Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 291 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. K. nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2010 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 5 val. 50 min. iki 8 val. 20 min., neteisėtai, nenustatytoje vietoje - ne per pasienio kontrolės punktą, prie valstybės sienos ženklo Nr. 1340, ties Zeliankų kaime, Švenčionių rajone, tris kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją ir atgal, o būtent: 5 val. 50 min. – eidamas į Baltarusiją ir apie 6 val. 00 min. grįždamas į Lietuvą, apie 7 val. 45 min. – eidamas į Baltarusiją ir apie 8 val. 00 min. grįždamas į Lietuvą, apie 8 val. 15 min. – eidamas į Baltarusiją ir apie 8 val. 20 min. grįždamas į Lietuvą.

E. K. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2010m. rugsėjo 14d., laikotarpiu nuo 8 val. 00 min. iki 8 val. 20 min., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą – vietoje prie valstybės sienos ženklo Nr. 1340, ties Zeliankų kaimu, Švenčionių rajone, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pėsčiomis gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 1500 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 10729 Lt vertės, ir 3500 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“, 28371 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 39100 Lt.

E. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S., pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. rugsėjo 14 d., 8 val. 20 min., nuo neteisėto valstybės sienos perėjimo vietos, esančios prie valstybės sienos ženklo Nr. 1340, ties Zeliankų kaimu, Švenčionių rajone, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 1500 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 10729 Lt vertės, ir 3500 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“, 28371 Lt vertės, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 39100 Lt, iki sulaikymo vietos, esančios 20 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 1340.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nusikalstamų veikų darymo metu buvo bedarbis. Be to, rūpinosi bei teikė materialinę pagalbą neįgaliai sugyventinės motinai. Nuteistasis tvirtina, kad būtent sunki materialinė padėtis paskatino jį elgtis nusikalstamai ir ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Šiuo metu nuteistasis dirba, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, todėl paskirtoji laisvės atėmimo bausmė gali turėti neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis – paties apelianto, nuteistojo A. S., liudytojų V. J., D. G., M. L., O. F., N. V. ir kitų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad E. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2010 m. rugsėjo 14 d., tarp 5.50 val. ir 8.20 val., ne per pasienio kontrolės postą, neteisėtai tris kartus perėjo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sieną, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 1500 pakelių cigarečių „Premjer7“ ir 3500 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 39 100 Lt, bei neteisėtai disponavo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi buvo kontroliuojamos policijos pareigūnų. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK nuostatas, nusikalstamos veikos kontroliavimas yra sankcionuoti policijos pareigūnų veiksmai, kuriais siekiama užkardyti nusikalstamas veikas, išaiškinti bei sulaikyti nusikaltimus darančius arba padariusius asmenis. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistojo E. K. nusikalstamus veiksmus, prieš pradedant ikiteisminį tyrimą joje, būtų kontroliavę policijos pareigūnai, veikę pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, ir, siekdami užkardyti nusikalstamas veikas bei sulaikyti jas vykdančius asmenis, būtų panaudoję šiame įstatyme numatytas priemones ir metodus. Priešingai, liudytojų V. J., D. G., M. L., O. F., N. V., R. D. parodymais byloje patikimai nustatyta, kad policijos pareigūnai 2010 metų rugsėjo mėnesį, naktį iš 13 į 14 dieną, patruliuodami prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sienos, pastebėjo asmenis, kurie, gabendami dėžes, per trumpą laiko tarpą (nuo 5.50 val. iki 8.15 val.) tris kartus kirto Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sieną. Netrukus po nusikalstamų veikų padarymo buvo sulaikyti trys asmenys, tarp jų ir E. K.. Faktinės bylos aplinkybės, kurių neginčija ir pats apeliantas, rodo, kad nusikalstamų veikų padarymas – neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką buvo pakankamai gerai suplanuotas ir organizuotai atliktas. Nusikalstamų veikų padarymui apeliantas iš anksto ruošėsi – pasirūpino nusikaltimo padarymą palengvinančiomis priemonėmis – dviračiu, radijo stotimi, žiūronais ir pagal iš anksto aptartą planą atvyko prie Lietuvos Respublikos – Baltarusijos Respublikos pasienio, kur per tris kartus pergabeno dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis. Šios bylos duomenimis patikimai nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. K. buvo iš anksto suplanavęs nusikalstamų veikų padarymą bei žinojo tikslų kontrabandinių cigarečių kiekį, kurį turės atgabenti į Lietuvos Respubliką. Tuo tarpu policijos pareigūnai, pastebėję asmenis, kurie galimai neteisėtai kerta Lietuvos valstybės sieną ir siekdami išvengti muitinės kontrolės gabena per ją privalomus pateikti muitinei daiktus, juos stebėjo ir netrukus po nusikalstamos veikos padarymo – sulaikė. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. K. nusikalstamos veikos buvo kontroliuojamos ar kokiu nors kitokiu būdu įtakojamos policijos pareigūnų.

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad šiuo atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikalstamą veiką, tačiau jos nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje patikimai nustatyta, kad: nuteistasis E. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2010 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 5.50 val. iki 8.20 val., tris kartus neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos – Baltarusijos valstybių sieną, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės; per tris kartus į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes; neteisėtai laikė ir gabeno šias akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai reiškia, kad E. K. tokiais savo nusikalstamais veiksmais realizavo visus BK 291 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius požymius. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendį priėmęs teismas be pagrindo nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tinkamai neįvertino jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, šeiminės padėties, todėl paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismų praktikoje sunki (beviltiška) turtinė padėtis pripažįstama tada, kai susiklosto objektyvios sąlygos (pvz., priverstinis nedarbas, turto praradimas, didelis išlaikytinių skaičius, kaltininko ar šeimos nario sunki liga ir pan.), lemiančios kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. K. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis gyveno su sugyventine D. A. ir jos motina A. D.. Sugyventinė tuo metu dirbo, o jos motina gaudavo socialinę pašalpą. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis vienas turėjo rūpintis sugyventinės motinos A. D. priežiūra ir materialiniu aprūpinimu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus tokiai sunkiai ar beviltiškai E. K. turtinei padėčiai, dėl kurios nuteistasis buvo priverstas daryti sunkius nusikaltimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendžio ir bausmės skyrimo dalyje. E. K. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nuteistasis E. K. savo apeliacinio skundo reikalavimą sušvelninti paskirtąją bausmę motyvuoja tuo, kad jo padarytų nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą rodo nedidelė kontrabandos dalyko – cigarečių vertė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad bylos duomenimis neginčijamai ir patikimai nustatyta, jog jis neteisėtai disponavo 39 100 Lt vertės kontrabandinėmis cigaretėmis. Tai reiškia, kad jo neteisėtai disponuotų kontrabandinių cigarečių vertė 250 MGL dydžio sumą viršijo pakankamai ženkliai – daugiau nei 6000 Lt. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. K. įvykdyta nusikalstama veika yra mažesnio pavojingumo. Apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai E. K. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį, nei šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad E. K. paskirtosios bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežtos, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.