Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-317-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
1A-72-317-2011
Teisminio proceso Nr.
56-1-00647-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. L., V., V. L.

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-72-317/2011

Teisėjas: Vitalijus Krivičius (Proceso Nr. 56-1-00647-2009)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjoms Giedrei Kazakevičienei ir Stasei Kupčiūnienei, nuteistiesiems A. L. ir V. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. (A. L.) ir V. L. apeliacinius skundus dėl 2010 m. spalio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

-pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 6 d., 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams;

-pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2007-01-25 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 6 mėnesiai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. (A. L.) nuteistas už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 24 str. 5d., 6d. ir 260 str. 1d. bei LR BK 22 str. 1d. ir 260 str. 1d. t.y. už tai, jog bendrininkavo neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, bei pasikėsino neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

2009 m. gruodžio mėn. 6 - 13 d. laikotarpyje, atlikdamas teminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su V. L. dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo turint tikslą jas platinti, telekomunikacinių priemonių pagalba įkalbinėdamas, palenkė V. L. neteisėtai, tikslu platinti, įgyti narkotinės medžiagos, patarė jai, kaip paslėpti narkotines medžiagas striukėje, kaip persiųsti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A. L., siuntinio gavėju nurodant pataisos namuose atliekantį bausmę J. V., o kaip siuntusį siuntinį asmenį nurodant J. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jo sukurstyta ir vykdydama jo nurodymus, V. L. neteisėtai įgijo 3,248 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,753 g. narkotinės medžiagos heroino, kuriuos A. L. nurodymu ji įsiuvo palėpdama striukėje bei klaidingai nurodydama siuntinio siuntėją ir gavėją. Tokiu būdu V. L. neteisėtai, tikslu platinti, pasiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus narkotines medžiagas, o A. L. šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes 2009 m. gruodžio 16 d. apie 17.00 val. siuntinys buvo patikrintas Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnų, kuriame buvo surasta bei paimta 0,753 g. narkotinės medžiagos – heroino, siųsto A. L..

V. L. nuteista už tai, jog neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, tai yra: 2009 m. gruodžio mėn. 6-13 d. laikotarpyje, bendrininkaudama su A. L. dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo turint tikslą jas platinti, telekomunikacinių priemonių pagalba A. L. įkalbėjus įgyti narkotines medžiagas ir taip ją sukursčius, V. L. įgijo 3,248 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,753 g. narkotinės medžiagos-heroino. Šią narkotinę medžiagą V. L. neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2009-12-15 d., kol, A. L. patarus, įsiūdama šią narkotine medžiagą striukėje, ją paslėpė. Ant siuntinio klaidingai nurodžiusi siuntėju J. V. gyv. (duomenys neskelbtini), o siuntinio gavėju- (duomenys neskelbtini) pataisos namuose terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantį J. V., 2009 m. gruodžio 15 d. V. L. neteisėtai, tikslu platinti, narkotinę medžiagą pasiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, ten bausmę atliekančiam A. L., tačiau, 2009 m. gruodžio 16 d. apie 17.00 val., atlikus (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams siuntinio tikrinimą, ši narkotinė medžiaga, t.y. 0,753 g. heroino, buvo surasta ir paimta.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendį t.y. nusikalstamą veiką iš LR BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d. bei, atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, pakeisti paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Skunde nurodo, jog kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog beprasmiškai į nusikalstamą veiką įtraukė savo motiną. Anot nuteistojo, teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal LR BK 260 str. 1 d., nes jis narkotinių medžiagų neketino platinti, jas vartoja pats, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal LR BK 259 str. 1 d.

Apelianto teigimu, šioje baudžiamojoje byloje turi būti tik vienas kaltinamasis t.y. jis, o jo motina, kurią jis nekaltai įtraukė į nusikalstamą veiką, turėtų būti išteisinta.

Nuteistoji V. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendį ir, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., skirti jai bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde apeliantė nurodo, jog nors kalta ji ir neprisipažino, tačiau šiuo metu ji pilnai pripažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantės nuomone, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai gali būti pasiekiami taikant jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantė sutinka su teismo išvadomis, jog jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BK 62 str. Tačiau teismas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., leistų skirti jai švelnesnę bausmę. Teismas, apeliantės nuomone, neatsižvelgė į tai, jog padarytas nusikaltimas buvo praktiškai išprovokuotas, tai yra į nusikalstamą veiką ją pastūmėjo sūnus A. L., o nusikaltimą ji padarė vedama prigimtinių motiniškų jausmų, narkotinių medžiagų neplatino pašaliniams asmenims, negavo ir nesiekė gauti iš to kažkokios materialios naudos- tiesiog, neapgalvotai pasiduodama savo kalinčio sūnaus įtakai bei įtaigai, nebesugebėjo jam atsispirti.

Skundo autorės teigimu, ji yra pensininkė, kiekvieną mėnesį gauna pensiją, gyvena kartu su dukra R. N., anūkėmis L. N. ir V. L. bei proanūkiu N. D.. Ji nuolat turi padėti materialiai savo pajamų neturinčiai anūkei V. L., prižiūrėti anūkės L. N. sūnų, kuriam tėra kiek daugiau nei vieni metukai. Jos anūkė, siekdama įgyti bent kiek pajamų, yra priversta dirbti, o jos gaunamų pajamų vos užtenka jai pačiai save išlaikyti. Apeliantė nurodo, jog turi labai rimtų sveikatos problemų- itin didelį kraujospūdį, praranda ligsvarą ir vienintelė galimybė gyventi su šia liga yra nuolat gyventi ramybėje, nejusti stresų, nesinervuoti.. Nors šios aplinkybės ir nepašalina jos padarytos veikos pavojingumo, nesumažina kaltės, tačiau, apeliantės nuomone, yra pagrindas švelninti jos atsakomybę ir kartu apsaugoti ją bei jos šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.

Šalies argumentai

Skunde V. L. nurodo, jog teisiama pirmą kartą, charakterizuojama teigiamai, niekada gyvenime nebuvo nusikaltusi prieš įstatymą, gyvena dorą bei sąžiningą gyvenimą. Jos manymu, byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios iš esmės gali būti traktuojamos kaip išimtinės, todėl bausmės tikslai šioje baudžiamojoje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant jai laisvės atėmimo bausmės, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kiltų didelė grėsmė jos sveikatai bei gyvybei, ji prarastų galimybę padėti savo šeimai, ženkliai nukentėtų jos šeimos narių interesai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. L., V. L. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvai.

Prokurorė prašė nuteistųjų A. L. ir V. L. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistosios V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 5 d., 6 d. 260 str. 1 d.

Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, motyvuotai ir remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 24 str. 5 d ir 6 d. bei 260 str. 1 d.

Baudžiamosios bylos medžiaga bei teisme ištirti įrodymai tik patvirtina, jog A. L. 2009 m. gruodžio mėn. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 6-13 dienų laikotarpyje bendrininkavo su savo motina V. L. neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Telefonu įkalbėdamas savo motiną gauti jam narkotinių medžiagų bei atsiųsti jas į jo bausmės atlikimo vietą, A. L. palenkė V. L. neteisėtai įgyti narkotinės medžiagos, tikslu ją platinti t.y. atsiųsti jam, patarė V. L., kaip paslėpti narkotines medžiagas striukėje, kaip jas persiųsti jam į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kuris ji tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, siutinio siuntėju nurodant J. V..gavėju nurodant

Teismų praktikoje kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Kurstymo būdai priklauso nuo kurstytojo ir kurstomojo charakterio savybių, tarpusavio santykių, todėl yra įvairūs: įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimas, grasinimai, apgaulė ir pan.

Tiek iš paties nuteistojo A. L. parodymų, tiek ir iš byloje esančių telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinio, matyti (t. 1 b. l. 16-27), jog būtent kaltinamasis A. L. sukurstė V. L. įgyti narkotinės medžiagos, tikslu ją persiųsti paštu A. L. t.y. platinti. Minėti telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog būtent dėl nuolatinių telefoninių pokalbių su A. L. ir jų metu šio pareikštų prašymų bei įkalbinėjimų, V. L. įgijo narkotines medžiagas, kad ateityje jas persiųstų bausmę Kybartų pataisos namuose atliekančiam savo sūnui A. L.. Kaltinamasis A. L. savo patarimais V. L., kaip paslėpti narkotines medžiagas striukėje ir kaip persiųsti jas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, nurodydamas siutinio gavėjo ir siuntėjo duomenis, padėjo savo motinai padaryti veiką, už kurią ji ir nuteista. 2009-12-13 12.24 val. pokalbio metu A. L. pasakė V. L., kad atsiųs jai adresą, kuriuo turi būti siunčiamas siuntinys; 2009-12-13 12.31val. į V. L. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodyti J. V. gim. (duomenys neskelbtini) duomenys bei siuntėjas – J. V., (duomenys neskelbtini); 2009-12-13 13.52 val. vykusio pokalbio metu A. L. nurodė, kad adresą ant siuntinio parašytų Loreta, t.y. L. N., kuri yra V. L. anūkė.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, jog pokalbių tarp A. L. ir V. L. metu, buvo aptariama, kaip narkotinė medžiaga bus įsiūta rūbe t.y. viso bus aštuoni narkotinės medžiagos paketėliai. 2009-12-15 23.06 telefoninio pokalbio metu V. L. nurodė, kad siuntinį išsiuntė, o A. L. pasakė, kad siuntinys ateis tik sekančią dieną. 2009-12-16 dieną, 21.09 val. vykusio pokalbio su seserimi R. N. metu, A. L. pasako, kad siuntinį „rado“, o tą pačią dieną, 22.38 val., jau kalbėdamas telefonu su V. L., A. L. jai praneša, kad narkotinė medžiaga buvo surasta pareigūnų, kalba, kad rasti neturėjo, nes jas įsiuvo pati V. L.. Šiuos A. L. ir V. L. pokalbius patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad pilkos spalvos žieminėje striukėje su baltos spalvos pamušalu, po pamušalu, jo siūlėse, buvo rasti aštuoni įvairaus dydžio pakelėliai, kuriuose buvo narkotinė medžiaga. Visi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog A. L. veiksmuose yra nusikaltimo numatyto LR BK 24 str. 5 d., 6 d. bei 260 str. 1 d. požymiai, todėl apylinkės teismas pagrįstai dėl šios nusikalstamos veikos pripažino kaltu A. L..

Dėl A. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. padarymo

Šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko neteisingai paskyrė bausmę (LR BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas nustatė, jog A. L. pasikėsino įgyti 3,248 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,753 g. narkotinės medžiagos heroino, turėdamas tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2009 m. gruodžio 16 d. apie 17.00 val. siuntinys buvo patikrintas Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnų ir buvo surasta bei paimta 0,753 g. narkotinės medžiagos – heroino, siųsto A. L..

Pagal LR BK 260 str. 1 d. atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Iš to seka, jog veika kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių bei tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas-reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Nagrinėjamu atveju, iš baudžiamosios bylos medžiagos negalima daryti kategoriškos išvados, jog A. L. narkotines medžiagas siekė įgyti turėdamas tikslą jas platinti. Šios aplinkybės nepatvirtina ir byloję esančios telefoninių pokalbių suvestinės bei SMS žinučių turinys. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktos pažymos apie A. L., jis net tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už tai, kad pats vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas bei alkoholį (t. 1 b. l. 167). Tai, kad A. L. vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, patvirtina ir Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma, kurioje nurodoma, jog A. L. nuo 1998-12-10 įrašytas į priežiūros grupę su diagnoze – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1 b. l. 172).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog byloje yra nustatyti ne visi A. L. inkriminuotos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d. sudėties požymiai. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. L. narkotines medžiagas siekė įgyti tikslu jas platinti. A. L. nei vienos apklausos metu nedavė parodymų, patvirtinančių, jog jis siekė įgyti narkotines medžiagas su tikslu jas platinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis kategoriškai neigė turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas. Priešingai, jis teigė, jog siekė įgyti šias medžiagas sau, ketino jas vartoti pats, nes yra priklausomas nuo narkotikų. Tokie A. L. parodymai byloje nėra paneigti objektyviais duomenimis. Taigi, įrodymų, paneigiančių A. L. versiją, byloje nėra, todėl, nesustačius tikslo platinti, A. L. nusikalstama veika iš LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. perkvalifikuotina į LR BK 22 str. 1 d. bei 259 str. 1 d.

Bausmė A. L. už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 24 str. 5 d.,6 d. ir 260 str. 1 d. yra paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti įstatyme numatytais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas motyvavo, kodėl paskyrė būtent tokį bausmės dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pan..

A. L. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą, jis anksčiau teistas net devynis kartus. Nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžių paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, kad nuteistasis yra piktybiškai linkęs nusikalsti asmuo, kuris nusikaltimus daro reguliariai ir yra recidyvistas. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad A. L. pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas neigiamai, įrašytas į įskaitą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, bausmės atlikimo metu net dvylika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Tai taip pat rodo, jog kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o nusikalstama veika buvo tik nuoseklus jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kolegijos nuomone, būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs veiką į lengvesnę bei skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d., 259 str. 1 d., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. - į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nors ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau A. L. teisiamas jau dešimtą kartą. Nusikalstamą veiką padarė pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu buvo dvylika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

LR BK 259 str. 1 d. numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas bei laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti LR BK 41 str., bus įgyvendinti A. L. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, skiriant didesnę nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis..

Dėl nuteistosios V. L. apeliacinio skundo

Kadangi nuteistoji V. L. nesutina tik su paskirta bausme ir prašo taikyti jai LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Skundžiamu nuosprendžiu V. L. pripažinta kalta padariusi sunkų ir LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Už šį nusikaltimą V. L. nuosprendžiu paskirta minimali dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė, kad V. L. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai. Skirdamas minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. L. yra garbaus amžiaus moteris, jog nusikalstamą veiką ji padarė sukurstyta ir padedama savo sūnaus.

Nors apeliantė nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, kad vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., jai turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, už nusikalstamos veikos padarymą, skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (LR BK 54 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytos būtinosios sąlygos taikyti LR BK 62 str. 1 ar 2 dalis. Šią aplinkybę apeliaciniame skunde pripažino ir pati nuteistoji V. L..

Kolegija konstatuoja, jog V. L. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde tokios išimtinės aplinkybės taip pat nenurodytos. Akcentuojama tik tai, kad V. L. neteista, yra senyvo amžiaus, charakterizuojama teigiamai, padeda išlaikyti anūkus, turi sveikatos problemų ir pan. Kolegija pažymi, kad V. L. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu, kas kelia didelį pavojų visuomenei. Kaip jau buvo minėta, paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji anksčiau neteista, yra senyvo amžiaus, charakterizuojama teigiamai. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – sveikatos problemos, nelaikytinos ta priežastimi, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Anūkų priežiūra bei materialinė pagalba jiems – taip pat negali būti laikomos prioritetinėmis ir negali nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. L. apeliaciniame skunde nėra naujų reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis ar išimtinėmis ir, kurios nebuvo žinomos pirmos instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį bei paskiriant bausmę. Vertinant nuteistajai V. L. paskirtą bausmę LR BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta LR BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, yra aiškiai neteisinga. Ši laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms, ir neprieštarauja teisingumo principui. Todėl, atsižvelgusi į nuteistosios padarytos veikos pavojingumą, jos asmenybę, kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajai paskirta teisingai, nėra per griežta, yra teisinga ir neprieštarauja teisingumo principui. Todėl jos keisti ar mažinti nėra pagrindo.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Nors tiek A. L., tiek V. L. apeliaciniuose skunduose ir apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje iš esmės kaltais prisipažino, tačiau kolegijos nuomone šio jų prisipažinimo nėra pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma tada, kai asmuo pats savanoriškai, o ne verčiamas įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytą veiką.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, jog A. L. ir V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme nebuvo nuoširdūs ir kaltais neprisipažino, keitė parodymus, o savo kaltę iš esmės pripažino tik apeliaciniuose skunduose ir apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje. Todėl nėra objektyvaus pagrindo pripažinti nuteistųjų A. L. ir V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino kaltais padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

nusprendė:

Nuteistosios V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį toje dalyje, kurioje A. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. bei nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, pakeisti:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d., 259 str. 1 d.(perkvalifikavus veiką iš LR BK 22 str. 1d. ir 260 str. 1d.) bei skirti jam skirti 1(vienerių) metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1d. ir 259 str. 1d., subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendžiu paskirta 6(šešerių) metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 24 str. 5 d., 6 d., 260 str. 1 d. ir, pritaikius bausmių apėmimo principą t.y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, paskirti A. L. subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus 2007-01-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, skirti A. L. (A. L.) galutinę 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Algerdas UrbšysJurgis Kiškis