Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-09-25 išvadoje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio darbuotojas apsilankė atsakovės A. G. bei nepilnamečio V. G., gimusio 1999-01-12, gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad jie gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šiame bute dar gyvena atsakovės tėvai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Nepilnametis su mama gyvena viename kambaryje. Bute yra visi reikalingi baldai. Nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, floriste. Jos darbo užmokestis-1000 Lt. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo siūlomu išlaikymu nepilnamečiui sūnui po 200 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį. Sūnus auga, jo poreikiai didėja. Be to sumažinus išlaikymą, jis negalės tinkamai išlaikyti mokyklinius egzaminus. V. G. mokosi Vilniaus S. K. vidurinės mokyklos 10 klasėje. Mokosi vidutiniškai, tačiau ypatingai domisi kompiuteriais, gabus technikai. Nuo rugsėjo mėnesio lanko N. K. kompiuterių mokyklą, mėnesio mokestis 225 Lt. Motinos teigimu sūnus sveikas. Su nepilnamečiu bendrauta mamai nedalyvaujant. Vladimiras nurodė, kad su tėčiu paprastai bendrauja internetu vieną kartą savaitėje. Vaikinas prisiminė, kad 2014 metų pavasarį-jie kartu buvo mieste, aplankė senelius. Nepilnametis nurodė, kad tėtis nieko jam nepirko, pinigų nedavė, tačiau pastebėjo, kad 2014m. rugpjūčio mėnesį tėtis jam atsiuntė kuprinę su mokslo reikmenimis. Vladimiras nurodė, kad mama kiekvieną dieną duoda po 10 Lt, nupirko jam telefoną ir kompiuterį, o dviratį padovanojo seneliai. Skyrius mano, kad ieškinys yra iš esmės priešingas nepilnamečio V. G. interesams, nes juo siekiama ženkliai nuo 800 Lt iki 200 Lt sumažinti išlaikymo lėšas, skirtas vaiko kasdieninių poreikių tenkinimui. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Ieškovas nepateikė teismui svarių įrodymų, kad gaunamos pajamos žymiai sumažėjo, atsirado papildomų išlaikymo prievolių ar padidėjo išlaikymo prievolės kitiems asmenims, žymiai pablogėjo ieškovo sveikata (b.l.76-79).

Teismo posėdžio metu ieškovo D. G. atstovas advokatas Igor Smirnov ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ieškovas pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesuprato, kokio dydžio išlaikymas buvo sutartyje įrašytas, taip pat nesuprato, jog atsisakė teisių į santuokoje įgytą butą, jį palikdamas buvusiai sutuoktinei bei, kad jam teks apmokėti visas advokato išlaidas- 2500 Lt. Kai buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, tuo metu A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, ją atstovavo tas pats advokatas Darius Ališauskas, kuris ir sudarė atstovavimo sutartį su D. G. ir paruošė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Advokatas Darius Ališauskas pažeidė Advokatų etikos kodeksą, nes jis atstovavo savo klientę ginčo teisenoje, o po to ir abi šalis. Šiuo metu jis taip pat atstovauja atsakovę A. G. prieš D. G., todėl darytina išvada, kad ieškovo interesai santuokos nutraukimo byloje buvo pažeisti, nes jis nesuprato lietuvių kalbos, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo išversta į jam suprantamą rusų kalbą. Pasirašydamas sutartį ieškovas suprato, kad santuoką nutraukia abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau kitų punktų jis nesuprato, nes atsakovė patikino, jog advokatas viską sutvarkys tinkamai. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo ieškovas, tuo metu gydėsi Vokietijos gydymo įstaigoje ir jam apie teismo sprendimą nebuvo žinoma, todėl ir negalėjo jo apskųsti. Tik gavęs įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovas per dvi dienas padarė jo vertimą į rusų kalbą ir kreipėsi į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo, tačiau teismas atsisakė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes nuo sprendimo paskelbimo iki prašymo padavimo praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai. Dėl procesinių subtilybių ieškovui užkirstas kelias ginti savo teises, todėl šiuo ieškiniu ir prašo atstatyti teisingumą, sumažinant priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį. Prieš pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovo pajamos buvo šiek tiek didesnės, nes jis tuo metu dirbo, kai teismas priėmė sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tai jis jau buvo Vokietijos valstybės socialiai remtinas asmuo. Ieškovo darbingumas nėra apribotas, duomenų apie kitus išlaikytinius nėra. Iš esmės ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu nutraukė ieškovo D. G. ir atsakovės A. G. santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvę sutuoktiniai susitarė, jog šalių sūnaus V. G., gim. 1999-01-12, gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. G. bei tėvas suteiks tokį išlaikymą nepilnamečiui vaikui: kas mėnesį mokamomis 800 Lt periodinėmis išmokomis sūnaus V. G., gim. 1999-01-12, naudai, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės (b.l. 5-7).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečio vaiko poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo iš jo priteistas išlaikymas vaikui (2014-02-03 sprendimu), iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Į bylą pateikta ieškovo D. G. pažyma apie jo darbo užmokestį Vokietijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2013-03, pagal kurią matoma, kad jo pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius 2011 metų spalio-lapkričio mėnesiais sudarė 924,91 EUR, 2011-12 sudarė 940,33 EUR, 2012 metų sausio-kovo mėnesiais sudarė 928,92 EUR (b.l.30). Ieškovas nuo 2011-05-14 dirba (duomenys neskelbtini)paslaugų teikimo ribotos atsakomybės bendrovėje nekvalifikuotu darbininku, jo atlyginimas siekia 8,50 EUR per valandą (b.l.33). Minėtoje įmonėje D. G. dirbo laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 , kaip sandėlio darbuotojas, o jo mėnesinis atlyginimas bruto sudarė 900,86 EUR (b.l.34a). Ieškovas turi sveikatos problemų serga hipertonija, astma ir cukriniu diabetu (b.l.15). Laikotarpiu nuo 2014-02-21 iki 2014-05-20 Vokietijos AHG klinikoje Daun ieškovas D. G. atliko medicininę reabilitaciją, nuo 2012-09-01 iki 2012-09-07, gydėsi stacionariai Asklepios klinikoje Hamburge (b.l.27,36). Vokietijos pensinio draudimo fondas nuo 2014-02-20 atleido jį nuo įmokų į pensinį draudimo fondą, kompensavo 2014-02-21-2014-05-20 gydymą ligoninės stacionare (b.l.19-27). Ieškovas moka po 60,34 EUR per mėnesį už nekompensuotą 2012-09-01-2012-09-07 gydymą ligoninės stacionare (b.l.36-44). Byloje pateikta Hamburgo įdarbinimo centro „Išankstinio leidimo mokėti išmokas, skirtas pragyvenimo užtikrinimu“ 2014-02-28 pažyma patvirtina, jog ieškovas, kaip bedarbis, nuo 2014-02-01 iki 2014-06-30 buvo remiamas Vokietijos valstybės ir jam skirta bendra mėnesinė suma nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28 sudarė 235,44 EUR, 2014-03-01 iki 2014-05-31 sudarė 940,48 EUR, nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30 sudarė 940,48 EUR (b.l.17). Ieškovas laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 ir toliau, kaip bedarbis yra remiamas Vokietijos valstybėje nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31, jo pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 sudarė 209,50 EUR, nuo 2015-01 iki 2015-06 jo pajamos per mėnesį sudarė 686,35 EUR (b.l.68, 126). Ieškovas Vokietijos valstybėje 2012-05-11 paėmęs 5304,87 EUR paskolą automobilio VW Passat limuzino įsigijimui (b.l.47-50). Ieškovas nuomojasi Vokietijos valstybėje būstą, kurio nuomos kaina be šildymo sudaro 467,48 EUR (b.l.59-55). Lietuvos Respublikoje nekilnojamųjų daiktų nėra įgijęs (b.l. 56).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovei A. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 151-152). Atsakovė A. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius laikotarpiu nuo 2014-04 iki 2014-09 sudarė 883,82 Lt (255,97 EUR) (b.l.88). Iš pateiktos atsakovės A. G. DNB banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2013-10-08 iki 2014-10-08 pinigų likutis sudarė 360,50 Lt (104,40 EUR) (b.l.86-105). Iš pateiktos atsakovės Swedbank, AB sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-10-08 pinigų likutis sudarė 135,23 Lt (39,17 EUR) (b.l.106).

Išanalizavus byloje esančius rašytiniu įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovas grindė, jog jam pablogėjo turtinė padėtis dėl sveikatos ir jis prarado darbą. Kaip ieškinyje nurodė pats ieškovas sveikatos problemų jis turėjo jau 2012 metais, t.y. prieš nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (teismo sprendimas priimtas 2014-02-03). Byloje pateikta Vokietijos bendrosios praktikos gydytojo pažyma, jog D. G. serga hipertonija, astma ir cukriniu diabetu ir dėl šių ligų turi vengti sunkaus fizinio darbo neįrodo, jog ieškovui yra ribotas darbingumas ir kad jis negali susirasti kito darbo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos sutrikimų ar kitų svarbių priežasčių. Ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti darbo užmokestį, jam darbingumas nėra apribotas, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų galinčių patvirtinti jo teiginius, kodėl jis negali susirasti geriau apmokamo arba papildomo darbo, siekiant teikti vaikui jau sutartą išlaikymą. Ieškovo paimta 5304,87 EUR paskola automobilio VW Passat limuzino įsigijimui (b.l.47-50) tik patvirtina aplinkybę, jog jo turtinė padėtis nėra bloga. Kaip ir nurodė ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškovo turtinė padėtis beveik nepakito, kai jis dirbo gaudavo apie 1000 EUR per mėnesį, o dabar apie 900 EUR. Teismo vertinimu ieškovas yra pajėgus susirasti didesnes pajamas garantuojantį darbą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovo advokato Igor Smirnov išsakyti teiginiai, jog ieškovas D. G. pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nesuprato, kokį išlaikymo dydį jis turi mokėti savo nepilnamečiam vaikui, nes nesupranta lietuvių kalbos, o jam į suprantamą rusų kalbą sutartis nebuvo išversta, teismas pažymi, kad į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymo dydžio suma, t.y. 800 Lt įrašyta arabiškais skaitmenimis (b.l.141-142), kurie yra naudojami ir rusakalbių, todėl teikiamo išlaikymo vaikui sumos dydį ieškovas turėjo suprasti. Jei ir tikėti ieškovo atstovo teiginiais, kad jis pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jam nesuprantama kalba, net nežinodamas kokią sutartį pasirašo, sutarties sąlygos jam nebuvo išaiškintos, teismo vertinimu, tai rodo tik itin didelį ieškovo neatsakingumą ir nerūpestingumą. Bet kuris civilinių santykių dalyvis privalo prisiimti atsakomybę už savo atliekamus veiksmus, ir negali savo visiško nerūpestingumo permesti kitai sandorio šaliai, nes kitu atveju civilinių teisinių santykių stabilumas apskritai būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo atstovo argumentas, kad ieškovui nebuvo tinkamai išaiškintos sutarties sąlygos atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestinas ieškovo atstovo argumentas, jog atsakovės atstovas advokatas Darius Ališauskas pažeidė Advokatų etikos kodeksą, nes jis atstovavo savo klientę ginčo teisenoje, o po to ir abi šalis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tik ieškovo atstovo subjektyvus vertinimas, o į bylą atitinkamos institucijos sprendimas, jog advokatas pažeidė etiką nepateiktas (CPK 178 str.). Teismas nesiremia, ieškovo pateikta 2014-11-28 Vokietijos advokato D. S. pažyma (b.l.128), kurioje nurodyta, kad jeigu per mėnesį D. G. gauna 1000 EUR arba mažiau, tuomet pagal Vokietijos įstatymus įgyvendinti reikalavimą, kad ieškovas mokėtų už vaiko išlaikymą, yra neįmanoma, nes šiuo atveju byla nagrinėjama Lietuvos teisme ir gaunamos ieškovo pajamos vertinamos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus.

Visumoje, vertinant išlaikymą teikiančio tėvo turtinę padėtį, būtina atsižvelgti ne tik į faktinę išlaikymą privalančio teikti ieškovo turtinę padėtį, bet ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų tokias pajamas, iš kurių galėtų teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovas, nors ir turi sveikatos problemų, tačiau nedarbingumas jam nėra nustatytas, jis yra darbingo amžiaus vyras, todėl galėtų gauti ir didesnes pajamas. Manytina, kad šiuo atveju ieškovas galėtų imtis ir geriau apmokamo darbo, dėti pastangas tokio darbo paieškai, o ne visą naštą perkelti vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis sūnus. Teismui ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis dėjo bent kokias pastangas geresnio darbo paieškoms. Teismas mano, kad ieškovas turi dėti daugiau pastangų ir pagerinti savo materialinę padėti, kadangi jokių objektyviai egzistuojančių kliūčių tam neegzistuoja. Ieškovo darbingumas nesumažėjęs, kitų išlaikytinių ieškovas neturi.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus šias aplinkybes ir nepilnamečio poreikius, byloje nenustatyta, kad nepilnamečio šalių sūnaus poreikiai sumažėjo. Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui būtina skirti 1230 Lt (356,23 EUR). Teismo vertinimu tai nėra užaukštinta suma, o atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį atsakovės skiriama suma sudarytų 430 Lt (124,53 EUR), o ieškovo mokėtina suma 800 Lt (231,69 EUR), kuri ir sudaro likusią išlaikymo dalį. Be to, vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir taip tenka didesnės išlaidos vaiko išlaikymui ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimui.

Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas akcentuoja, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Nurodomas teisinis reglamentavimas įtvirtina prejudicinę teismo sprendimo galią, todėl tvirtindamas, jog šalims yra žinomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, nustatytos CK 3.66 – 3.72 straipsniuose, teismas privalėjo tuo įsitikinti, t.y., toks šalių pareiškimas turėjo būti užfiksuotas jų procesiniuose dokumentuose, arba, prieš priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, teismas privalėjo šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą (CPK 279 str. 4 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-03 sprendime, nutraukdamas šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, konstatavo, kad yra visos sąlygos, kurioms esant, įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų, jų nepilnamečio vaiko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t.y. teismas nenustatė, kad sutartis dėl santuokos nuraukimo pasekmių neatitiko ieškovo tikrosios valios. Jei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko tikrosios ieškovo valios, ieškovui reikėjo kreiptis dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, kad jis pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesuprato lietuvių kalbos ir jam buvo nesuprantama 800 Lt išlaikymo dydžio suma, yra atmetamas aukščiau nurodytais motyvais. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Pažymėtina, kad esant net menkiausiai abejonei dėl išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties, sprendimas turi būti priimtas nepilnamečių vaikų naudai, nes teismas privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, o vaikų tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nesiima pakankamų priemonių gauti didesnėms pajamoms, nepilnamečio vaiko poreikiai nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti šalių susitarto iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui V. G. .

Dėl to ieškovo siūlomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimas iki 200 Lt (57,92 EUR) kas mėnesį, neatitinka šešiolikos metų amžiaus nepilnamečio V. G. poreikių, o taip pat jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei prioritetinių vaiko interesų ( CK 1.5 str., 3. 3 str.).

Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra įstatymo nustatytų sąlygų, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų sumažintas, todėl ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nesudaro 3,00 EUR (10,00 Lt) dydžio, šios išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.