Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2031-486/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
e1-2031-486/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
P. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. e1-2031-486/2020Proceso Nr. 1-02-2-00245-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.18.11; 1.2.14.6.1; 2.12.1.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Teresos Harnikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-03-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d. (6 veikos), 182 str. 2 d. (6 veikos), 182 str. 1 d. (2 veikos), LR BK 63 str. 1, 4 d., nustatyta bausmė - 6 metai laisvės atėmimo ir 150 MGL, 5649 eurų bauda. Vadovaujantis LR BK 64 (1) paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta - 4 metai terminuoto laisvės atėmimo ir 100 MGL, 3766 eurų bauda. Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;

2) 2017-11-23 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d. (11 veikų), 182 str. 2 d. (6 veikos), 182 str. 1 d., 301 str. 1 d. (3 veikos), LR BK 63 str. 1, 2,4, 9 d., nustatyta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 (1) paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir bausmė paskirta - 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d., subendrinta su 2017-03-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta - terminuotas laisvės atėmimas 5 metams ir 100 MGL, 3766 eurų bauda kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 223 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. aplaidžiai tvarkė UAB ,,K.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2016 m. rugsėjo 09 d. iki 2017 m. kovo 27 d. būdamas UAB ,,K.“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą ,,už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei šio straipsnio 2 dalies nuostatą ,,už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1, 2 dalių nuostatas, kad ,,apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo nei savo valdymo laikotarpiu, nei 2016 m. rugsėjo 08 d. dokumentų perdavimo- priėmimo aktu jam E. M. UAB ,,K.“ perduotų buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-07-01 iki 2017- 03-27 UAB „K.“ apskaitos registrų: didžiosios knygos, detalių buhalterinių sąskaitų žiniaraščių, dėl to nebuvo galima nustatyti laikotarpiais nuo 2015-06-17 iki 2015-12-30 ir nuo 2016-07-01 iki 2016-09-20 iš bendrovės banko sąskaitos išimtų 99.085 eurų grynųjų pinigų atvaizdavimo apskaitoje ir tiriamuoju laikotarpiu 177. 482 eurų grynųjų pinigų, išimtų iš bendrovės sąskaitos, panaudojimo. Tokiu būdu, P. P. aplaidžiai organizavo UAB „K.“ apskaitos tvarkymą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2017-03-27. Tokiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, jis, nuo 2016 m. rugsėjo 09 d. iki 2017 m. kovo 27 d., būdamas UAB „K.“ (direktoriumi ir vieninteliu akcininku ir einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti, naudotis ir disponuoti UAB „K.“ turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „Luminor“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, o taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalies reikalavimą, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. iš nurodytos bendrovės sąskaitos per penkias grynųjų pinigų išmokėjimo operacijas išgrynino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 8.850 eurų sumą: 2016.09.15 1500 eurų; 2016.09.16 1500 eurų; 2016.09.16 3400 eurų; 2016-09-19 750 eurų; 2016.09.20 1700 eurų, ją panaudojo su UAB „K.“ nesusijusiai veiklai ir jokiais apskaitos dokumentais nepagrindė šių pinigų išgryninimo bei panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu, jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu svetimu UAB ,,K.“ priklausančiu turtu – išgrynintais 8850 eurų, bei juos pasisavino, tuo padarydamas UAB ,,K.“ 8850 eurų dydžio turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo P. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. P. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad maždaug 2016 m. vasarą, tikslaus laiko nurodyti negali, gavo iš pažįstamų asmenų pasiūlymą nupirkti vieną įmonę, kuri užsiiminėjo logistika „K.“. Jis buvo susitikęs su šios įmonės direktoriumi E. M., tarp jų vyko derybos dėl šios įmonės pirkimo-pardavimo. Jų susitikimo metu E. M. jam buvo sakęs apie įmonės finansinę padėtį. Sakė, kad yra skolų, kad yra sunkumų, rodė įmonės buhalterinius dokumentus. Jis buvo susipažinęs su įmonės 2015-12-31 balansu, matė kokia yra situacija įmonėje. Iš pateiktų dokumentų jis matė, kad įmonė turi savo klientų ratą logistikos srityje, t. y. turi pastovius vežėjus kurie vežė krovinius bei įmonės, kurios prašo pervežti savo krovinį, matė, kad įmonė turi savo duomenų bazę, kuria naudojasi. Pagal pateiktus dokumentus tai viskas matėsi. Tuo metu jis turėjo planų dėl verslo logistikoje, tai buvo itin pelningas sektorius Lietuvoje. Norėjo užsiimti šiuo verslu, todėl viską gerai apgalvojęs, nusprendė iš E. M. nupirkti šią įmonę. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tarp jo ir E. M. pas notarą. Remiantis šia sutartimi, jis E. M. sumokėjo 20 000 U. P. jam sumokėjo grynais pinigais sutarties pasirašymo metu pas notarą kontoroje A. Stulginskio g. 5, Vilniuje .Nurodytą pinigų sumą jis turėjo susitaupęs. Po pirkimo sandorio Iš E. M. gavo visus UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus pagal perdavimo – priėmimo aktą. Dėl įmonės buhalterijos laikymo tiksliai negali nurodyti, kur ją laikė, tačiau kažkuriuo momentu dalį jos sandėliuodamas prarado. Tai atsitiko dėl to, kad tuo metu turėjo didelių asmeninių bėdų, buvo minimas žiniasklaidoje, kaip nusikaltėlis, turėjo psichologinių problemų, jo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, šios visos išvardintos aplinkybės lėmė tai, kad buvo išsiblaškęs bei apatiškas išoriniam pasauliui, o tuo labiau tokiems tuo metu atrodžiusiems nereikšmingiems dalykams, kaip kažkokių senų dokumentų saugojimas, ko pasėkoje jų dalį kažkur paliko ar prarado, tiksliai negali pasakyti. Dėl pasisavintų pinigų gali pasakyti, kad jam oficialiai patapus jos vadovu prasidėjo kreditorių skambučiai, darbuotojai pradėjo reikalauti atlyginimų, tačiau tiek kiek visi norėjo pinigų, bendrovės sąskaitose nebuvo, kiek tiksliai buvo, nepasakys, nes tai jau buvo seniai, jis galvojo, kad nusipirks puikiai veikiančią įmonę, kuri iškart jam neš pelną, tačiau atsitiko priešingai. Po bendrovės pirkimo pamatė, kad ji reikalauja papildomų investicijų, kurių jis tuo metu jau nebegalėjo skirti, o taip pat ir laiko negalėjo skirti bendrovei tiek, kiek jai reikėjo. Dėl išvardintų aplinkybių priėmė neapgalvotą, tačiau tuo metu jam atrodžiusį vienintelį esamą sprendimą išsigryninti likusias pinigų lėšas iš UAB “K.” sąskaitos, tuo metu bendrovės pinigai, jei tiksliai pamena, buvo AB „Luminor“ sąskaitoje. Kada tiksliai išsigrynino pinigus ir kur tai tiksliai padarė, nepamena, bet mano, kad įtarime teisingai parašyta, kad tai padarė laikotarpiu nuo 2016-09-15 iki 2016-09-20, išsigryninta suma buvo tokia, kokia nurodyta įtarime 8.850 Eurų. Nurodytus pinigus panaudojo savo asmeniniais tikslais, nieko konkretaus už išgrynintas lėšas nepirko, jeigu tiksliai pamena gynėjo paslaugas apmokėjo, atsidėjo dalį pinigų savo šeimai. Dėl pinigų pasisavinimo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo apgailestauja bei gailisi, esant galimybei norėtų pabaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu, nors atlieka laisvės atėmimo bausme, tačiau yra dirbantis, todėl galėtų jam paskirtą baudą sumokėti dalimis. Dėl E. M. veiksmų valdant įmonę nieko nurodyti negali, nes nei tikrino, kaip buvo valdoma įmonė jo laikotarpiu, nei pastebėjo kažkokių neatitikimų bendrovės buhalterijoje. Jam nupirkus bendrovę, pinigų buvo bendrovės sąskaitoje, kiek tiksliai negali nurodyti, bet nemano, kad daugiau nei jis pasisavino, tačiau neatmeta galimybės, kad gali klysti (t. 2, b. l. 181-183).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. A. parodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3577-864/2017, iškėlė bankroto bylą įmonei UAB „K.“, ir įmonės administratoriumi paskyrė VŠĮ „Nacionalinis teisės centras“, jis yra administratoriaus įgaliotas asmuo. Atliekant įmonės bankroto procedūras, iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo jis nustatė, kad nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio mėn. 1 d. UAB „K.“ vadovu buvo R. B., nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. vadovu buvo E. M., o nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo P. P.. Visi minėti asmenys, vadovavimo įmonei laikotarpiu, buvo ir vieninteliai įmonės akcininkai. Pagal 2016 m. balandžio 29 d. įmonės balansą, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d., įmonė turėjo turto 102 719 eurų sumai, kurį sudaro pinigai, tačiau per įstatyme nustatytą 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti UAB „K.“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įmonės vadovas P. P. įmonės bankroto administratoriui neperdavė nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų. Nesulaukęs, kada P. P. perduos įmonės dokumentus ir turtą, jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl baudos paskyrimo UAB „K.“ buvusiam vadovui ir vieninteliam akcininkui P. P. dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui ir 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi P. P. buvo paskirta 2000 eurų bauda už įmonės turto ir dokumentų nepateikimą bankroto administratoriui. Po nutarties priėmimo, jis pranešimų P. P. nebesiuntė, su juo bendravo telefonu ir ragino perduoti įmonės dokumentus bei turtą. Jis nurodydavo įvairias priežastis, kodėl negali to padaryti, vis žadėjo padaryti tą vėliau. Tada jis, kaip bankroto administratoriaus atstovas, su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 102 719 Eur žalos priteisimo iš P. P. ir E. M., tačiau P. P. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis įsigijo akcijas iš E. M. bei tapo UAB „K.“ vadovu. E. M. jam perdavė visus UAB „K.“ dokumentus ir turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias įmonės banko sąskaitoje bei kasoje. P. P. taip pat sutiko, kad iš jo būtų priteista 102 719 eurų, todėl ieškinį E. M. atžvilgiu atsiėmė. 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismas savo sprendimu BUAB „K.“ naudai iš P. P. priteisė 102 719 eurų. Antstolio vykdomasis dokumentas dėl šios nutarties vykdymo yra išduotas, tačiau nepateiktas vykdymui, kadangi P. P. kitos turimo skolos sudaro 230 tūkst. eurų sumą, o savo vardu P. P. jokio registruoto turto neturi, todėl vykdomasis dokumentas iki šiol nėra pateiktas vykdymui. Taip pat jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu patvirtinti UAB „K.“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra reikalavimų suma yra 81 566,80 eurų. 2018 m. liepos mėn., tikslaus laiko nurodyti negali, P. P. jam paskambino ir informavo, kad šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir atlieka bausmę, todėl negali perduoti nei įmonės dokumentų, nei turto. 2018 m. liepos mėnesį, jis kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą su prašymu išduoti pažymą apie P. P. teistumą. Gavus atsakymą, paaiškėjo, kad P. P. yra teistas už nusikaltimus finansams t. y. sukčiavimą, dokumentų klastojimą. Atliekant įmonės bankroto procedūras nustatė, kad iš įmonės banko sąskaitos, kuri yra LUMINOR banke, P. P. tapęs įmonės vadovu, nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iš įmonės sąskaitos išsimokėjo grynuosius pinigus 17 tūkst. eurų sumai. Iš banko išrašo matyti, kad pinigai buvo paimami bankomatuose. Dėl P. P. išgrynintų 17 tūkst. eurų į teismą nesikreipė, kadangi ši suma patenka į balanse nurodytą eilutę „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ ir jau yra priteista. Kaltinamasis P. P. jam, kaip BUAB „K.“ įmonės administratoriui, įmonės dokumentų ir turto neperdavė, jis kreipėsi į UAB „F.“ ir dalį įmonės dokumentų gavo. Susipažinęs su šiais dokumentais, buvo nustatyta, kad pateikti dokumentai yra tik už 2016 metų pirmą pusmetį, todėl nustatyti įmonės finansinės veiklos iki bankroto bylos iškėlimo nėra galimybės. UAB „K.“ sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, jis nepatikrino, kadangi kaip ir minėjo, įmonės dokumentai jam nėra pateikti ir su jais susipažinti neturėjo galimybės. Tačiau jis bendravo su buvusiais BUAB „K.“ darbuotojais, jų vardų ir pavardžių nurodyti negali, kurie paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. P. P. pradėjus vadovauti įmonei, jie suprato, kad įmonė bus vedama link bankroto, nes nauji klientai nebebuvo ieškomi, o naujasis vadovas P. P. neturėjo kompetencijos įmonės pagrindinėje veikloje ir jo paskyrimas buvo tik formalus, siekiant pasisavinti įmonės turtą (t. 1, b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad nuo 2011 iki 2018 pabaigos jis, kaip fizinis asmuo, papildomai uždarbiavo įsteigdamas įmones ir paskui jas parduodamas. Įsteigdamas įmones bendrai nurodydavo, kad įmonės veiklos sritys bus gamyba, prekyba ar kažkas panašaus. UAB “ K.“ buvo įsteigta 2015-03-27, būtent jos veiklos sritimi taip pat buvo nurodytos šios veiklos. Dažniausiai įmonę įsteigdavo ir tik tada jas iš manęs nupirkdavo. Kartais įsteigdavo ir turėdamas užsakymą, kaip buvo tiksliai su UAB “K.” šiuo metu tikrai nepasakys, nes praėjo nemažai laiko ir neprisimena. Kaip ir minėjo, jo veikla buvo tik įsteigti įmones, nei viena iš jo įsteigtų įmonių neturėdavo nei darbuotojų, taip pat nebūdavo vedama ir jokia buhalterinė apskaita. Lygiai taip pat buvo ir su UAB “K.”. Kiek pamena į jį kreipėsi asmuo, t. y. E. M. ir UAB “K.” jau 2015-04-01 buvo parduota būtent jam. Įmonės pirkimo - pardavimo sandoris buvo tvarkingai įformintas pas notarą kartu su E. M., perduoti visi jo turėti dokumentai. Pardavus įmonę, daugiau tikrai nesidomėjo, kaip vykdoma įmonėje veikla. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia visus turimus dokumentus, susijusius su UAB “K.” pirkimo- pardavimo sandoriu (t. 1, b. l. 101-104).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad ji dirba įmonėje UAB „F. “buhalterės-administratorės pareigose. 2015 m. kovo-balandžio mėnesiais, tikslaus laiko neprisimena, į UAB „F.“ kreipėsi tuo metu UAB „K.“ vadovavęs direktorius E. M. ir buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Su klientu buvo susitarta, kad dokumentai bus pristatomi iki sekančio mėnesio 15 d. Susitarta, kad dokumentai bus teikiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba dokumentus atveš pats direktorius E.. Kaip ir buvo susitarta, dokumentus direktorius E. siuntė iš el. p. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), arba dokumentus atveždavo pats direktorius. Įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Kiek prisimena, sutvarkius pristatytas sąskaitas, ji direktoriui dokumentų negrąžindavo, jos buvo saugomos jų ofise. UAB „K.“ vykdė tarpininko funkcijas logistikos srityje, t. y. ieškojo klientų, kuriems reikėtų teikti krovinių pervežimo paslaugas. Prisimena, kad 2015 m. birželį įmonėje dirbo šeši darbuotojai, 2016 m. birželį taip pat dirbo šeši darbuotojai. Darbuotojų darbo užmokestis buvo apie 450 eurų. Paskutiniai darbuotojų atleidimai, kurie užfiksuoti buhalterinėje programoje, yra 2016 m. rugsėjo 05 d. ir rugsėjo 14 d. Staigaus darbuotojų atleidimo nebuvo. Kiek prisimena, įmonė neturėjo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, kadangi jie atlikinėjo tik tarpininkų funkcijas ieškant klientų. 2015 m. įmonė dirbo nuostolingai, o 2016 m. preliminarius nuostolis buvo 16 500 tūkst. eurų. Paskutinė sąskaita elektroniniu paštu buvo gauta 2016 m. rugsėjo mėnesį. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesį įmonė jokių dokumentų nebeteikė. Ji telefonu skambino E. M. bei rašė el. paštu (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog įmonė turi apmokėti susidariusias skolas už buhalterines paslaugas. E. žadėjo padengti įsiskolinimą, ji neprisimena ar jis ką nors sakė apie naują įmonės direktorių. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, 2016-10-13 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), ji išsiuntė raštą dėl buhalterinių paslaugų nutraukimo ir nuo tada jokių dokumentų iš UAB „K.“ ji nebegaudavo. Apie UAB „K.“ naują direktorių P. P. jai oficialiai pranešta nebuvo. Iš P. P. ji jokių įmonės dokumentų nėra gavusi. 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, P. P. buvo atvykęs į jų ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), susipažinti su įmonės dokumentais, žadėjo padengti susidariusią skolą ir prašė atnaujinti buhalterines paslaugas. Tačiau P. P. skolos nepadengė ir sutartis dėl buhalterinių pasaugų teikimo atnaujinta nebuvo. D. P. P. į jų įmonę dėl buhalterinių paslaugų teikimo nesikreipė. UAB „K.“ iki šiol skolos nepadengė ir UAB „F.“ skolinga 350,22 eurų. 2017 liepos 7 d. UAB „K.“ bankroto administratoriui buvo perduoti visi įmonės dokumentai ir buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas. Šiuo metu UAB „F.“ jokių UAB „K.“ dokumentų neturi, kadangi visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui Ž. A. (t. 1, b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad UAB „F.” užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugomis. Ji buvo šios bendrovės direktorė. Visas sutartis, susijusias su apskaitos tvarkymo paslauga, pasirašydavo ji. Tokiu būdu, ir 2015-04-01 pasirašė sutartį su UAB „K.” dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos atlikimo. Ši įmonė buvo priskirta kažkuriai darbuotojai pagal įgaliojimą tvarkyti apskaitą. Šiuo metu atsakyti, kuriai darbuotojai ji buvo priskirta, ji neatsimena. UAB „K.” veiklą vykdė Vilniaus mieste. UAB „K.” apskaita turėjo būti vedama pagal sutartyje numatytas sąlygas ir nepažeidžiant įstatymų. 2016-10-13 sutartis su UAB „K.‘ buvo nutraukta, kadangi ši bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų ir vėlavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 128-130).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2016-05-12 iki 2016-11-29 dirbo įmonėje UAB „K.“,vadybininko pareigose, ieškojo klientų, kuriems reikėtų pervežti krovinius ir vežėjų, kurie tuos krovinius pervežtų. Kiek žino, pati įmonė jokio transporto neturėjo. Jam pradėjus dirbti įmonėje, joje dirbo septyni darbuotojai, įskaitant ir direktorių, tačiau darbuotojai keitėsi. Įmonė klientų daug neturėjo, klientai buvo pavieniai. Darbo užmokestis buvo apie 600 eurų atskaičius mokesčius, pinigai buvo pervedami į banko kortelę, darbo užmokestis kartais vėluodavo. Paskutinį pavedimą kaip darbo užmokestį iš UAB „K.“ jis gavo 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena. Įmonė veiklą vykdė maždaug iki 2016 m. rugsėjo mėnesio vidurio. 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, E. M. susirinkimo metu visiems darbuotojams pasakė, kad įmonei šiuo metu yra sunkus laikotarpis, įmonė turi įsiskolinimų ir pranešė apie naująjį įmonės direktorių P. pavardės neprisimena. Kažkuris iš direktorių visiems darbuotojams pasakė, kad nuo sekančios dienos į darbą eiti nebereikės, o kai bus reikalingi, jiems paskambins. Apie atleidimą iš darbo nieko kalbama nebuvo. Po įvykusio susirinkimo jis į darbą nebeėjo, naujasis direktorius su juo nesusisiekė ir nepaskambino. Jis keletą kartą direktoriui elektroniniu paštu rašė, sakė, jog nori išeiti iš darbo, tačiau jokio atsakymo negavo. Taip pat bandė skambini direktoriui Pauliui, tačiau telefonas buvo išjungtas ir susisiekti nepavyko. Kokiu numeriu skambino, neprisimena. Iki 2016 m. lapkričio mėnesio nesulaukęs jokių žinių iš UAB „K.“ direktoriaus, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl atleidimo iš UAB „K.“ ir 2016-11-29 buvo nutraukta jo darbo sutartis. Ar įmonė vykdė veiklą laikotarpiu, kuomet jai vadovavo naujas direktorius P., jis nežino ir nesidomėjo, jis jam nepaskambino ir su juo susitikęs nebuvo. Ar įmonėje dirbę kiti darbuotojai buvo atleisti ir kada, jis nežino ir pasakyti negali (t. 1, b. l. 62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. T. parodė, kad laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-10-06 dirbo įmonėje UAB „K.” transporto vadybininkės pareigose, ieškojo vežėjų, kurie pervežtų kitų klientų krovinius. Kuomet pradėjo dirbti minėtoje įmonėje, jos direktoriumi buvo E. M.. Įmonė jokio turto neturėjo, įmonė vykdė tik tarpininko tarp klientų funkcijas. Tuo metu įmonėje dirbo keturi darbuotojai, vėliau buvo įdarbinti dar šeši darbuotojai. Įmonė pastovių klientų neturėjo. Jos darbo užmokestis buvo apie 400 eurų. Užmokestis buvo mokamas kas mėnesį, pinigus pervedant į banko sąskaitą. Jai pradėjus dirbti įmonėje, darbo užmokestis buvo mokamas laiku, tačiau nuo 2016 m. liepos mėnesio užmokestis pradėjo vėluoti, o už paskutinius du mėnesius (rugsėjį ir spalį), kiek prisimena, alga išmokėta nebuvo. Maždaug 2016 m. rugpjūčio mėnesio gale, tiek jai, tiek E. pradėjo skambinti vežėjai ir klausti, kada bus apmokėta už pervežimus. D. E. liepė vežėjams sakyti, jog už paslaugas bus sumokama vėliau, kai įmonė gaus pinigus iš kitų klientų. Taip pat girdėjo, kad E. pats krovinių vežėjams sakydavo, kad už paslaugas bus sumokėta vėliau. Ji suprato, kad įmonė turi įsiskolinimų. Maždaug 2016 m. rugsėjo mėnesį ji į darbą ėjo, tačiau įmonė veiklą vykdė ribotai – vežėjų neieškodavo, kadangi žinojo, kad su jais nebus atsiskaityta. E. jiems sakė, kad reikia laukti, kada sumokės klientai, žadėjo, kad viskas susitvarkys ir įmonė galės sklandžiai dirbti. Prisimena, kad 2016 m. rugpjūtį įmonėje dar buvo įdarbinti keli darbuotojai, tačiau negavę darbo užmokesčio, jie išėjo. Staigaus darbuotojų atleidimo nebuvo. 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, E. visiems darbuotojams pristatė naująjį direktorių P. P. ir pasakė visus klausimus derinti su juo, kadangi E. įmonei jau nebevadovaus. P. P. pradėjus vadovauti UAB „K.“, darbuotojai darbus tęsė dar maždaug apie savaitę, tačiau situacija nesikeitė ir P. P. pasakė į darbą neeiti, kadangi darbo nėra, o darbo užmokestis bus išmokėtas, kai atsiskaitys klientai. Žadėjo atsiradus darbo ir gavus pinigus, paskambinti. Todėl maždaug nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. į darbą ji nebeėjo. Nesulaukus jokių žinių iš P., ji pati paskambino jam ir pasakė, kad noriu išeiti iš darbo. Su P. ji susitiko Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ir susitarė, kad abipusiu sutarimu ji išeina iš darbo ir pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. P. P. likti dirbti įmonėje neįkalbinėjo. Ar įmonė toliau vykdė veiklą, nežino. P. žadėjo visus duomenis perduoti Sodrai ir nutraukti darbo sutartį. Kadangi iš kitų darbuotojų žinojo, jog darbuotojai oficialiai iš UAB „K.“ nėra atleidžiami, nes įmonė yra skolinga jos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei, ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kad būtų užregistruotas darbo sutarties nutraukimo faktas. 2017 m. rugsėjo 30 d. gavo laišką iš bankroto administratoriaus, kad UAB „K.“ iškelta bankroto bylą ir ji įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą, kadangi įmonė dėl neišmokėto darbo užmokesčio jai yra skolinga 2 600 eurų. Ar UAB „K.“ vadovaujant P. P. veiklą vykdė toliau, nežino ir nurodyti negali (t. 1, b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad 2016 m. birželio mėnesio pabaigoje tikslaus laiko nurodyti negali, per interneto puslapio svetainę CV bankas rado skelbimą apie tai, kad UAB „K.“ ieško vadybininko kuriam reikęs dirbti su transportu išvežant krovinį. Kadangi tuo metu ji dirbo kitoje įmonėje ir norėjo pakeisti darbą, tai nusprendė įsidarbinti šioje įmonėje, todėl išsiuntė savo CV. Su ja susisiekė minėtos įmonės direktorius ir paprašė atvykti į pokalbį. Jai vieninteliai pavyko pasirašyti darbo sutartį, kurioje buvo nustatytas oficialus darbo užmokestis virš 1000 Eurų dydžio sumoje ant popieriaus. UAB „K.“ pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), pasirašė su UAB „K.“ direktoriumi vardu E. darbo sutartį. Jai buvo suteikta darbo vieta, duotas darbui kompiuteris bei telefono aparatas. Pagal savo darbo pobūdį per Skype programėlę, kurią visi įmonės darbuotojai naudojosi, buvo siunčiami kroviniai t. y. ką reikėjo išvežti, pvz. K. R. – Prancūziją. Telefonu skambino ir klausdavo ar gali vežti, kiek kainuos pervežimas ir jei jie susitardavo, tai buvo pasirašoma vežimo sutartis. Pervežimo sutartis pasirašydavo įmonės darbuotojas, kurio vardas yra A. pavardės nežino. Per jos darbo mėnesį jai pavyko suorganizuoti krovinio vežimą 6 klientams. Kaip naujokui, tai buvo labai gerai. Už liepos mėnesi ji gavo apie 600 eurų, nes dirbo ne nuo 1 mėnesio dienos. Rugpjūčio mėnesį UAB „K.“ darbas vyko toliau. Užsakymai vyko. Maždaug po rugpjūčio 15 d. jau prasidėjo sunkumai. Niekas iš vežėjų nenorėjo vežti jų krovinių. Direktorius pradėjo aiškinti, jog atsirado sunkumų, tačiau viskas yra išsprendžiama. Tačiau pagerėjimo jie nesulaukė. Pasakė, kad bus įmonėje pasikeitimų. Maždaug rugsėjo mėnesio pradžioje E. pristatė naują įmonės direktorių P. P.. Pasakė, kad jis įmonė pardavė ir kad nuo šiol įmonei vadovaus P., visi liks savo darbo vietose, niekas nebus atleistas, P. yra labiau patyręs, išspręs visas finansines problemas. P. pradėjus vadovauti, pasakė, kad jam reikia savaitės laiko, kad susipažintų su įmonės veikla ir tada praneš kas bus toliau. Po savaitės paaiškino, kad jam dar mažai laiko. O dar po vienos savaitės, visi susirinko ir P. pasakė, kad finansine padėtis įmonėje yra tikrai bloga, kad, matomai, neišvengs bankroto, tačiau pasakė, kad darbuotojai nenukentės, nes kai gaus pinigus iš įmonių, kurios yra skolingos, iš karto atsiskaitys. Taip pat pasakė, kad į darbą nereikęs eiti, kai jis išspręs problemas, tai praneš. Tačiau nieko jam nepavyko. Maždaug po kelių dienų ji paskambino P. ir paklausė, kada atvykti į darbą, tačiau P. pažadėjo pranešti. Sužinojo, kad jų įmonės darbuotojai kreipėsi į buhalterę su prašymu atleisti juos iš darbo ir ji buvo sutvarkiusi atleidimo dokumentus kai kuriems įmonės darbuotojams. Ji paaiškino, kad su ja taip pat niekas neatsiskaitė už paslaugas, todėl nieko daryti nenori ir negali. Tada kreipėsi į darbo inspekciją, kur buvo suteikta pagalba ir po kurio laiko ji buvo atleista iš UAB „K.“. Einant dirbti į šią įmonę, domėjosi įmonės veikla, atsiliepimais. Tuo metu viskas su šia įmone buvo gerai, buvo net straipsnis, kad ši įmonė yra perspektyvi, greitai auganti, todėl turėdama tokią informaciją, drąsiai ėjo dirbti (t. 1, b. l. 65-67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2015 m. vasarą, ieškojo darbo logistikos srityje. Viename iš interneto puslapių surado skelbimą apie tai, kad UAB „K.“ ieško ekspedicijos darbuotojų. Tuo metu jis jokio darbo patirties neturėjo, jis išsiuntė šiai įmonei savo CV. Po kurio laiko jam paskambino šios įmonės direktorius, kuris prisistatė E. vardu ir susitarė susitikti. 2015-06-22 jis pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti šioje įmonėje. Dirbo apie metus. Darbo metu dirbo jam pavestą darbą, atlyginimas buvo mokamas tvarkingai. 2016 m. liepos mėnesį negavo darbo užmokesčio už birželio mėnesį. P. E., kas atsitiko, kodėl negavo algos. E. atsakė, kad atsirado sunkumų, tačiau viskas išsispręs greitu laiku. Tačiau niekas neįsisprendė. Darbo apimtis sumažėjo, nebuvo tiek darbo, kiek buvo jam įsidarbinant. Po kurio laiko iš viso darbo nebuvo. E. vis tik sakė, kad viskas bus gerai ir kad šie sunkumai yra laikini. Vasaros pabaigoje E. įmonės darbuotojams pristatė naują direktorių P. P. E. pasakė, kad nuo šiol įmonei vadovaus naujas direktorius, kuris pagerins įmonės veiklą. Tačiau nieko gero šis naujas direktorius nepadarė. Darbo neatsirado, algos niekas nemokėjo. Parašė prašymą dėl atleidimo. Jo prašymas buvo patenkintas. Jam jo uždirbtų pinigų šioje įmonėje iki galo niekas nesumokėjo. Kol jis dirbo, jam niekas nesakė kokia yra įmonėje finansinė padėtis. Vėliau, kai išėjo iš darbo tai jo kolegos sakė, kad įmonėje yra finansiniai sunkumai (t. 1, b. l. 69-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad 2016 m. vasarą, jo pažįstamas vardu T. J. pasiūlė įsidarbinti logistikos įmonėje, kurioje jis tuo metu dirbo. Pasakė, kad jis lengvai ten įsidarbino, ir kad be problemų galima ateiti ir dirbti. Jam buvo reikalingas darbas, todėl susitarė susitikti su šios įmonės direktoriumi. Jam, kaip vadybininkui, reikėjo surasti vežėją, kuris galėtų pervežti krovinį iš vienos vietos į kitą. Buvo duotas sąrašas įmonių-vežėjų ir jis ieškojo vežėjo, kuris galėtu pervežti krovinį. Šioje įmonėje jis dirbo apie mėnesi. Jam nepavyko rasti nei vieno vežėjo, kuris įvykdytų užsakymą, nes visiems kam skambino atsakydavo, kad įmonė yra jiems yra skolinga ir jie atsisako vykdyti įmonės užsakymus. Taip pat direktorius E. vėliau paaiškino, kad įmonėje finansinė padėtis yra pablogėjus, kad viena firma iš Ukrainos neatsiskaito su jų įmone. Vėliau E. pranešė, jog įmonės finansinė padėtis yra labai bloga, gresia bankrotas. Jam už darbą niekas nesumokėjo. Maždaug 2016 m. vasaros mėnesio pabaigoje, E. visiems įmonės darbuotojams pristatė žmogų vardu P. P.E. pasakė, kad jis tapo naujos įmonės direktorius, kuris toliau vadovaus. Kiek šiuo metu atsimenu, tai P. iš karto visiems įmonės darbuotojams pasakė, kad dabar nereikės eiti į darbą, kad niekas iš darbo nebus atleistas, kad įmonei gresia bankrotas. Jis nieko iš P. P. negavo, buvo atleistas iš darbo šioje įmonėje tik tada, kai buvo paskelbtas bankrotas. Buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą ir yra gavęs kažkiek pinigų iš bankroto administratoriaus. Taip pat nori papildyti, jog kai susirašinėjo su Pauliumi SMS žinutėmis, tai jis rašė, kad kažkokia įmonė iš Rusijos yra atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas ir šie pinigai visiems įmonės darbuotojams bus išmokėti (t. 1, b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. J. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį, ieškojo darbo. Savo CV patalpino į interneto puslapį CV bankas. Iš įmonės „K.” gavo pasiūlymą dirbti vadybininku, pakvietė į pokalbį į minėto įmonės ofisą. Pokalbis dėl įdarbinimo vyko tarp jo ir šios įmonės direktoriaus, kuris prisistatė E. vardu bei dar vieno vyriškio, kurio duomenų tiksliai nurodyti negali. Jis sutiko dirbti šioje įmonėje, toks darbas jį tenkino, norėjo pabandyti padirbėti logistikos srityje. Prieš savo oficialų įdarbinimą, internete skaitė atsiliepimus apie šią įmonę. Pagal perskaitytus atsiliepimus matė, kad ši įmone yra apibūdinama kaip jauna, perspektyvi, daranti pažangą. Pradėjo ieškoti klientų, kurie norėjo pervežti krovinį ir vežėjų, kurie tai galėjo padaryti. Nelabai sekėsi rasti klientų. Dirbdamas sužinojo, kad įmonėje buvo finansinių problemų su atsiskaitymais. Taip pat kai pradėjo dirbti šioje įmonėje, tai buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie turėjo klausimų įmonės darbuotojams dėl vyriškio, kurį jis matė, kai darbinosi. Policijos pareigūnams buvo įdomu sužinoti kokie ryšiai sieja E. ir tą vyriškį. Dėl to buvo apklausiami įmonės darbuotojai. Po pareigūnų apsilankymo tas vyriškis labai greitai dingo iš šios įmonės. Jis šioje įmonėje pradirbo apie mėnesį. Per jo darbo laiką jam šioje įmonėje nepavyko rasti klientų. Pati atmosfera šioje įmonėje buvo gera, tačiau jis nematė sau jokios perspektyvos, todėl nusprendė išeiti iš darbo. Parašė prašymą ir buvau atleistas. E. jam nesumokėjo uždirbo atlyginimo. E. žadėjo atlyginimą pervesti, tačiau to nepadarė. Vėliau iš savo kolegos K.ir iš interneto sužinojo, kad pasikeitė šios įmonės direktorius. Jis su nauju įmonės direktoriumi nebendravo ir jo nematė. Kol dirbo šioje įmonėje niekas nesakė, kad UAB „K.“ yra bloga finansinė padėtis. Prieš savaitę iki jo išėjimo iš darbo, sužinojo iš klientų, kad yra sunki finansinė padėtis ir niekas nenorėjo vykdyti užsakymų. Taip pat iš jų girdėjo, kad UAB „K.“ yra skolinga vieniems klientams, o kiti klientai yra skolingi UAB „K.“. Dėl atlyginimo išmokėjimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija savo sprendimu nustatė, kad įmonę yra skolinga jam apie 1000 eurų. Tuo pat metu šiai įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Bankroto administratorius išmokėjo jam apie 300-400 Eurų (t.1, b. l. 77-79)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. parodė, kad. 2016-07-11 pasirašė darbo sutartį su UAB „K.“ ir pradėjo dirbti. Per „skype“ gaudavo pranešimus apie klientus. Kokiu būdu atsirasdavo šie klientai, nelabai žino. Jis pagal savo darbo pobūdį ieškojo klientų, kuriems reikėjo pervežti krovinius. Jam buvo duotas sąrašas įmonių, kuriems jis skambindavo ir klausdavo ar nereikia jų įmonės paslaugų. Šioje įmonėje pradirbo apie 2 mėnesius. Per tą laiką jam nepavyko rasti klientų. Iš įmonės direktoriaus E. ir kito vyriškio girdėjo, kaip jie guodėsi, jog negauna įmonių pinigų už suteiktas paslaugas. Taip pat matė konfliktą, kuriuo metu vienas vyriškis iš Baltarusijos reiškė pretenzijas jų įmonės vadovui, kuris su juo neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Taip pat buvo konfliktas, kuris vyko tarp vyresnio amžiaus vyriškio ir kitos įmonės darbuotojos vardu L., kuriuo metu nuo to vyriškio nukentėjo L. ir dėl šio konflikto buvo kreiptasi į policiją. Iš tokios vidinės įmonės atmosferos jam susidarė nelabai geras įspūdis, be to po kurio laiko įmonės darbuotojai ateidavo į darbą tiesiog pasėdėti ir jokio darbo nevykdė. Jam buvo sumokėta tik viena alga. Geros perspektyvos šioje įmonėje jis nebematė, todėl nusprendė išeiti. Parašė prašymą ir buvo atleistas. Su juo nebuvo atsiskaityta pilnai už atliktą darbą. Nuo to momento kai įsidarbino, susidarė toks įspūdis, kad finansinė padėtis šioje įmonėje buvo nelabai gera. Kai išėjo iš darbo E. žadėjo sumokėti atlyginimą, tačiau T. J. nieko negavo. Po to iš savo bendradarbio vardu K.sužinojo, kad pasikeitė šios įmonės direktorius. Jam niekas pinigų už atliktą darbą UAB „K.“ nesumokėjo (t. 1, b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad maždaug 2015 m. rudenį a ieškojo darbo, todėl savo CV patalpino į interneto puslapius, kur yra teikiami pasiūlymai dėl įdarbinimo. Po kurio laiko gavo skambutį iš UAB „K.”. Ten susipažino su šios įmonės direktoriumi vardu E. E. pasakė, kad įmonė užsiima transporto paslaugų pardavimu, t. y. yra tarpininkas tarp klientų, kurie nori pervežti savo krovinį ir vežėjų, kurie tą krovinį gali pervežti. Pagal siūlomą darbą ji turėjo užsiimti krovinių pervežimu. Už tokį darbą jis pasiūlė jai mokėti 400 Eurų dydžio atlyginimą ir taip pat pažadėjo mokėti priedus už užsakymų įvykdymą. Jai labai buvo reikalingas darbas, todėl sutiko su tokiu pasiūlymu. (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti UAB „K.“ vadybininkės pareigose. Kiekvieną dieną per „skype“ jie gaudavo pranešimus apie tai, kad yra krovinys, kurį reikėdavo pervežti ir tada organizuodavo tą pervežimą. Įmones, kurioms buvo reikalingas pervežimas, jiems pateikdavo E.. Iš kur jis surasdavo šias įmones, nežino. Ji irgi ieškojo klientų, kurie norėjo pervežti krovinį. Per savo darbo laiką ji surado kelis tokius klientus, su kuriais bendravo esant reikalui. Šioje įmone dirbo iki (duomenys neskelbtini) d. Per visą jos darbo laiką gaudavo atlyginimą, tačiau priedų už įvykdytus užsakymus niekas nemokėjo. Ji E. klausdavo kada bus padidintas darbo užmokestis. Jis aiškino, kad įmonė yra jauna, jai reikia geriau įsitvirtinti, o tada padėtis pagerės. Tačiau to neįvyko. Maždaug 2016 m. vasaros mėnesio viduryje jau įmonėje prasidėjo sunkumai. Sumažėjo pervežimų, negalėdavo rasti vežėjų, kurie galėtų pervežti krovinius. Vežėjai pradėjo atsisakinėti bendradarbiauti toliau su jų įmone, sakė, kad jie ir taip yra jiems skolingi ir kol nebus sumokėti pinigai, jie nieko nedarys. E. aiškino, kad tai yra tiesiog laikini sunkumai ir jie yra išsprendžiami. Jai buvo keista E. pozicija tame, kad jis priiminėjo į darbą naujus darbuotojus. Tačiau tai buvo jo sprendimas. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje jų įmonės darbuotojus surinko E. P. susirinkimą jis pranešė, kad jis pasitraukia iš įmonės veiklos, nes matomai yra per jaunas ir mažai patyręs ir pristatė naują įmonės direktorių vardu P. P., kuris pagal E. žodžius buvo pasiruošęs atgaivinti įmonės veiklą. Per pirmą susitikimą P. mums pasakė, kad jis noręs susipažinti su įmonės dokumentais ir tada praneš ką toliau darys. Maždaug nuo vasaros pabaigos darbas šioje įmonėje nevyko. Per antrą susirinkimą naujas direktorius P. P. pasakė, kad jam buvo per mažai laiko susipažinti su įmonės veikla ir kad jie gali neateiti į darbą, ir tai nebus traktuojama kaip pravaikšta. Pažadėjo, kad jiems bus sumokėti pinigai. Jos tokia situacija netenkino, todėl nusprendė išeiti iš darbo. Pasakė apie tai P.. P. pasakė, kad atleidimo klausimą išspręs įmonės buhalteris ir davė kontaktinį telefoną. Buhalteris jai pasakė, kad jos neatleis, nes jai pačiai nėra sumokėti pinigai už suteiktas paslaugas, be to ji nori kad atvyktų įmonės direktorius ir tik tada bus darbo sutartis nutraukta. Tada ji paskambino P. ir E., su kuriais susitarė susitikti pas buhalterę dėl jos atleidimo iš darbo. Jos prašymą dėl atleidimo iš darbo patenkino P.. Ir ji buvo atleista iš UAB „K.“. Iš UAB „K.“ negavo atlyginimo už paskutinį mėnesį, dėl to kreipėsi į darbo inspekciją. Buvo priimtas sprendimas išmokėti atlyginimą, buvo išmokėta ne visa pinigų suma. Kur dingo pinigai, tiksliai nurodyti negali, tačiau vienas jų įmonės klientas iš Rusijos pokalbio metu sakė, jog pinigai už suteiktas paslaugas yra pervesti. Ji paklausė, kur jie yra pervesti, o jis atsakė, kad jam skambino P. ir prašė pinigus pervesti ne į UAB „K.“ sąskaitą, o į kitą sąskaitą (t. 1, b. l. 89-91).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2015 m. vasaros pradžioje jis ieškojo darbo. Turėjo darbo patirties transporto pervežimo srityje, todėl norėjo dirbti toliau šioje srityje. Po kurio laiko jam paskambino iš UAB „K.“ ir pakvietė į pokalbį dėl darbo. Už tokį darbą pasiūlė mokėti 400 Eurų dydžio atlyginimą ir taip pat pažadėjo mokėti priedus už užsakymų įvykdymą. Pokalbyje dalyvavo tik T., E. tuo metu nieko nesakė. Jis suprato, kad T. yra realus vadovas šios įmonės, o E. tiesiog yra priimtas į darbą tik dėl to, kad pasirašyti dokumentuose. Toks darbas jam tiko, todėl sutiko su tokiu pasiūlymu. 2015-06-03 pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti UAB „K.“ transporto vadybininko pareigose. Jam buvo suteikta darbo vieta, duotas kompiuteris, telefonas. Įmonė turėjo savo vidinę susirašinėjimo sistemą. Kiekvieną dieną per „skype“ jie gaudavo pranešimus apie tai, kad yra krovinys, kurį reikėdavo pervežti ir tada organizuodavo tą pervežimą. Įmonės, kurioms buvo reikalingas krovinio pervežimas pateikdavo per „skype“ sistemą mergina vardu I. Jis ieškodavo šio krovinio vežėjo. Telefonu skambindavo vežėjams. Įmonėje buvo „exel“ formatų sudarytas sąrašas vežėjų, kurie veždavo krovinius. Tas sąrašas buvo su vežėjų pavadinimais, telefono numeriais, net būdavo nurodyta į kurią konkrečiai šalį jie vežą krovinį. Tas sąrašas yra viešai prieinamas. Per savo darbo laiką jis surado daug klientų. Už atliekamą darbą jam buvo mokamas atlyginimas. Iš pradžių buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, po to atlyginimas buvo keliamas. Taip pat buvo mokami priedai už realizuotus užsakymus. Dirbdamas šioje įmonėje, jis pastebėjo, jog viskam vadovauja T.. T. kiekvieną dieną tikrindavo įmonės darbuotojus. Žiūrėdavo kaip buvo atliekami darbai. E. buvo tik formalus direktorius. Jis labai retai ateidavo į darbą, nes tuo metu jis gyveno Panevėžyje. Šioje įmone dirbo iki 2016-08-08 d. Maždaug 2016 m. vasaros mėnesio pradžioje jau įmonėje prasidėjo sunkumai. Sumažėjo pervežimų, negalėdavo rasti vežėjų, kurie galėtų pervežti krovinius. Vežėjai pradėjo atsisakinėti bendradarbiauti toliau su jų įmonė, sakė, kad jie jiems skolingi ir kol nebus sumokėti pinigai, jie nieko nedarys. J. E. ir T. apie tai sakė. Jie atsakydavo, kad tai laikini sunkumai ir jie yra išsprendžiami. Tuo pat metu įvyko konfliktas tarp jo draugės L. M., kuri šioje įmonėje dirbo vadybininkės pareigose ir T. T. konfliktas vyko jos išėjimo iš darbo dieną. Dėl ko įvyko konfliktas, tiksliai nurodyti negali, tačiau dėl šio konflikto buvo kreiptasi į policiją ir šis konfliktas pastūmė jį išeiti iš darbo, nes pamatė, kad šiame darbe jau nieko gero nebus. Parašė prašymą išeiti iš darbo ir jo prašymas buvo patenkintas. 2016-08-08 buvo atleistas iš darbo. Su juo įmonė yra pilnai atsiskaičiusi ir jokių pretenzijų jai neturi. Vėliau tik iš savo bendradarbio šioje įmonėje vardu A. sužinojo, kad įmonėje pasikeitė įmonės direktorius ir kad vėliau ši įmonė bankrutavo ir įmonė darbuotojams liko skolinga už atliktą darbą (t. 1, b. l. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. Š.nurodė, kad jis užsiima individualia veikla pagal pažymą, tai yra vykdo teisines konsultacijas, karts nuo karto iš kreditorių nuperka reikalavimo teisę į skolas. 2019 m. rugsėjo mėn. viduryje, tikslios dienos neatsimena, internetiniame tinklalapyje skelbimų puslapyje, lygtai www.skelbia.lt ar www.alio.lt, rado skelbimą, kad parduodamas reikalavimas į 102 719 eurų. skolą. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris, kurio dabar neatsimena. To numerio nėra išsisaugojęs. Jis paskambino skelbime nurodytu numeriu. Į skambutį atsiliepęs asmuo prisistatė vardu A. ir pokalbio metu jis nurodė, kad yra nupirkęs reikalavimą į P. P. skolą 102 719 eurų ir nori parduoti minėtą reikalavimą į skolą. T. A. jam smulkiai papasakojo apie skolos atsiradimo aplinkybes ir jis jo paprašė, kad jam elektroniniu būdu atsiųstų skolos atsiradimo dokumentus. Jis jam elektroniniu būdu atsiuntė 2018-03-06 Vilniaus apygardos teismo sprendimą, iš kurio matosi, kad ieškovui BUAB „K.”, atstovaujamo bankroto administratoriaus VšĮ Nacionalinio teisės centro, naudai iš P. P. priteisti 102 719 eurų. Taip pat atsiuntė 2019-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1110-580/2018, kurioje pakeitė BUAB „K.”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėju A. V.. A. telefoninio pokalbio metu jam dar buvo minėjęs, kad pagal VšĮ “Nacionalinis teisės centras” pareiškimą P. P. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00245-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje. Jis susipažinęs su elektroniniu būdu gautais dokumentais iš A., nutarė iš jo nupirkti reikalavimą į P. P. skolą 102 719 eurų. Susitarė, kad A. minėtą reikalavimą jam parduos už 50 eurų. Jiems sutarus dėl reikalavimo perpirkimo, A. V. jam paštu ar per kurjerį, tiksliai neprisimena, atsiuntė pasirašytą 2019-09-23 reikalavimo perleidimo aktą (2 vnt.) ir reikalavimo teisę patvirtinančius dokumentus. Jis pasirašė 2019-09-23 reikalavimo perleidimo aktą, vieną pasirašytą akto egzempliorių paštu išsiuntė A. V., vieną akto egzempliorių pasiliko sau (t. 2, b. l. 9-12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. M. parodė, kad 2015 metais pavasarį nusprendė užsiimti verslu Lietuvoje. Buvo sutaupęs pinigų (dirbo prieš tai užsienyje). Šiuo metu tiksliai nurodyti negali, tačiau vienoje interneto svetainėje rado skelbimą apie tai, kad nepažįstamas jam asmuo parduoda įsteigtą įmonę. Jis jam pasiskambino ir susitarė dėl šios įmonės pirkimo-pardavimo. Šis asmuo tiesiog užsiiminėjo įmonių steigimu ir pardavimu. Susitarė su jo susitikti, tai buvo vyras vardu R.. Su juo pasirašė įmonės pirkimo-pardavimo sutartį. Tai vyko pas notarą, kuris dirbo prie prekybos centro „Europa“, tikslaus adreso nurodyti negali. Jis jam už įmonės pirkimą sumokėjo grynais pinigais 50 000 eurų. Iš to vyriškio gavo įmonės „K.“ steigimo dokumentus, antspaudą. Kelių dienų bėgyje buvo sutvarkyti dokumentai dėl jo paskyrimo į direktoriaus pareigas. Tapus šios įmonės direktoriumi, pradėjo darbus. Iš pradžių surado patalpas, kur turėjo vykti įmonės veikla. Norėjo užsiimti ekspedijavimo paslaugomis. Neketino pirkti įmonei transporto priemonių, skirtų logistikai, o tiesiog ketino iš ekspedijavimo paslaugų uždirbti pinigų. Kai jau įmonė buvo paruošta veiklai, pradėjo samdyti darbuotojus. Iš pradžių pasamdė kelis darbuotojus, nes norėjo, kad įmonė pradėtų veikti ir vystyti verslą, o po to kai verslas išsivystytų, tai eigoje pasamdė dar darbuotojų. Šiems priimtiems darbuotojams (su jais buvo pasirašytos darbo sutartis) buvo suteiktos darbo vietos ir darbo įrankiai. Jie turėjo pagal savo darbo funkcijas ieškoti klientų, kuriems reikėjo pervežti krovinį ir tuo pat metu ieškoti vežėjus, kurie tą krovinį galėtų nuvežti. Iš pradžių, tam, kad gauti daugiau užsakymų bei įsitvirtinti šioje srityje, jie pasirašydavo ekspedijavimo sutartis ir veždavo krovinius už nedidelį 50-100 eurų dydžio pelną. Įmonės „K.“ darbuotojai naudojosi „Cargo.lt“ puslapiu, kur ieškojo klientų, o po to, kai jau ilgiau padirbo, tai tiesiogiai bendravo su įmonių klientais, kuriems reikėdavo nuvežti krovinį ir su įmonės, kuri teikia logistikos paslaugos, darbuotojais. O jis, kaip įmonės direktorius, atliko administratoriaus funkcijas, t. y. atsakydavo į laiškus, vykdavo į įmones, kurios nenorėjo atsiskaitinėti už suteiktas paslaugas su jų įmonė; mokėjo darbuotojams atlyginimus. Iš pradžių darbuotojų atlyginimai buvo minimali alga, tačiau jiems paaiškino, kad atlyginimą bus galima visada pakelti, jei pavyks uždirbti pinigų ir padaryti savo įmonės klientų grupę. Įmonės reikalai neblogai vystėsi. Vėliau buvo pasamdyti dar keli darbuotojai. Per visą jo vadovavimą laiką įmonėje dirbo iki 9 darbuotojų. UAB „K.“ buvo sudariusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „F.“. Jie buvo suderinę, kad dokumentus dėl buhalterinės apskaitos jis nuveždavo buhalterei, kuri buvo atsakinga už apskaitos tvarkymą ir ji šiuos dokumentus įtraukdavo į apskaitą. Ji tik tvarkė apskaitą, o jis buvo atsakingas už įmonės banką ir kasą. Jis atlikinėjo pavedimus ir mokėjo pinigus kai buvo tam reikalas. Maždaug 2016 m. vasarą atsirado įmonėje sunkumai. Pradėjo strikt atsiskaitymai. Jų įmonei buvo skolingas ekspeditorius „T.“kuris vis atidėliodavo savo atsiskaitymus. Kadangi truko pinigų, įmonė negalėjo automatiškai atsiskaityti su kitomis įmonėmis. Prasidėjo grasinimai. Klientai reikalavo pinigų, tačiau jie jų neturėjo. Situacija labai pablogėjo. Darbuotojai taip pat pradėjo reikšti savo pretenzijas, nes jiems nebuvo mokamas atlyginimas. Kadangi buvo jaunas ir be patirties, nežinojo ką daryti. Labai buvo išsigandęs, nes buvo sulaukęs grasinimų. Negalėjo su niekuo pasitarti. Tada nusprendė, kad geriausia išeitis bus parduoti UAB „K.“. Jis interneto pagalba surado įmonę, kuri superka įmones. Įmonės duomenų nurodyti negali, tačiau atsimena, kad jos ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ir jos vienu darbuotoju buvo vyriškis vardu P. P.. Jis jam paskambino ir jie susitarėme susitikti. Ten dirbo jam nepažįstama moteris ir vyriškis, P. P.. Jie pasakė, kad iš pradžių jis jiems turi pateikti įmonės buhalterinius dokumentus, bet kokius tiksliai nurodyti negali, nes dabar neatsimena, tačiau atsimena, kad tarp tų dokumentų buvo įvardintas balansas. Tada jis nuėjo pas įmonės buhalterę ir paprašė minėtų dokumentų. Ji juos davė, po ko nuėjo vėl pas juos, kur jie peržiūrėjo pateiktus UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal šiuos dokumentus jie pasakė, kad geriausiai parduoti tą įmonę, nes jos situacija yra kritiška ir jie pasiūlė UAB „K.“ nupirkti. Įmonės pirkimu užsiiminėjo P. P.. Šiuo metu negali atsakyti tiksliai kiek jis pasiūlė pinigų už įmonės pirkimą-pardavimą. Ši pinigų suma jam tiko. Jam buvo duotas laikas susitvarkyti su įmonės dokumentais ir turtu. Per tą laiką jis sutvarkė visus reikalus su UAB „K.“, t. y. paprašė buhalterės, kad ji sutvarkytų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Visus dokumentus dėl UAB „K.“ pirkimo - pardavimo tvarkė P. P.. Jis juo pasitikėjo, kadangi kreipėsi į įmonę, kuri užsiima būtent įmonių pirkimu-pardavimu, tai kaip pagrindo ja netikėti nebuvo. Taip pat nori pridurti, jog jis jam pats sakė, kad įmonė turi skolų ir kad jai yra skolingi. 2016 m. rugsėjo 08 d. susitiko su P. P. pas notarą. Šiuo metu tikslaus adreso, kur tai buvo, nurodyti negali, tačiau, tai buvo centre. Ten pas notarą buvo pasirašyta UAB „K.“ pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo metu jau neatsimena ar po šios sutarties pasirašymo dienos ar kitą dieną jis grynais pinigais gavo pinigus. Kokia tai buvo suma, neatsimena. Po to kartu su P. P. nuėjo į įmonės ofisą, kur jis visiems įmonės darbuotojams pristatė naują įmonės direktorių. Tokiu būdu, įvyko įmonės restruktūra. Po to, pasirašė vienintelio akcininko sprendimą bei dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Šie dokumentai buvo sudaryti P. P., jis juos tik pasirašė ir į juos nesigilino. Pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą jis P. P. perdavė visus turimus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei visas piniginės lėšas, esančias banko sąskaitoje ir bendrovės kasoje. Nors šį aktą jis pasirašė, bet jo neskaitė. Kokius konkrečiai dokumentus perdavė, nurodyti negali, nes neatsimena. 2016-08-22 jis su UAB „F.“ buhaltere pasirašė apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau ar jis šiuos dokumentus paėmė, negali nurodyti, nes neatsimena. Dėl piniginių lėšų taip pat nieko konkretaus pasakyti negali, nes neatsimena. Negali atsakyti ar tikrai pagal 2015-12-31 balansą atidavė 102719 eurų. Taip pat negali pasakyti dėl pinigų esančių sąskaitoje. Ar jų tikrai buvo tiek, konkrečiai nurodyti negali, nes neatsimena. Kaltinamasis P. P. tapo direktoriumi, jis nutraukė ryšį su šia įmone ir išvyko dirbti į užsienį (t. 1, b. l. 114-115).

2020-06-22 priimtas nutarimas nutraukti Ikiteisminį tyrimą E. M. atžvilgiu. (t.2; b. l. 115-131)

2019-12-19 specialisto išvadoje Nr.04/10-2-12-13449 dėl UAB “K.” ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš UAB „K.“ atsiskaitomosios sąskaitos išmokėta iš viso 10 993,86 eurų 2 fiziniams asmenimis: 2 143,86 eurų E. M., iš jų 843,86 eurų darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2015-10-02 iki 2016-08-26 4 bankiniais pavedimais; 1 300,00 eurų paskola 2015-08-05 bankiniu pavedimu; 8 850,00 Eur grynųjų pinigų P. P. laikotarpiu nuo 2016-09-15 iki 2016-09-20 5 kartus. Pagal banko sąskaitos išrašo duomenis tyrimo metu negalima nustatyti, kas konkrečiai išgrynino 168 635,00 eurų laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2016-09-15 išimtus iš bankomatų. Pagal laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 UAB „K.“ apskaitos registrą „Banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaita“ nustatyta, kad UAB „K.“ laikotarpiu nuo 2016-01-06 iki 2016-06-29 iš viso 78 400,00 eurų grynųjų pinigų, išimtų iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, apskaitė buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2435, Atskaitingi asmenys, nurodant gavėju E. M. (buhalterinės operacijos turinys – „Avansas ūkio išlaidoms“, „Atsiskaitymui su tiekėjais“). Kadangi tyrimui nepateiktos laikotarpio nuo 2015-04-01 iki 2017-03-27 UAB „K.“ kasos knygos ir kasos dokumentai, todėl negalima nustatyti, ar ir kiek piniginių lėšų iš bendrovės kasos buvo išmokėta E. M. bei P. P.. Kadangi tyrimui nepateikti laikotarpio nuo 2015-04-01 iki 2017-03-27 UAB „K.“ apskaitos registrai (Didžioji knyga, detalūs buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai), todėl negalima nustatyti, kaip ( buvo panaudotos tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išmokėtos piniginės lėšos: 78 400,00 eurų E. M. (išmokėjimas nustatytas pagal apskaitą), 8 850,00 eurų P. P. (išmokėjimas nustatytas pagal banko sąskaitos išrašą) bei kokia šių fizinių asmenų skola UAB „K.“ 2015- 12-31 ir 2016-04-29. Jeigu UAB „K.“ neišsaugojo laikotarpio nuo 2015-04-01 iki 2017-03-27 apskaitos registrų, tuo bendrovė nesilaikė 20001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos Nr.IX-574- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2017-03-27. UAB „K.“ juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2016 metų finansinių ataskaitų, tuo bendrovė nesilaikė 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 58 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (t. 2, b. l. 41-72).

Civilinėje byloje Nr. e2-1110-580/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018-03-06 sprendimu ieškovo BUAB „K.”, atstovaujamo bankroto administratoriaus VšĮ Nacionalinio teisės centro, naudai iš P. P. priteista 102 719 eurų žalos, 5 procentai metinių palūkanų nuo 102 179 eurų už laiką nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b. l. 143-144).

LR BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad P. P. aplaidžiai tvarkė UAB ,,K.“ buhalterinę apskaitą bei jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu svetimu UAB ,,K.“ priklausančiu turtu – išgrynintais 8850 eurų, bei juos pasisavino, tuo padarydamas UAB ,,K.“ 8850 eurų dydžio turtinę žalą. Jo kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, liudytojų parodymai, specialistų išvada, kita bylos rašytinė medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. P. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme - bauda, prašo leisti sumokėti tą baudą per 1 metų laikotarpį.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį P. P. charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – baudą, neženkliai didesnę už baudos minimumą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos dydžio baudos, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytiems nusikaltimams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies paskiriant galutinę subendrintą bausmę - baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis P. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį bei į kaltinamojo P. P. prašymą, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra 12 (dvylika ) mėnesių.

P. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 bylas UAB „K.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, saugomas Vilniaus apskrities VPK KP ENTV, adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo skyrių adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 55 MGL, 2750 (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

P. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo baudžiamojo įsakymo paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti P. P. galutinę subendrintą bausmę - 90 MGL, 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti P. P. galutinę bausmę - 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti P. P. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 bylas UAB “K.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentų, saugomas Vilniaus apskrities VPK KP ENTV, adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. P. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski