaikus namo ir tuo pačiu jis su šiais važiavo kartu namo. Kiek atsimena, tą dieną matomumas buvo geras, kritulių tuo metu nebuvo, kelio danga buvo pasidengusi sniegu. Jis sėdėjo autobusiuko priekyje ir gerai matė kelią. Jiems privažiuojant Verkių ir Žvalgų gatvių sankryžą, į važiuojamąją kelio dalį išėjo neapsidairęs jaunuolis, šis ėjo ne per pėsčiųjų perėją, dėl ko vairuotojas R. buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Dėl staigaus stabdymo nukrito vaikų lydinčioji ir susižeidė atsitrenkusi į neįgaliojo vaiko vežimėlį. Vairuotojas iškvietė tarnybas paskambinęs Nr. 112. Atvažiavę policijos pareigūnai užsirašė duomenis, atliko įvykio vietos matavimo darbus ir po ko jie toliau su vaikais važiavo šiuos išvežioti namo, o vaikų lydinčiąją greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 91-92).

2023 m. birželio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole su priedais nurodyta, kad buvo tikrinami liudytojo R. S. parodymai. Liudytojui R. S. buvo pasiūlyta savo duotus parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių patikslinti įvykio vietoje. R. S. sutikus, buvo nuvykta į Verkių gatvę, ties sankryža su Žvalgų gatve, kur liudytojas R. S. paaiškino, kad jis, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Verkių gatve miesto centro link, dešine eismo juosta, kai į kelią, jo atžvilgiu iš dešinės pusės, išėjo pėsčiasis ir kirto (ėjo) kelią statmenai, sustojo eiti beveik viduryje dešinės eismo juostos, 1,75 m nuo važiuojamosios kelio dalies borto. R. S. parodė vietą, kur pėsčiasis įžengė į kelio važiuojamąją dalį – 11,75 m atstumu iki sankryžos su Žvalgų gatve. Prieš įžengdamas į važiuojamąją kelio dalį, R. S. matė, kaip pėsčiasis atėjo iš dešinės pusės R. S. atžvilgiu ir sustojo šalia važiuojamosios kelio dalies. Pėsčiasis stovėjo 11,75 m atstumu iki sankryžos su Žvalgų g. ir 0,50 m iki Verkių g. važiuojamosios kelio dalies. Pėsčiasis įžengė į važiuojamąją kelio dalį, žiūrėdamas į dešinę pusę pėsčiojo atžvilgiu, į kairę pusę pėsčiasis nepažiūrėjo. Eismo juostos, kuria važiavo R. S., plotis yra 3,65 m. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 81-88).

2023 m. vasario 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. Verkių gatvės atkarpa prieš Verkių – Žvalgų gatvių sankryžą, Vilniuje (t. 1, b. l. 15-23).

2023 m. vasario 22 d. daiktų apžiūros protokole su priedais nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mikroautobusas Volkswager Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadinimų nerasta. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 24-30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto G. P. tarnybiniame pranešime, be kitų aplinkybių, nurodyta, jog po įvykio buvo tikrintas mikroautobuso vairuotojo, nukentėjusios moters ir pėsčiojo vyro blaivumas. Nustatyta, kad visi nurodyti asmenys buvo blaivūs (t. 1, b. l. 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1020/2023 (01) konstatuota, jog: 1. Ž. D. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda pakaušyje, kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti tiesiogiai kontaktuojant su kietais – bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu; 2. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui; 3. Muštinė žaizda pakaušyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Atskirų sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas nesisumuoja, visumai priskiriamas sunkiausiai įvertinto sužalojimo sveikatos sutrikdymo mastas (t. 1, b. l. 38-39).

Iš nukentėjusiosios Ž. D. 2024 m. sausio 8 d. elektroninio laiško matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad ji atleidžia kaltinamajam I. L. (t. 2, b. l. 1).

KET 42 punkte numatyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu.

KET 44 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

BK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos ir padarinių ryšys, taip pat kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo I. L. paaiškinimais teisme, taip pat nukentėjusiosios Ž. D., liudytojų R. S., S. T., M. N. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis bei kitais aukščiau nurodytais rašytiniais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis I. L. 2023 m. sausio 22 d., apie 15.33 val., prie Verkių ir Žvalgų gatvių sankryžos, Vilniuje, išėjo į kelio važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjos ribose neįsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, prieš atvažiuojantį mikroautobusą Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. šio atžvilgiu iš dešinės į kairę, dėl ko mikroautobuso, važiavusio Verkių ir Žvalgų gatvių sankryžos kryptimi nuo Verkių g., vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę, kad išvengtų susidūrimo su juo. Minėto staigaus mikroautobuso stabdymo metu nukrito ir susižalojo juo važiavusi keleivė Ž. D., kuriai buvo nustatyta muštinė žaizda pakaušyje bei kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai, t. y. sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. L. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad tiriamas įvykis įvyko netoli jo bendrabučio Vilniuje esančioje Verkių g. – Žvalgų g. sankryžoje dėl to, kad jis, prieš kirsdamas kelią, pažiūrėjo į kairę pusę ir į dešinę pusę, tačiau nepasižiūrėjo dar kartą į kairę pusę, kur priešais jį važiavo mikroautobusas. Buvo padaręs tik žingsnį į važiuojamąją kelio dalį, kuomet atsidūrė prieš mikroautobusą. Nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi nepatikrino, ar kelias yra saugus jam jį pareiti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. (t. y. transporto priemonės – mikroautobuso Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas), nurodė, kad jam įsukus į Verkių g., judant link Verkių g.-Žvalgų g. sankryžos, matė, kaip į kelią įžengė jaunuolis, kuris žiūrėjo į priešingą nuo jo (t. y. dešinę) pusę, dėl to jis, jaunuoliui išėjus į važiuojamąją kelio dalį, buvo priverstas staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo su jaunuoliu. Dėl staigaus stabdymo jam pavyko išvengti susidūrimo su jaunuoliu, tačiau mikroautobuse nukrito jo kolegė Ž. D. ir susitrenkė galvą į vaiko neįgaliojo vėžimėlį. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas M. N., nurodęs, kad sėdėjo autobusiuko priekyje ir matė, kaip į važiuojamąją kelio dalį išėjo neapsidairęs jaunuolis, kuris ėjo ne per pėsčiųjų perėją, dėl ko autobusiuko vairuotojas R. S. buvo priverstas staigiai stabdyti. Taip pat, nukentėjusioji Ž. D. nurodė, jog ji važiuojant mikroautobusu nežiūrėjo į kelią, kadangi rūpinosi autobuse buvusiais vaikais, buvo atsisukusi nugarą į kelio pusę (t. y. buvo priekiu atsisukusi į vaikus), kuomet jiems tik išvažiavus iš mokyklos teritorijos į pagrindinį kelią, autobusiukas staigiai sustojo, ir ji, tuo metu stovėjusi nugara į kelio pusę, krito ant priekyje stovėjusio neįgaliojo vėžimėlio su jame sėdinčiu vaiku, savo galva sutraškino vėžimėlio ratą ir taip patyrė galvos traumą (jai buvo susiūta galva) bei lūžo du šonkauliai. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1020/2023 (01), kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajai Ž. D. padaryti sužalojimai (t. y. muštinė žaizda pakaušyje, kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai) atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui.

Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis I. L., nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų (t. y. dėl padarytų KET pažeidimų, kuomet jis kirto kelią tam neleistinoje vietoje ir neįsitikino, kad tai daryti yra saugu bei išėjo į važiuojamąją kelio dalį prieš pat mikroautobusą) gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau privalėjo ir galėjo įvertinti susidariusią situaciją apdairiau, t. y. pripažintina, kad kaltinamasis I. L. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad I. L. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Nors kaltinime I. L. buvo inkriminuotas ir kito keleivio – Y. T. sužalojimas, sukeliant jam nežymų sveikatos sutrikdymą (kuomet krisdama nukentėjusioji Ž. D. jį kliudė ir taip jam buvo padarytas galvos sumušimas), ši kaltinimo dalis pašalintina, kadangi BK 139 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo nenumatyta.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, t. y. neatsargų nusikaltimą, dėl kurio padarymo visiškai pripažino savo kaltę. Bylos teisme nagrinėjimo metu nukentėjusioji Ž. D. nurodė, kad atleidžia kaltinamajam I. L. ir jokių pretenzijų kaltinamajam dėl padarytos nusikalstamos veikos neturi. Analogišką poziciją nukentėjusioji Ž. D. nurodė ir teismui atsiųstame 2024 m. sausio 8 d. elektroniniame laiške, kuriame nurodė, kad yra atleidusi kaltinamajam. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikto rašytinio kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolo, teismo vertinimu, laikytina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. L. susitaikė su nukentėjusiąja Ž. D.

Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji Ž. D. kaltinamajam neturi pretenzijų dėl padarytos nusikalstamos veikos ir civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nepareiškė. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV). Pateiktame Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl nukentėjusiajai Ž. D. suteiktų gydymo paslaugų buvo padaryta 303,51 Eur turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. L. pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. sudarytą susitarimą su Vilniaus teritorine ligoniu kasa, kuriuo įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (t. y. nuo 2023 m. gruodžio 19 d.) kiekvieną mėnesį įmokėti į nurodytą Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą po 50 Eur (pirmos įmokos suma – 53,51 Eur, likusios įmokos – po 50 Eur), atliekant įmoką iki paskutinės einamojo mėnesio dienos (t. 1, b. l. 197-198). Taip pat, byloje yra pateiktas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) civilinis ieškinys dėl Ž. D. nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Byloje yra pateiktas VSDFV 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. (8.5E)VIA_SP6-10 „Dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“ (toliau – ir VSDFV sprendimas), kuriame nurodyta, kad buvo gautas kaltinamojo I. L. prašymas leisti VSDFV padarytą žalą atlyginti dalimis. VSDFV sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog I. L. 2023 m. gruodžio 19 d. atlygino dalį žalos, t. y. 50,98 Eur, jam leista likusią žalą – t. y. 1 670 Eur – atlyginti dalimis, t. y. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2026 m. rugpjūčio mėnesio, sumokant po 50 Eur, o 2026 m. rugsėjo mėnesį – 70 Eur; žalos atlyginimą pervedant į vieną iš VSDFV sprendime nurodytų VSDFV sąskaitų (t. 1, b. l. 206-207). Kaltinamasis I. L. 2024 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pirmąją įmoką jau yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 10-11).

Taip pat atsižvelgtina ir į kitas kaltinamąjį I. L. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis yra jauno amžiaus, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), palaiko ryšius su seserimi, kuri moka už jo mokslus ir jo pragyvenimą. Kaltinamasis I. L. baustas administracine tvarka – pagrinde už KET pažeidimus (tarp jų – ir už KET pažeidimus, kuriuos padarė būdamas kaip pėstysis, tačiau paskirtos baudos atlygintos, nuobaudos negalioja), neteistas. Iš jo elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad asmuo gailisi, gėdijasi savo poelgio, padarė tinkamas išvadas, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo civiliniams ieškovams. Jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra sistemingas teisės aktų pažeidėjas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis I. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktus susitarimus tarp kaltinamojo ir civilinių ieškovų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Bylos duomenis, kaltinamasis I. L. sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja Ž. D., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti I. L. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. gruodžio 19 d. susitarimą Nr. 3413, kuriuo jie susitarė, kad:

1. I. L. per 6 (šešis) mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (t. y. 2023 m. gruodžio 19 d.) įsipareigoja kiekvieną mėnesį į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, įmokėti po 50,00 Eur; pirmąją įmoką atlikti 53,51 Eur dydžio, o likusias – po 50,00 Eur, įmokas atliekant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.

2. Nurodyme pervesti pinigus turi būti įrašyta: „Žala PSD biudžetui“ ir nurodytas mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas bei Sutarties numeris.

Patvirtinti I. L. ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (8.5E) VIA_SP6-10 „Dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“ įformintą susitarimą, kuriuo jie susitarė, kad:

1. I. L. likusi neatlyginta 1 670 Eur žala išdėstoma dalimis, numatant ją dalimis atlyginti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2026 m. rugpjūčio mėnesio, mokant po 50,00 Eur, o 2026 m. rugsėjo mėnesį – 70,00 Eur;

2. Žalos atlyginimo įmokos suma turi būti pervesta, nurodant įmokos kodą – „282“, į vieną iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitų, esančių: 1) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT58 4010 0424 0349 5020; 2) AB SEB Bankas Nr. LT33 7044 0600 0774 0589; 3) AB „Swedbank“ Nr. LT77 7300 0101 2900 2656; 4) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT61 7290 0000 0069 1020; 5) AB Šiaulių bankas Nr. LT02 7180 3000 0069 0001.

I. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.