- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-301-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- T. G., R. G.
- Atsakovas
- D. R. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų T. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-147-191/2016 pagal ieškovų T. G. ir R. G. ieškinį atsakovei D. R. S. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovai, galutinai sutikslinę ieškinio reikalavimus, t. y. dalies reikalavimų atsisakė ir pateikė patikslintą ieškinį ( t. 2, b. l.86-88), kuriame prašė nustatyti naudojimosi 1,1159 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių T. G., R. G. ir D. R. S. tvarką pagal UAB „Demetra“ 2015 10 30 parengtą Žemės sklypo planą:
„A“ dalimi, plotas 27 kv.m. naudojasi visi bendraturčiai T. G., R. G. ir D. R. S. bendrai.
„B“ dalimi, plotas 612 kv.m., naudojasi bendrai bendraturčiai T. G. ir D. R. S..
„C“ dalimi, plotas 880 kv.m., naudojasi R. G..
„D“ dalimi, plotas 880 kv.m., naudojasi T. G..
„E“ dalimi, plotas 519 kv.m., naudojasi T. G..
„F“ dalimi, plotas 3828 kv.m., naudojasi D. R. S..
„G“ dalimi plotas 2006 kv.m.,naudojasi T. G..
„H“ dalimi plotas 2407 kv.m., naudojasi R. G..
2. Nurodė, kad šis planas yra detalesnis, racionalesnis ir labiau atitinkantis bendraturčių interesus nei atsakovės. Plane nurodytos visų trijų bendraturčių sklypo naudojimosi dalys, jis parengtas atsižvelgiant į bendraturčių interesus ir faktines sklypo naudojimosi aplinkybes. Atsakovei priskirtina naudotis sklypo dalis „F“, kurioje yra jai priklausantys pastatai (šiltnamis ir kt.), bei namo dalis, kuria ji naudojasi. Ši sklypo dalis yra lygiavertė su kitomis „H“ ir „G“ sklypo dalimis, nes, kaip ir šios dalys, ribojasi su tvenkiniu. Be to, į sklypo dalį „F“ atsakovė gali patekti tiek per įvažiavimą pro sklypo dalį „A“ ir „B“, bei įvažiuoti iš V. Ž. gatvės, toks padalijimas atitinka ieškovų interesus (nemažinamas kiemas prie plane pažymėto MG pastato), visi bendraturčiai turi patekimus į savo sklypus, minimalizuojamas bendro naudojimo sklypo plotas. Ieškovai ir atsakovė naudotųsi atskirai vienas nuo kito izoliuotomis sklypo dalimis, bendraturčiams skiriamos naudotis sklypo dalys yra prie jiems priklausančių pastatų. Bendraturčių naudotinų sklypų dalys suformuotos atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčio turimas nuosavybės dalis.
Šalies argumentai
3. Atsakovė D. R. S. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį (t. 2, b. l. 112-115), kuriame prašė nustatyti tarp jos ir ieškovų R. G., T. G. naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal 2016 03 17 UAB „Sweco Lietuva“ parengtą žemės sklypo planą ir prašė:
Atsakovei D. R. S. paskirti naudotis:
971 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu C, 2812 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu F;
Bendrai su ieškovais T. G. ir R. G. paskirti naudotis 9 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu A;
Bendrai su T. G. paskirti naudotis 223 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu A' ir 128 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu B;
Ieškovui R. G. paskirti naudotis:
Bendrai su atsakove D. R. S. ir ieškovu T. G. paskirti naudotis 9 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu A;
Bendrai su ieškovu T. G. paskirti naudotis 931 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu D;
Bendrai su T. G. paskirti naudotis 2356 kv.m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu E;
Ieškovui T. G. paskirti naudotis:
Bendrai su atsakove D. R. S. ir ieškovu R. G. paskirti naudotis 9 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu A;
Bendrai su R. G. paskirti naudotis 932 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu D; 2389 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu E;
Bendrai paskirti naudotis 262 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje indeksu A'; 128 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pkane pažymėtoje indeksu B.
4. Nurodė, kad prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka parengta atsižvelgiant į faktinį naudojimąsi žemės sklypu, sodinių, statinių priklausomybę, gyvenamojo namo naudojimą, bei į kitas svarbias aplinkybes. Sklypo dalyje, pažymėta raide „D“ yra ieškovo R. G. sodinti augalai, todėl jos dalis priskirtina jo teisių perėmėjui T. G.. „D“ žemės sklypo dalyje yra R. G. priklausantis garažas, todėl dalis žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „D“ taip pat priskirtina ir jam. Sklypo dalyje „F“ yra atsakovės auginami augalai, medžiai, pasodintas sodas. Skirtingai, nei ieškovų pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variante, šiame projekte yra paliktas bendras įvažiavimas visiems žemės sklypo savininkams, privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, numatytas priėjimas prie šulinių ir kitų kiemo statinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų: 1) leisti ieškovams 2014 09 11 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 VĮ Registrų centras užregistruoti be atsakovės susitikimo, 2) patvirtinti UAB “Kadastras Jums“ 2014 09 11 parengtą patikslintą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą su joje esančia nauja patalpų numeracija ir leisti ją ieškovams įregistruoti VĮ Registrų centras be atsakovės sutikimo, nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – nustatė tarp atsakovės D. R. S. ir ieškovų R. G., T. G. naudojimosi 1,1159 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2016 03 17 UAB „Sweco Lietuva“ parengtą žemės sklypo planą. Priteisė iš ieškovų atsakovei 1500Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 41 Eur žyminio mokesčio, ir valstybei 18,17Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas byloje nustatė, kad šalims nuosavybės teise priklauso 1,1159 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui R. G. nuosavybės teise priklauso 3296/11159 dalys (487/11159 + 2809/11159) žemės sklypo, kas sudaro 32,96 aro, ieškovui T. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3720/11159 žemės sklypo, kas sudaro 37,20 aro, atsakovei nuosavybės teise priklauso 4143/11159 dalys (68/11159+4075/11159) žemės sklypo, kas sudaro 41,43 aro.
7. Sklype įregistruoti statiniai: pastatas-gyvenamasis namas 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- ūkinis pastatas 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-šiltnamis Š1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: T. G. – 27/50 dalys gyvenamojo namo ir 27/50 dalys kiemo statinių, R. G. – visas pastatas-ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei – 43/100 dalys gyvenamojo namo, pastatas - ūkinis pastatas 3I1ž, unikalus Nr. 5293-7011-6034, pastatas-šiltnamis Š1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir apie tai įregistruota viešajame registre.
8. Teismas, spręsdamas šalių reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įvertino pastatų išdėstymą sklype, galimybę bendraturčiams patekti į jiems priklausančius statinius. Teismas nustatė, kad šioje valdoje nuolatinai ne vieną dešimtmetį gyvena ir šia valda naudojasi tik atsakovė su šeima. Ieškovai žemės sklypu nesinaudoja ir šiuo adresu negyvena. Į ginčo žemės sklypą ir namų valdą prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), patenkama iš Raudondvario plento pusės ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Nors ginčo sklypas yra registruotas kaip žemės ūkio paskirties sklypas, tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pažymoje detalizuotos žemės naudojimo rūšys, nurodant, kad užstatyta šio sklypo teritorija sudaro 0,1869 ha, sodų plotas – 0,1958 ha, ariamos žemės plotas – 0,7332 ha.
9. Teismas vertino, kad atsakovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas yra racionalesnis ir patogesnis šalims. Sklypo dalimi, jos plane pažymėta A/1, atsakovė naudojosi daugelį metų, kaip pravažiavimu ir praėjimu, joje įrengta tvora, varteliai, kurie pagal VĮ Registrų centro pažymą yra šalių bendro naudojimo objektai. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei turi būti suteikta galimybė naudotis praėjimu ir statiniais. Pažymėjo, kad ši ginčo teritorija yra netgi atskirta augalais, kas matyti iš foto nuotraukų, todėl dalies bendrai naudojamo žemės sklypo - pravažiavimo ir praėjimo atėmimas iš atsakovės pažeistų jos teises. Iš pateiktų žemės sklypų planų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad aptariamą žemės sklypo dalį, kaip namų valdą nuo kito laisvo sklypo dalies skiria tvora, kuri atsakovės plane pažymėta linija (4-18), todėl atsakovė neturi tiesioginio patekimo į kitą laisvą sklypo dalį, išskyrus per vartelius, esančius atsakovės plane pažymėtoje vietoje taškais 15-18. Teismas nurodė, kad pagal ieškovų pateiktą projektą iš atsakovės būtų atimta teisė naudotis bendro naudojimo šuliniais, kurie randasi pagal ieškovų projektą tik T. G. priskiriamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje dalyje „E“. Tuo tarpu šuliniai pagal atsakovės projektą yra bendroje žemėje, pažymėtoje raide A‘.
10. Teismas byloje nustatė, kad atsakovė į savo naudojamas gyvenamojo namo patalpas patenka per terasą, kurioje įrengtas įėjimas. Pagal atsakovės naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, ji siekia didesnės dalies žemės prie terasos tikslu patekti į gyvenamąjį namą, o ieškovai siūlo paskirti atsakovei šiek tiek mažesnę žemės sklypo dalį šioje vietoje. Teismas, nustatęs, kad į gyvenamąjį namą įėjimas įrengtas per terasą, vertino, kad šiek tiek didesnės (kelių kvadratinių metrų) žemės sklypo dalies paskyrimas prie terasos atsakovei nepažeis ieškovo T. G. interesų ir taip bus užtikrintas laisvesnis ir praktiškesnis patekimas atsakovei į gyvenamąjį namą.
11. Teismas nurodė, kad kitas šalių pateiktų žemės sklypo naudojimosi planų skirtumas yra tas, kad nors ieškovui R. G. nuosavybės teises priklauso ūkinis pastatas, pažymėtas ieškovų pateiktame plane indeksu „B“, tačiau plane nėra numatyta galimybė šiam ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po pastatu ir prie pastato. Teismas vertino, kad, nenumačius R. G. galimybės patekti prie statinių, būtų pažeistos tiek jo, kaip statinio savininko, tiek kitų bendraturčių, teisės, nes šis statinys užima žemės dalį, kuri paskiriama atsakovei ir kitam ieškovui.
12. Kita ginčo žemės sklypo dalis, ieškovų projekte pažymėta indeksais H,G,F, o atsakovės plane raidėmis F ir E, yra laisva ir neužstatyta, dėl jos padalinimo šalių pozicij nesutapo. Ieškovai prašė šią teritoriją padalinti į tris dalis ir sklypo dalį „F“ paskirti atsakovei, „H“ – R. G., „G“ – T. G.. Atsakovė prašė jai paskirti jos plane pažymėtą dalį „F“, o ieškovams bendrai sklypo dalį „E“, t. y. atvirkščiai. Teismas, byloje nustatęs, kad atsakovė apie penkiolika metų žemės sklypo dalyje, jos plane pažymėtoje indeksu „F“, yra pasisodinusi slyvų ir kitų vaismedžių sodą, kuris yra užaugęs, prižiūrimas išimtinai atsakovės ir jos sutuoktinio, ir tik jų naudojamas, atsakovė yra sutvarkiusi ir kitą žemės sklypo dalį, jos plane pažymėta raide „F“, o ieškovai tokiam atsakovės sklypo naudojimui niekada neprieštaravo ir jokių pretenzijų nereiškė, sprendė, kad šioje dalyje taip pat teisingesnis ir atitinkantis visų bendraturčių interesus yra atsakovės pateiktas projektas, pagal kurį ieškovams paskiriama naudotis bendrai žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „E“. Teismas nurodė, kad nors atsakovės siūlomame projekte žemės sklypo dalis „E“ paskiriama naudotis bendrai ieškovams, o pagal ieškovų planą šios teritorijos padalinamos tarp ieškovų, tačiau tai negali būti laikoma ieškovų teisių pažeidimu, nes tarp ieškovų nėra ginčo dėl žemės sklypo naudojimo.
13. Teismas nepagrįstu laikė ieškovų argumentą, kad jiems pagal atsakovės planą yra paskiriama naudotis per mažas žemės sklypo plotas nuo upės pusės, kadangi atsakovei priklauso didžiausia ginčo sklypo dalis – 41,43 aro, o ieškovui R. G. priklauso 32,96 aro, ieškovui T. G. – 37,20 aro, todėl, teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendė, kad atsakovei ir turėtų būto paskirta didesnė šios teritorijos dalis, įvertinus sklypo konfigūraciją. Tuo tarpu ieškovas R. G. prašo paskirti pagal jo pateiktą planą jam pačią didžiausią sklypo dalį prie upės pusės – 38,73 metrų ilgio, nors jam priklauso 8,5 arais mažiau ploto nei atsakovei; iš viso atsakovei ieškovai siūlo paskirti tik 32,88 m ploto, o T. G. 30 m, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių turimas nuosavybės dalis sklype, ieškovų pateiktą planą vertino neteisingu.
14. Dėl anksčiau nurodytų argumentų teismas atsakovės pateiktą 2016 03 17 UAB „Sweco Lietuva“ žemės sklypo planą vertino atitinkančiu visų bendraturčių interesus, turimas nuosavybės dalis ir leidžiančiu kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu. Taip pat teismas sprendė, kad šis planas yra racionalus, nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nedaro neproporcingos žalos nekilnojamam daiktui bei jo paskirčiai.
15. Atmetęs ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą projektą, teismas bylą likusioje nutraukė LR CPK 293 str. 1 d. 4 p. pagrindu, patenkino priešieškinį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priimti naują – ieškinį šioje dalyje patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:Teismas nepagrįstai atsakovės naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą vertino racionalesniu ir patogesniu, argumentuodamas, jog, skirtingai nei ieškovų pateiktame naudojimosi žymės sklypu tvarkos nustatymo variante, atsakovės pateiktame plane yra paliktas bendras įvažiavimas tiek ieškovui T. G., tiek atsakovei patekti į sklypą ir išeiti iš sklypo per (duomenys neskelbtini) gatvę, be to, šia sklypo dalimi atsakovė naudojosi daugelį metų kaip pravažiavimu ir praėjimu, joje įrengta tvora, varteliai, kurie yra šalių naudojami bendrai. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė žemės sklypo dalimi jos plane pažymėtą raide „A‘“, o ieškovų plane pažymėta raide „E“, daugelį metų naudojosi kaip pravažiavimu, kadangi tai neatitinka faktinės bylos medžiagos. Remiantis atsakovės byloje pateiktais įrodymais - fotonuotraukomis (žr. fotonuotrauką Nr. 5) matyti, jog pro (duomenys neskelbtini) gatvę jokio pravažiavimo į atsakovei priklausančią kiemo dalį nėra, t.y. atsakovės plane esanti linija 15-18 (ieškovų plane 22-21) žymi vartelius, pro kuriuos techniškai pagal jų matmenis nėra galimybės pravažiuoti automobiliu ar kita transporto priemone, kadangi varteliai yra skirti tik praėjimui. Be to, teismo nevertinta aplinkybė, jog atsakovė atsisakė prisidėti prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri atveda iki to paties taško kaip ir tariamas pravažiavimas, asfaltavimo, dar kartą patvirtina, kad atsakovė niekuomet neturėjo reikalo ar intereso ten važiuoti automobiliu, ir net negalvojo ten važinėti ateityje. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovė patekimui į savo naudojamos gyvenamojo namo dalies kiemą patenka ir pravažiuoja automobiliu pro Raudondvario pl. esančius vartus, pažymėtus atsakovės plane raide „A“. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė tariamai daugelį metų naudojosi T. G. priskirtina kiemo dalimi, ieškovų plane pažymėta raide „E“, kaip pravažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į savo naudojamos gyvenamojo namo dalies kiemą.Teismo argumentai, kad sklypo dalyje, ieškovų plane pažymėtoje raide „E“, atsakovės plane - raide A‘, yra įrengti šalių bendrai naudojami tvora ir varteliai, nepagrįsti, kadangi, remiantis teismo minima VĮ Registrų centro pažyma, varteliai nėra įregistruoti, o tvora didžiąja dalimi juosia bendraturčiams priklausantį žemės sklypą, todėl tvoros naudojimas išimtinai priklauso nuo nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
16.4 Atsakovės plane taip pat nėra numatyta galimybė ieškovui R. G. naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po ūkiniu pastatu ir prie pastato, ši žemės sklypo dalis numatyta naudotis atsakovei ir ieškovui T. G.. Todėl, nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų planą, besąlygiškai patvirtino atsakovės teikiamą, nors teismo aukščiau minima problema nėra išsprendžiama ir pačios atsakovės plane.
16.5 Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovė žemės sklypo dalyje, atsakovės plane pažymėtoje indeksu „F“, yra pasisodinusi slyvų ir kitų vaismedžių sodą ir jis yra prižiūrimas išimtinai atsakovės, todėl teismas visiškai nepagrįstai, remdamasis deklaratyvaus ir prielaidinio pobūdžio argumentais bei tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, konstatavo, kad „F“ pažymėtoje žemės sklypo dalyje esantys sodiniai yra tik atsakovės nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
16.6 Teismas, patvirtindamas atsakovės planą, kuriuo nebuvo nustatytos konkrečios dalys, kuriomis naudosis šalys, akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje nurodyta, kad žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą, ir tokiu būdu neužkirto kelio galimiems ginčams ateityje.
16.9 Pagal atsakovės planą, jai atitenkanti sklypo dalis „C“ atskirta nuo jos prašomos sklypo dalies „F“. Ši sklypo dalis visiškai nesiriboja su pačios atsakovės prašoma nustatyti naudotis dalimi „C“, į kurią ji jau turi atskirą įvažiavimą bei įėjimą į jai priskirtiną namo dalį. Ieškovams pagal planą priskiriama sklypo dalis „E“ įsiterpia tarp atsakovės prašomų sklypo dalių ir tuo pažeidžiamas racionalumo, patogumo ir efektyvumo kriterijus. Be to, atsakovės plane nustatytos naudojimosi žemės sklypu dalys neatitinka tarp šalių susiklosčiusių faktinių bendro daikto naudojimo santykių, nes atsakovė faktiškai valdo žemės sklypo dalis, plane pažymėtas apytiksliai indeksais „C“ ir „E“. Atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, akivaizdu, jog sklypo dalių ribojimasis su kitų dviejų bendraturčių naudojamomis dalimis, yra neprotingas, neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų bei kasacinio teismo praktikos. Tuo tarpu pagal ieškovų pateiktą planą žemės sklypo dalis, kurią prašoma nustatyti naudotis atsakovei, yra vientisa, besiribojanti tik su T. G. prašomomis nustatyti naudotis dalimis, todėl ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka minimalizuoja konfliktų kilimo tikimybę ir tuo pagrindu atitinka socialinės taikos kriterijų. Šių aukščiau paminėtų kriterijų aspektu, pirmosios instancijos teismas nei ieškovų, nei atsakovės pateiktų planų nevertino, jų neanalizavo, ko pasėkoje, neatsižvelgdamas į racionalumo kriterijų, neteisingai ir neobjektyviai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą.
16.10 Atsakovė pageidauja naudotis greta Lampėdžių karjero esančia sklypo 2812 kv. m ploto dalimi, tuo tarpu ieškovams pagal atsakovės planą priskiriama kiekvienam po 2372,5 kv. m., t. y. dalys yra nelygiavertės. Pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas R. G. prie žemės sklypo dalies, pažymėtos „F“, yra išasfaltavęs (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsakovė atsisakė prisidėti asfaltavimo ir iki šiol neprisidėjo, o tai parodo, kad atsakovė neturėjo ir neturi rimtų ketinimų naudotis konkrečia žemės sklypo, esančio prie karjero, dalimi.
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, patenkindamas priešieškinį ir nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2016 03 17 UAB „Sweco Lietuva“ žemės sklypo planą, analizavo ne tik kiekvieną byloje esantį įrodymą ir jų visumą, bet ir vertino tiek ieškovų, tiek atsakovės nurodomus argumentus visos byloje esančios medžiagos kontekste, kas leido teismui pagrįstai konstatuoti, jog atsakovės pateiktas žemės sklypo planas atitinka visų bendraturčių interesus, turimas nuosavybės dalis ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu, yra racionalus, nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nedaro neproporcingos žalos nekilnojamam daiktui bei jo paskirčiai. Apeliantai argumentams, kad atsakovės siūlomas žemės sklypo planas nėra išsamus, neatitinka visų bendraturčių interesų, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliantai prašo prie bylos prijungti 2016 10 13 dovanojimo sutartį, kuria ieškovas R. G. padovanojo T. G. ūkinį pastatą 2I1p ir 19/11159 žemės sklypo dalį, esančią po pastatais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės teisės perleidimo sandoris sudarytas jau pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, šiuos įrodymus prijungia prie civilinės bylos ir vertina, kad jie neužvilkins proceso ir nesutrukdys teisingam apeliacinės instancijos teismo bylos išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.Ieškovai ginčija teismo sprendimo, kuriuo žemės sklypu naudojimosi tarp šalių tvarka nustatyta pagal atsakovės pateiktą planą, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami netinkamu materialinės teisės normų taikymu, byloje esančių įrodymų įvertinimu, bylos esmės neatskleidimu, šalių pateiktų žemės sklypu naudojimosi tvarkos planų neįvertinimu racionalumo ir atitikties bendraturčių interesams aspektu. Apeliantai teigia, kad teismas žemės sklypu naudojimosi tvarką nustatė pagal atsakovės pateiktą planą visiškai jo neanalizuodamas, išsamiai ir nuodugniai netirdamas ko pasėkoje paneigė socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principus. Ieškovai prašė teismo nustatyti trijų savininkų naudojamo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą UAB ,,Žemetra“ 2015 10 30 parengtą planą (t. 2, 89). Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą UAB „Sweco Lietuva“ 2016 03 17 parengtą projektą (t. 2., b. l. 121). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, pripažino, kad atsakovės pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi planas yra racionalesnis ir patogesnis šalims, kadangi parengtas atsižvelgiant į nusistovėjusią tarp šalių naudojimosi sklypu tvarką, pastatų išsidėstymą jame. Sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo teismas turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės pateikto plano racionalumo ir labiau atitinkančio bendraturčių interesus vertina nepagrįstomis.Teismas racionalesniu ir patogesniu laikė atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, argumentuodamas, jog, skirtingai nei ieškovų pateiktame naudojimosi žymės sklypu tvarkos nustatymo variante, atsakovės pateiktame plane yra paliktas bendras įvažiavimas tiek ieškovui T. G., tiek atsakovei patekti į sklypą ir išeiti iš sklypo per (duomenys neskelbtini) gatvę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o ieškovai savo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės siekia kuo mažesnių bendrojo naudojimo žemės sklypo dalių, sutiktina su apeliantais, kad, šalims paskyrus bendrai naudotis sklypo dalimi, pažymėta raide „B“ (pagal atsakovės planą), bus apribotos ieškovo T. G. teisės turėti asmeninio naudojimo žemę (kiemą) prie įėjimo į jo naudojamą gyvenamojo namo dalį. Vertintina, kad, teismui patvirtinus atsakovės planą, pagal kurį atsakovė kartu su ieškovu T. G. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, t. y. žemės sklypo dalimi - kiemu, kuriame yra ieškovo T. G. įėjimas į gyvenamąsias patalpas, kai tuo tarpu atsakovė naudojasi kitu įėjimu, iš žemės sklypo dalies, pažymėtos raide „C“, ne tik nebus sudarytos ieškovui T. G. galimybės netrukdomai naudotis prie įėjimo į namą esančiu kiemu, bet ir bus pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, kadangi ieškovui T. G. teisė naudotis šalia atsakovės naudojamo įėjimo į namą esančia žemės sklypo dalimi pagal atsakovės planą nėra suteikta. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė atsisakė prisidėti prie (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimo, o pagal ginčijamą sprendimą įgytų teisę ja naudotis. Teismas sprendimu pagal atsakovės pateiktą planą ieškovams R. G. ir T. G. paskyrė naudotis bendrai 931 kv.m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu raide „D“, bei 932 kv.m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „E“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktame naudojimosi plane trūksta informatyvumo, nes nenurodyta, kokie yra kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamų tuo pačiu indeksu pažymėtų žemės dalių plotai, tų dalių išmatavimai, todėl bendraturčiai tik pagal formules galėtų apsiskaičiuoti šių atskirų dalių plotus ir pasitikrinti, ar šių dalių plotų suma sutampa su lentelėmis pateiktais duomenimis. Esant netiksliam atsakovės pateiktam žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui, pirmosios instancijos teismas negalėjo patikrinti, ar tikrai atskirų žemės sklypo dalių plotų suma plano brėžinyje sutampa su lentelėje pateiktais duomenimis apie bendrai ir atskirai naudojamus plotus, ar yra galimybė racionaliai, patogiai ieškovams tą dalį pasidalinti, todėl nebuvo galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos pagal atsakovės pateiktą planą. Be to, tokiu padalinimu ginčas nebuvo išspręstas, nes ieškovai siekė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ne tarp jų ir atsakovės, o tarp visų bendraturčių.Esminis ginčas tarp šalių kilęs dėl sklypo dalių, atsakovės plane pažymėtų raidėmis „A“ ir „F“, naudojimosi tvarkos nustatymo. Kaip matyti tiek iš ieškovų, tiek iš atsakovės pateiktų planų, žemės sklypą juosianti tvora (atsakovės plane pažymėta taškais 4, 18, 13, 12, 11, 10, 8) nesudaro galimybių tiesiogiai patekti į kitą laisvą žemės sklypo dalį (atsakovės plane pažymėta raidėmis „E“ ir „F“, ieškovų plane pažymėta raidėmis „F“, „G“, „H“) ne tik atsakovei, bet ir patiems ieškovams. Todėl akivaizdu, jog pagal atsakovės planą ieškovams priskyrus žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „E“, ieškovai taip pat neturi tiesioginio patekimo į šią sklypo dalį, išskyrus per vartelius, pažymėtus taškais 15-18. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė pagal ieškovų pateiktą planą neturi tiesioginio patekimo į kitą laisvą žemės sklypo dalį sąlygoja tik atsakovės teisių pažeidimą. Žemės sklypą juosianti tvora yra vielinė, todėl naujų vartelių pastatymas atitinkamoje žemės sklypo dalyje patekimui į priskirtą naudotis žemės sklypo dalį nėra sudėtingas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas dėl žemės sklype esančios tvoros, kliudančios patekti į laisvos žemės sklypą nėra pagrįstas ir pakankamas sudaryti pagrindą vieno bendraturčio – atsakovės, interesus iškelti aukščiau kitų bendraturčių interesų.Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, sprendžia, jog, atsižvelgiant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais nei vienas jų neužtikrins naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarkos. Nors tiek atsakovė, tiek ieškovai teigia, kad nuolatinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių buvo nusistovėjusi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šalys nurodo skirtingą nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. iš esmės negalima daryti pagrįstos išvados, kad žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių buvo nusistovėjusi (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, kolegija nurodo, kad CK 4.75 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarką. Tokiu atveju nesutariantys bendraturčiai turi pareigą pateikti teismui kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą, atitinkantį tikslumo ir informatyvumo reikalavimus.Esant nurodytiems motyvams teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, t.y. neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, neįvertino žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumo, nenustatė tam teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismas patenkino atsakovės priešieškinį pagal netinkamai paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.