- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-71-170/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11171-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aldona Tumelionytė
- Pažeidėjas
- G. L.
- Nukentėjusysis
- L. T.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L., 2014-09-15, apie 14.00 val., Vilniuje, Birželio 23-osios g. 10, vairuodama automobilį Mini Cooper, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius, pažeisdama KET 9, 132 punktus ir padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d. .
Be to G. L. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas už tai, kad ji eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimus ir padarius pažeidimą, numatytą 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu G. L. jai inkriminuojamus pažeidimus pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2014-09-15 d. iš ryto važiavo savo automobiliu Mini Cooper, v/n (duomenys neskelbtini) į Registrą sutvarkyti dokumentus ir grįžusi bandė parkuotis toje vietoje, iš kurios išvažiavo. Pastebėjo, kad netilps, buvo maža vietos bei rizikinga parkuotis, todėl apsisuko, nuvažiavo į kitą gatvės pusę, kur buvo daugiau vietos ir prisiparkavo. t.y. Birželio 23-osios g. 10, tiesiog gatvėje šalia savo namo. Automobilis Mazda stovėjo šonu palei gatvę. Gatvės dešinėje pusėje parkavosi savo automobilio galu, o priekyje jos automobilio buvo nukentėjusiojo automobilis, pilkos spalvos Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) Besiparkuodama važiavo pro nukentėjusiojo stovėjusio automobilio dešinę pusę. Jeigu būtų užbaigus manevrą, automobiliai stovėtų vienas priešais kitą, t.y. priekinėmis dalimis vienas į kitą. Jos automobilio dešinysis šonas sugadintas. Oficialiai stažas vairavimo 13 metų, tačiau važinėja nedaug, todėl įgūdžių nelabai turi, kaip ir minėjo, nusprendė nerizikuoti, nes pasirodė per mažiai vietos pasistatyti automobiliui. Po kelių valandų, kai grįžo iš Regitros, jai paskambino iš policijos ir tada ji apžiūrėjo savo automobilį. Pamatė, kad ant dešinės pusės priekinių durelių nubraukti dažai.
Parodžius fotolentelę (b.l. 8), pastaroji paaiškino, kad iš dešinės pusės priekinių durelių buvo nubraukti dažai, iš nuotraukos matosi ir taip išeina, kad ir galinės durelės buvo nubrozdintos, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės sparnas nubraukti. Ant jos automobilio buvo pilkos spalvos dažų likučių. Ant nukentėjusiojo automobilio, kuris yra pilkos spalvos, priekinių dešinės pusės durelių nesimatė dažų, buvo užpakalinės dešinės pusės durelės, bamperis ir sparnas nubrozdinti. Sutinka, kad galėjo kliudyti nukentėjusiojo automobilį, bet tuo metu nesuvokė ir nepastebėjo. Neturi patirties vairavimo, todėl nesutinka, kad bėgo iš įvykio vietos, nebuvo pagrindo bėgti, nes nebuvo išgėrusi, visi dokumentai tvarkoje, būtų iškvietusi policiją. Negirdėjo kliudymo garso, važiavo labai lėtai, nespaudė greičio pedalo ir staigiai negazavo. Kaip ir minėjo, jei būtų suvokusi, kad kliudė kitą automobilį, iš karto skambintų policijai ar ieškotų automobilio savininko, kadangi abu su nukentėjusioji parkuoja savo automobilius toje pačioje gatvėje. Su automobilio savininku iki eismo įvykio nebuvo pažįstama, bet iš matymo automobilis jai matytas, ji žinojo, kad ten pastoviai stovi. Niekada anksčiau nebuvo konflikto tarp jų ir nieko blogo nenorėjau nukentėjusiajam padaryti.
Apžiūrėjus eismo įvykio vietos schema (b.l.6) pastaroji paaiškino, kad schema jai buvo matyta, yra teisingai nubraižyta. Kad pastatyti automobilį toje vietoje, kurioje paskui pastatė, atvažiavus iš Regitros reikėjo pavažiuoti toliau ir apsisukti, nes tai buvo kitoje gatvės pusėje, o išvažiavo iš ryto, būtent iš šitos vietos, kur nurodyta schemoje, todėl gal tai buvo nesąmoningas sprendimas, pastatyti toje pačioje vietoje.
Papildomai paaiškino, kad neneigia teorinės žalos padarymo, tačiau neturėjo ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Sutinka atlyginti dalinę žalą kadangi nesutinka, kad galėjo besiparkuodama apgadinti nukentėjusiojo mašinos galinį sparną, nukentėjusiajam, atsakomybės nevengia, nuobaudų nėra turėjusi.
Nukentėjusysis L. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. L. nepažįsta, matė tik policijos komisariate, ne giminaičiai. Datos nepasakys, ta diena buvo darbe. Jo mašina „Mazda 6“, (duomenys neskelbtini) stovėjo Birželio 23-osios gatvėje, prie 10 namo. Iš darbovietės išėjo apie 15:00 val. ir pastebėjo, kad įlenktas galinis dešinės keleivio pusės sparnas ir matėsi raudonos spalvos dažų likučiai. Paskambino trumpuoju numeriu ir laukė policijos pareigūnų, atvyko policijos ekipažas, pradėjo fotografuoti, pareigūnai pagal valstybinius numerius susirado kas savininkas mašinos. Surašė protokolą. Jo automobiliui buvo sugadintas priekinis sparnas, sugadintas veidrodėlis, durelės, galinis bamperis bei visa dešinė automobilio pusė ant veidrodžio buvo raudonas ruožas, per visas dureles buvo perbrauktas ruožas ir bamperis nubrauktas. Negali atsakyti kaip buvo padarytas automobilio sužalojimas, tačiau buvo akivaizdžiai prabraukta, bet kaip tai padaryta, neatsakys. Su Labanauskaite susitiko policijos komisariate. Ant jos mašinos automobilio sidabrinių dažų buvo likę. Jos mašinai buvo apibrozdintas priekinis sparnas ir durelės, atrodo dešinės pusės. Ji sakė, kad parkavosi, nesigavo, bet nepastebėjo ir nepajautė kontakto. Mašinoms padaryti apgadinimai nėra dideli, bet mano, kad neįmanoma buvo nepastebėti, kad įvykis įvyko. Jam padarytą žalą atlygino „Kasko“ draudimas, suremontavo automobilį. Pretenzijų dėl žalos neturi.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus miesto kelių policijos rinktinėje. Neatsimena rugsėjo 15 d. Birželio 23-osios gatvėje įvykusio įvykio. Vykdo kelių eismo pažeidimų kontrolę, vyksta į įvykius.
Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l.4) pastarasis paaiškino, kad tai jo surašytas tarnybinis pranešimas. Įvykio vietą atvyko pagal pranešimą į Birželio 23-osios gatvę. Juos pasitiko pranešėjas ir paaiškino, kad jo automobilis apgadintas, nurodė, kad galėjo kitas automobilis apgadinti. Sutikrinus automobilius šie apgadinimo pobūdžiai atitiko. Buvo bandyta susisiekti su automobilio savininke, bet nepavyko. Porininkas bendravo su savininkės vyru. Kadangi su automobilio savininke nebuvo susisiekta, jai buvo paliktas pranešimas atvykti į policijos kelių valdybą. „Mazdos“ automobilio sužalojimų neatsimins.
Parodžius fotolentelę (b.l.8), pastarasis paaiškino, kad nuotraukos yra „Mazdos“ ir „Mini Kuperio“. Iš šių nuotraukų gali spėti, kad tai buvo šoninis slystantis smūgis, nuo kurio ant Mazda automobilio liko raudoni dažai. Yra įlenkimai prie rato, kur jungiasi bamperis su galiniu sparnu. Mano, kad automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti parkavimosi metu arba prasilenkiant automobiliams, bet tiksliai pasakyti negali. Dėl to viskas yra fiksuojama, matuojama, daromos nuotraukos. Visas eismo įvykio aplinkybes gali nurodyti tik iš pateiktų nuotraukų. Sunku pasakyti ar galėjo nepajusti vairuotojas susidūrimo, vieni jaučia vienaip, kiti jaučia kitaip. Iš savo asmeninės vairuotojo patirties gali pasakyti, kad pagal padarytus apgadinimus yra apgadinta ne viena detalė, vairuotojas privalėtų pajusti susidūrimą.
Parodžius eismo įvykio vietos schemą (b.l.6), pastarasis paaiškino, kad schema nubraižyta pareigūno V. D.. Norint nustatyti ar automobilis „Mazda“ stovėjo nepažeisdamas kelių eismo reikalavimų, reikia žiūrėti eismo įvykio vietoje, ar matomumui netrukdo, koks išvažiavimas ar nėra kitų kliūčių. Ženklinimas nepažymėtas, gal jo ir nėra. Jeigu neturėjo jokios reikšmės galėjo ir nežymėti ženklo, be to pačioje schemoje nemato ženklo. Jeigu nukentėjusiojo automobilis stovėtų pažeidžiant KET, jis būtų nubaustas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. paaiškinimais, nukentėjusiojo L. T., liudytojo A. R. parodymais ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: policijos pareigūno A. R. tarnybiniu pranešimu (b.l.4) bei jo paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, kad automobiliui Mazda apgadinimai padaryti parkavimosi būdu arba prasilenkiant automobiliams, be to tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant automobilio Mazda ir šalia, ant žemės, buvo raudonos spalvos dažų likučiai, o pažeidėjos vairuojamas automobilis Mini Cooper yra raudonos spalvos; eismo įvykio vietos schema (b.l.6), papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuota, kad automobiliui Mazda apgadinta: dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užkalinės dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, automobiliui Mini Cooper apgadintas dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės durys (b.l.7), fotolentele, kurioje užfiksuoti apgadinimai, kurie akivaizdžiai įrodo, kad G. L. vairuojamas automobilis Mini Cooper kontaktavo su automobiliu Mazda ir pagal buvusią eismo įvykio situaciją, t.y. besiparkuojant įvyko šoninis slystantis smūgis (b.l.8;15-17); transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b.l.13;14).
KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 132 punkte (iki 2014-10-03 galiojusi redakcija) nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. paaiškinimų nustatyta, kad 2014-09-14 vairavo automobilį Mini Cooper, v/n (duomenys neskelbtini) bandė parkuotis vienoje gatvės vietoje, pastebėjusi, kad netilps, nes buvo maža vietos bei rizikinga taip manevruoti, apsisuko, nuvažiavo į kitą gatvės pusę, kur buvo daugiau vietos ir prisiparkavo gatvėje šalia savo namo. Manevro metu (parkavimosi) automobilis Mazda stovėjo šonu palei gatvę. Gatvės dešinėje pusėje parkavosi savo automobilio galu, o priekyje jos automobilio buvo nukentėjusiojo automobilis, pilkos spalvos Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) Besiparkuodama važiavo pro nukentėjusiojo stovėjusio automobilio dešinę pusę.
Todėl teismas daro išvadą, kad G. Labanauskaitė protokole nurodytą įvykio dieną ir nurodytu laiku besiparkuodamas automobiliu Mini Cooper kontaktavo su automobiliu Mazda bei jį apgadino, kurio apgadinimais užfiksuoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, fotolentelėse, automobilių techninės apžiūros aktuose.
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. 2014-09-15, vairuodama automobilį Mini Cooper, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius. Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d..
Administracinio teisės pažeidimo byla, dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo administracinėn atsakomybėn traukiamos G. L. atžvilgiu nutrauktina.
KET 231.4 punkte (iki 2014-10-03 galiojusi redakcija) numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 234 punkte (iki 2014-10-03 galiojusi redakcija) numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET.
G. Labanauskaitė ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydama, kad sąmoningai iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Šį G. L. argumentą teismas pripažįsta pagrįstu, nes byloje nėra patikimų, pagrindžiančių jos tyčinį ir/ar sąmoningą pasišalinimą iš įvykio vietos įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. G. Labanauskaitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, t.y. Birželio 23-osios g., Vilniuje du kartus bandė prisiparkuoti vairuojamą automobilį Mini Cooper. Pirmą kartą bandė parkuotis toje pačioje vietoje, iš kurios išvažiavo. Tačiau pastebėjusi, kad netilps, nes buvo maža vietos bei rizikinga parkuotis, apsisuko, nuvažiavo į kitą gatvės pusę, kur buvo daugiau vietos bei priparkavo savo automobilį. Sutiko, kad galėjo kliudyti nukentėjusiojo automobilį, bet tuo metu nesuvokė ir nepastebėjo bei nepajautė kontakto. Neturėjo pagrindo bėgti iš įvykio vietos, Negirdėjo kliudymo garso, važiavo labai lėtai, nespaudė greičio pedalo ir staigiai negazavo. Jei būtų suvokusi, kad kliudė kitą automobilį, iš karto skambintų policijai ar ieškotų automobilio savininko.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patraukta G. L. privalėjo laikytis KET 234 punkte nurodytos tvarkos, t.y. iškviesti policijos pareigūnus ir laukti įvykio vietoje, kol šie atvyks. Taigi, G. L. veiksmai, tai, kad ji nepranešė policijos pareigūnams apie įvykį ir išvažiavo iš įvykio vietos-formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio dalyje numatytus objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu-tyčia. Todėl baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą-pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, analizuojant pačio įvykio situaciją, akivaizdu, kad G. Labanauskaitė netyrėjo nei motyvo, nei tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei nukentėjusysis, nei liudytojas A. R. duodamas teismo posėdžio metu paaiškinimus, negalėjo patvirtinti ar G. Labanauskaitė vairuodama savo automobilį bei besiparkuodama galėjo justi kontaktą su kitu automobiliu ir tuomet sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, pati G. Labanauskaitė nurodė, kad realaus vairavimo stažo turi nedaug, mažai įgūdžių, o byloje nėra patikimų, pagristų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, įrodymų, paneigiančių G. L. teiginį, kad nejuto prisilietimo; automobilio pastatymas toje pačioje gatvėje už 15 metrų. Visas šias aplinkybes vertinant visumoje nėra patikimų duomenų, kad įrodyti G.Labanauskaitė tyčia ir sąmoningai iš eismo įvykio pasišalino, o tai reiškia, kad jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str.1d. sudėties /LR ATPK 250 str.1d1d.1p/ir jai administracinė byla šioje dalyje nutrauktina / LR ATPK 287 str.1d.2p./
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę: nebausta administracine tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių - nenustatyta. Baustina minimalia Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 272 str., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutarė:
pripažinti G. L., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padariusią administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 28 eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant G. L. veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.