Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei S. E., ieškovės atstovui advokatui Algirdui Biguzui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. E. ir išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. E. ieškinį atsakovui R. G., dėl leidimo vaikams išvykti nuolat gyventi į užsienį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. E., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė S. E. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė išduoti leidimą išvežti jos ir atsakovo R. G. (toliau – atsakovas) vaikus: sūnų E. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinį ieškovė iš esmės grindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Kartu atsakovu R. G. ieškovė turi du vaikus: sūnų E. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. G., gimusią (duomenys neskelbtini).

2.2. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13-1000/2017 ir Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5049-1056/2023 nustatyta atsakovo tėvystė vaikams, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš skyrium gyvenančio atsakovo priteistas išlaikymas vaikams.

2.3. Ieškovė su atsakovu šeimos nesukūrė, gyvena skyrium. Ieškovei žinoma, kad atsakovas išvykęs dirbti į užsienį. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčų dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais. Atsakovas su vaikais bendrauja ir materialinę paramą teikia retai, epizodiškai.

2.4. Šiuo metu ieškovė sukūrė šeimą, (duomenys neskelbtini) susituokė su T. E.. Jis nuolat gyvena ir dirba užsienyje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaikais ketina persikelti ir gyventi pas vyrą, t. y. pakeisti savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškinyje nurodė, kad šeimoje laukia gimstančio kūdikio.

2.5. Kadangi atsakovas atsisako duoti rašytinį sutikimą vaikus perkelti nuolat gyventi į užsienį, ieškovė yra priversta kreiptis į teismas dėl šio leidimo išdavimo.

2.6. Ieškovė mano, kad sprendimas persikelti nuolat gyventi į užsienį taip pat atitinka ir šalių vaikų interesus. Jie turės nuolatinę gyvenamąją vietą, geresnį – nuolatinį ir didesnį materialinį aprūpinimą, ten galės mokytis. Ieškovės prašymas suderintas ir su juo sutinka sutuoktinis T. E..

2.7. Kaip nurodė ieškovė, kaip ir atsakovui Lietuvoje lieka artimi giminaičiai (tėvai, seserys, broliai), kuriuos kasmet periodiškai lankys, čia atvykdami kelis kartus per metus. Atsakovui pageidaujant ir derinant su vaikais susitikti, matytis, bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais kliūčių nebūtų.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus prašė tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais. Paaiškino, kad teismo sprendimas reikalingas (duomenys neskelbtini) norint gauti ID kodą, kad priregistruoti vaikus, nes nėra gautas vaikų tėvo sutikimas dėl leidimo vaikams išvykti nuolat gyventi į užsienį. Su vaikais ieškovė bendrauja kiekvieną dieną, vaikų ryšys su gimusiu kūdikiu ir trečiuoju asmeniu byloje, T. E., tikrai geras. Vaikai nori ir laukia, kada išvažiuos į (duomenys neskelbtini). Rodė vaikams mokyklą (duomenys neskelbtini), ten jie atostogauja kiekvieną vasarą. Turi visas sąlygas vaikus priimti, nes bute kiekvienam vaikui yra atskiras kambarys, yra atskira erdvė žaidimams. Patvirtino, kad atsakovas atsisakė duoti rašytinį sutikimą vaikus perkelti nuolat gyventi į užsienį, nenurodant motyvų. Ieškovei žinoma, kad atsakovas sugrįžta į Lietuvą kartą į metus dviem atostogų savaitėms. Tada atsakovas vieną kartą pasiima vaikus pas save ir po nakvynės parveža namo. Atsakovas išlaikymą vaikams teikia epizodiškai. Dabar T. E. atstoja tėvą E. G., o L. G. iš esmės dar kiek maža (tai įvertinti). Ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais telefonu, į Lietuvą vaikus parveš, dėl to problemų nebus. Ieškovės nuomone, vaikams nebus problemų adaptuotis (duomenys neskelbtini).

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė dėl vaikų interesų visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus. Nėra žinoma, kodėl atsakovas nedavė raštu leidimo ieškovei dėl vaikų išvežimo nuolat gyventi į užsienį. Tačiau dėl šios aplinkybės ieškovė buvo priversta ieškiniu kreiptis į teismą. Pažymėjo, jog ieškovės ieškinys teisėtas ir pagrįstas, nes ji veikė išimtinai vaikų interesais ir jų naudai. Iš atsakovo ieškovės atstovas prašė priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

5. T. E. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neprieštaravo ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimui. Papildė, kad su E. ir L. bendrauja, pramogauja kartu. Išsakė nuomonę apie atsakovą, charakterizuodamas jį ne itin teigiamai. Vaikus į (duomenys neskelbtini) planuoja išsivežti pasibaigus mokslo metams Lietuvoje, t. y. 2026 m. birželio mėnesį. Sutinka prisidėti prie ieškovės vaikų išlaikymo.

6. Atsakovui ieškovės ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. liepos 14 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas 2025 m. liepos 31 d. viešo paskelbimo būdu. 2025 m. liepos 31 d. atsakovas elektroniniu laišku teismui pranešė, kad negali dalyvauti posėdyje, prie jo negali prisijungti, nes neturi elektroninės bankininkystės. Atsakovas pažymėjo, kad ji (ieškovė) leidimą seniai yra gavusi.

7. Teismas vertina, kad atsakovui apie ieškovės ieškinį, teisę teikti atsiliepimą, parengiamojo teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, kuris susijęs su prašymu išduoti leidimą nepilnamečiams vaikams nuolat gyventi į užsienį, pažymėtina, kad laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsnio 5 dalimi). Neatvykus atsakovui, parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismas viešame teismo posėdyje bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

8. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl leidimo išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę nuolat gyventi. Teismo posėdžio metu atstovė patvirtino pateiktą išvadą ir nurodė, kad institucija pritaria ieškovės prašymui, kad būtų išduotas teismo leidimas išvežti nepilnamečius vaikus į (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi. Bendraujant su vaikais, jie labai šiltai atsiliepė apie T. E., tačiau tėčiu R. G. jie yra nusivylę. Pažymėjo, kad abu vaikai nori vykti į (duomenys neskelbtini), jiems ten patinka, jie pasakoja kelionės įspūdžius. Telefonu atstovei atsakovas R. G. neišsakė argumentų, kodėl vaikai negalėtų išvykti į (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi. Institucijos atstovei atsakovas patvirtino bendravimo su vaikais aplinkybes, kurias teismui posėdžio metu nurodė ieškovė. Pažymėjo, kad vaikai turėtų augti kartu su mama, su šeimoje gimusiu broliuku, o vaikų tėvui nėra draudžiama su vaikais bendrauti. Vaikams šiuo metu mero potvarkiu yra nustatyta laikinoji priežiūra, vaikus prižiūri ieškovės mama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra S. E. (buvusi pavardė – G.), o tėvas – R. G.. (duomenys neskelbtini) sudaryta T. E. ir S. G. (po santuokos pavardė – E.) santuoka. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13-1000/2017 ir Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5049-1056/2023 nustatyta atsakovo tėvystė vaikams, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš skyrium gyvenančio atsakovo priteistas išlaikymas vaikams. Minėtuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad atsakovas R. G. su sūnumi E. G. gali bendrauti be jokių apribojimų, o savo dukros L. G. auklėjime ir toliau dalyvaus abipusiu šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus, interesus ir poreikius. Konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka nėra nustatyta. Pateiktos T. E. būsto, darbo sutarties, sutikimo dėl vaikų E. G. ir L. G. gyvenimo ir mokslų (duomenys neskelbtini), kopijos. Byloje nėra gauto tinkamo atsakovo sutikimo raštu ieškovei dėl leidimo vaikams išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini).

Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnyje ir 3.159 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, įskaitant ir teisę bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip.

11. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnamečius vaikus, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jei antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą išsprendžia teismas.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad geriausių vaikų interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svariausius vaikų gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaikais išvykti gyventi nuolat į užsienį. Pareiga įrodyti, kad vaikų išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaikų interesus ir, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą.

13. Spręsdamas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaikų interesų prizmę. Vaikų aplinka yra visų pirma juos supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaikų perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiuoju suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaikų aplinkos išsaugojimas.

14. Vertinant priežastis, dėl kurių ginčo šalių sūnaus ir dukros gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaikų interesų prizmę, svarbios aplinkybės yra tos, kad vaikai turėtų augti kartu su mama, su šeimoje gimusiu broliuku. Pažymėtina, kad vaikai labai šiltai atsiliepė apie T. E., su vaikais T. E. yra sukūręs labai šiltą ir gerą emocinį ryšį. Šiuo metu vaikams mero potvarkiu yra nustatyta laikinoji priežiūra, vaikus prižiūri ieškovės mama. Nors vaikai yra gimę 2016 ir 2020 m., jie abu aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nori vykti į Norvegiją, jiems ten patinka.

15. Ieškovės išvykimo su vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini) priežastis yra svarbi – (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su T. E., su kuriuo šeimoje augina neseniai gimusį sūnų. T. E. dirba (duomenys neskelbtini), šeima šioje šalyje turi tinkamas sąlygas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų poreikių tenkinimui. T. E. yra davęs sutikima raštu dėl vaikų E. G. ir L. G. gyvenimo ir mokslų (duomenys neskelbtini). Šeima ketina (duomenys neskelbtini) gyventi ir ten kurti savo ateitį.

16. Kaip ir buvo minėta, spręsdamas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaikų interesų prizmę. Įvertinus aplinkybes, jog ieškovė su šeima savo ateitį sieja su (duomenys neskelbtini), ginčo šalių sūnus ir dukra taip pat išreiškė aiškų norą persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas motyvuotų prieštaravimų teismui dėl to nereiškė, yra pagrindas teigti, kad leidimas be atsakovo raštiško sutikimo ieškovei išvežti vaikus nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) atitinka geriausius vaikų interesus, toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 26 d. sprendimu buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Remiantis 2025 m. rugsėjo 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai iš atsakovo priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 456,25 Eur. (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, 99 straipsnis). Be to, už ieškinį šioje byloje mokėtinas 114,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), nuo kurio ieškovė buvo atleista. Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo (bylinėjimosi) išlaidų, kurios yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

18. Atsakovui teismo sprendimas įteiktinas ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 268, 270, 279, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovei S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti jos ir atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikus: sūnų E. G., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrą L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), be jų tėvo R. G. rašytinio sutikimo.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 456,25 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus dvidešimt penkis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyta suma turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 114,00 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 00 centų) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti pervestas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti pervestos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Specialiame interneto tinklapyje teismo sprendimo paskelbimo dieną paskelbti šio turinio pranešimą:

„Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose (Maironio g. 4, Biržai) 2025 m. rugsėjo 24 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6106-1004/2025 (Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00529-2025-6) pagal ieškovės S. E. ieškinį atsakovui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl leidimo vaikams išvykti nuolat gyventi į užsienį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. E., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovo R. G. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam teismo sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas šį sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose. Informacijos teirautis tel. +370 450 317 02.“

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.