- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- I-1248-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01593-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- B. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinės bylos šalys pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 14, 56).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (b. l. 2) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti jam 10 000 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI kamerose, atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011-08-25 iki 2012-12-12 Šiaulių TI jis buvo laikomas, pažeidžiant jo kaip kalinamojo asmens teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ginamas jo kaip žmogaus teises. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo reikalauja dėl to, kad atsakovas neišsprendęs asmenų laikomų tardymo izoliatoriuje užimtumo už kameros ribų problemos. Pareiškėjas nurodė, jog uždaroje kameroje su kitais asmenimis buvo priverstas išbūti po 23 val. per parą, dėl ko dažnai kildavo konfliktai tarp pačių įkalintųjų asmenų, visą šį laikotarpį kameroje turėjo gulėti lovoje, nebuvo galimybės judėti, palaikyti savo sportinę būklę, nebuvo suteikiamos jokios socialinės programos, kurios mažintų neigiamą įkalinimo įstaigų įtaką. Paaiškino, jog būdavo suteikiamas vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore kiekvieną dieną, tačiau pasivaikščiojimo kiemeliai dėl per mažo jų ploto neužtikrino kokybiško pasivaikščiojimo, galimybės juose sportuoti taip pat nebuvo. Taip pat paaiškino, jog vieną kartą per mėnesį suteikiama galimybė sportuoti sporto kiemelyje, bet ir tai ne visada. Akcentavo, jog žala padaryta sąmoningai tyčia, todėl nei žmogaus teisių pažeidimo pripažinimas, nei kaltųjų atsiprašymai negali būti laikomi pakankama satisfakcija, todėl privalo būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7-14) pareiškė, kad su pareiškėjo reikalavimu nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikyti ieškinio senaties terminą, jį skaičiuojant nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos.
Dėl užimtumo organizavimo pažymėjo, jog viena iš pagrindinių įstaigoje laikomų asmenų užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos, varžybos. Pateikė Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymą Nr. 1/01-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos patvirtinimo“. Akcentavo, jog renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimatui gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių darbo planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinamos kamerose. Nurodė, jog užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Pažymėjo, kad nemažai renginių vyko ir pareiškėjo kalinimo laikotarpiu, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą kur nors dalyvauti, nėra.
Taip pat paaiškino, jog Šiaulių TI bibliotekoje 2014-12-31 duomenimis buvo 14 768 knygos, iš kurių 10 318 – grožinės literatūros. Taip pat kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo dagiau naujų knygų – 2014 metais, tokių buvo 177. Taip pat knygų gaunama paramos ar labdaros būdu. Kiekvieną dieną laikomi suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis.
Dėl pasivaikščiojimų kiemelyje organizavimo nurodė, kad Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų niekaip neišskyrė ir tyčia jam nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su laikymo Šiaulių TI sąlygomis, savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotis laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kameras yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstytą, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios įstatymo redakcijos) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais, pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (galiojo nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01) patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI buvo pristatytas 2011-08-25 ir periodiškai laikytas iki 2012-11-26 (b. l. 16-22). Atsakovo atstovas šioje nagrinėjamojoje byloje prašė taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 7).
Pažymėtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimas byloje Scordino prieš Italiją). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu apytiksliai nuo 2011-08-25 iki 2012-12-12 (b. l. 2). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu senatį reguliuojančių teisės normų aiškinimu, asmenys per visą laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013, 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013). Todėl atsižvelgiant į galiojusį teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių TI sąlygų ir į atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje nurodytus pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpius, daroma išvada, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, t. y. nuo jo laikymo netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI pradžios, todėl nuo šio momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Tačiau pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė tik 2015-05-20, tai patvirtina žyma ant pašto voko (b. l. 3).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjas nei teismui pateiktame skunde, nei teikdamas rašytinius paaiškinimus – atsikirtimus į atsiliepimą, kuriame buvo pateiktas prašymas taikyti ieškinio senaties terminą, neprašė atnaujinti praleisto termino. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų objektyviai trukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Esant Šiaulių TI prašymui, pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011-08-25 iki 2012-05-20 taikoma ieškinio senatis ir ši reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka ginama pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą nuo 2012-05-21 iki 2012-11-26 (toliau – ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo reikalauja dėl to, kad neišspręstos asmenų laikomų Šiaulių TI užimtumo už kameros ribų problemos. Pareiškėjas teigė, jog nebuvo suteiktas joks užimtumas, nesudarytos sąlygos palaikyti savo sportinę būklę, nebuvo suteikiamos jokios socialinės programos, kurios mažintų neigiamą įkalinimo įstaigų įtaką.
Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros, sporto ir kt. renginiai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklių) (2012-03-09 įsakymo Nr. 1R-69 redakcija, galiojusi nuo 2012-04-01 iki 2014-12-23) 95 punkto nuostatas, suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingą darbą ar kitą tikslingą veiklą. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu, suimtieji gali užsiimti individualia darbine ar kūrybine, moksline, menine veikla. Suaugusiems suimtiesiems sąlygos sportuoti ir mankštintis sudaromos pagal galimybes (96 punktas). Vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte nurodyta, jog suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 11-12) nurodė, jog Šiaulių TI vykdomos įvairios laisvalaikio užimtumo programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos, varžybos, tačiau viena iš pagrindinių įstaigoje laikomų asmenų užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių darbo planus. Šiems savo teiginiams pagrįsti pateikė Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymą Nr. 1/01-88, kuriuo patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 40-44). Atsakovo atstovo byloje teikti duomenys patvirtina, jog Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnio nuostatomis, siūlomos įvairios laisvalaikio praleidimo galimybės. Intelektiniam ugdymui periodiškai organizuojami kryžiažodžių sprendimo, loginio mąstymo konkursai, teminės viktorinos. Suimtųjų savišvietai organizuoti Šiaulių TI veikia biblioteka, kurios paslaugomis suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti kiekvieną dieną. Bibliotekoje periodiškai atnaujinamos knygos, užsakomi pagrindiniai Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai, taigi suimtiesiems sudarytos sąlygos skaityti periodinę spaudą, knygas. Taip pat suimtieji gali naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, nešiojamais kompiuteriais, kompiuteriniais žaidimų aparatais, informacijos ir duomenų laikmenomis ir pan. Suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimui organizuojamas religinių apeigų atlikimas, Šiaulių TI periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, koplyčioje rengiami religinio pobūdžio renginiai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, darytina išvada, jog Šiaulių TI vykdė pareigą organizuoti pareiškėjo užimtumą įvairiomis socialinės reabilitacijos formomis. Pareiškėjo skundo argumentas, jog nebuvo suteikiamos jokios socialinės programos laikytinas abstrakčiu, nepakankamai detalizuotu, o esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kultūriniai ir sporto renginiai Šiaulių TI organizuojami krepšinio aikštelėje, kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose, rengiant įvairias sporto varžybas, stalo žaidimų turnyrus. Organizuojant fizinį lavinimą, šiltuoju metų laiku suimtieji vedami į krepšinio aikštelę, kurioje yra įrengtas skersinis bei lygiagretės, pasivaikščiojimų kiemeliuose taip pat yra įrengti skersiniai ir lygiagretės (b. l. 40-44). Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios teismui keltų pagrįstų abejonių dėl atsakovo atstovo teiktų duomenų. Pareiškėjas tvirtino, jog vieną kartą per mėnesį būdavo suteikiama galimybė sportuoti sporto aikštėje, bet ir tai ne visada. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisės aktai įpareigoja tardymo izoliatorius suaugusiems suimtiesiems sudaryti sąlygas sportuoti ir mankštintis tik pagal galimybes. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų taip pat nustatyta, jog informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinamos kamerose. Norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Valstybę atstovaujanti Šiaulių TI akcentavo, kad nemažai renginių vyko ir pareiškėjo laikymo šioje įstaigoje metu, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą kuriame nors renginyje dalyvauti, įstaiga neturi (b. l. 12). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo argumentai dėl nesudarytų sąlygų palaikyti savo sportinę būklę taip pat vertinami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliai dėl per mažo jų ploto neužtikrino kokybiško pasivaikščiojimo, juose nebuvo galimybės sportuoti.
Komiteto prieš kankinimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise. Buvimo lauke vietos turėtų būti pakankamai erdvios. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punkte. Šiaulių TI direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė (b. l. 45). Pareiškėjas patvirtino, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per dieną, todėl nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) dėl pasivaikščiojimų trukmės nenustatyti.
Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Iš atsakovo atstovo pateiktos IV-ojo aukšto pasivaikščiojimo kiemelių schemos (b. l. 46) nustatyta, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 23,43 kv. m. Pažymėtina, kad nei minėtos Vidaus tvarkos taisyklės nei Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose yra nepagrįsti. Kaip nepagrįsti vertintini ir pareiškėjo argumentai dėl nesudarytų sąlygų sportuoti pasivaikščiojimo kiemeliuose. Nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 - 22 punktuose, kuriuose nurodyti reikalavimai pasivaikščiojimų kiemelių įrengimui, nėra specialių reikalavimų dėl sporto inventoriaus įrengimo juose, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose yra įrengti skersiniai ir lygiagretės. Taigi pasivaikščiojimo kiemelyje metu nuteistieji ir suimtieji taip pat gali atlikti įvairius fizinius pratimus.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog Šiaulių TI pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino tinkamų pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta konkrečių neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų ar neveikimo, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-309/2013). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo B. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.