- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-157/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties, kuria G. K. , įtariamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 9 d.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
G. K. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu iki 2009 m. kovo 31 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 2,691 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 0,367 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenilpiperazino (mCPP), kurias 2009 m. kovo 31 d. Veiverių g. 150B, Kaune, pardavė R. Ž. , ir šis 2009 m. kovo 31 d., apie 14.55 val., prie prekybos centro „Maxima bazė“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 100 litų šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į vieną bespalvį užspaudžiamą plastikinį maišelį, perpardavė liudytojui Nr. 1, veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Taip pat jis įtariamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu iki 2009 m. balandžio 3 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 100 vienetų 27,172 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 3,956 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenilpiperazino, kurias 2009 m. balandžio 3 d. Kaune perdavė R. Ž. , ir šis 2009 m. balandžio 3 d., apie 12.05 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), už 550 litų šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į du polietileninius maišelius, pardavė liudytojui Nr. 1, veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
G. K. įtariamas ir tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. S. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu iki 2009 m. balandžio 9 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 244 vienetus 66,17 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 9,619 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenilpiperazino (mCPP), kurias iki 2009 m. balandžio 9 d. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž. , 2009 m. balandžio 9 d., apie 12.40 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino už 1 650 litų neteisėtai parduoti šias psichotropines medžiagas liudytojui Nr. 1, veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
G. K. įtariamas ir tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. S. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu iki 2009 m. balandžio 9 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,368 g baltos spalvos miltelių turinčių savo sudėtyje 0,103 g narkotinės medžiagos – kokaino, žalsvos spalvos sausos dalinai susmulkintos augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 24,879 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 111 vienetų rausvos spalvos 23,965 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 1,643 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 8,672 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 2,237 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos iki 2009 m. balandžio 9 d., 15 val., laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol buvo rasti ir paimti kratos metu.
Įtariamasis G. K. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2009 m. balandžio 9 d. 2009 m. balandžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau suėmimas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuodamas jį nuo 2009 m. spalio 9 d. Nurodė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamasis G. K. įtariamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos ir už kuriuos įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis nevedęs ir nėra saistomas šeimos ryšių, todėl apygardos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad įtariamasis G. K. anksčiau nebuvo nusikalstęs, neteistas ir nebuvo pateikta duomenų, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą pašalino.
Šalies argumentai
Įtariamasis G. K. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti.
Įtariamasis nurodo, kad teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą neatsižvelgė į BPK 122 straipsnyje nustatytus pagrindus ir sąlygas, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena su tėvais), neteistas, turi mažametį sūnų (duomenys neskelbtini), kurį iki sulaikymo išlaikė, darbo (duomenys neskelbtini) neteko tik dėl įmonės bankroto, ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį (švelnesnę). Gresianti griežta bausmė bėgimo tikimybę tik padidina, bet vien to pagrindo buvimas negali įrodyti, kad taip ir bus. Teigia, kad spėjimas, prognozė, kad įtariamasis gali imtis veiksmų, trukdančių normaliai proceso eigai, visiškai nepagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išsakęs nuomonę, kad kuo ilgiau kaltinamasis yra suimtas, tuo labiau jo noras išvengti bausmės atlikimo pabėgant mažėja, nes lieka vis mažesnė bausmės dalis, kurią reikės atlikti priėmus nuosprendį. Nesutinka su teismo išvada, kad darys analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad nusikaltimų prevencija nėra pagrindinė suėmimo paskirtis.
Įtariamasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skirdamas kardomąją priemonę iš esmės nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“. Mano, kad tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis – dokumentų paėmimu, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje ar kt. Be to, prokurorė prašydama pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą nemotyvavo, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, dėl ko būtina tęsti terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, t. y. pažeidė BPK 127 straipsnio 4 dalį.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėja prašo jos ginamojo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo G. K. skundas atmetamas.
Kaip griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nutarties, G. K. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Minėto Senato nutarimo 8 punkte nurodyta, jog, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriamas ir nusikaltimo sunkumas, ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. G. K. įtariamas padaręs keturis nusikaltimus, kurie yra sunkūs ir už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, yra nevedęs, įtariamas nusikalstamas veikas padaręs per trumpą laiką bendrininkų grupe, ne kartą baustas administracinio proceso tvarka. Būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors įtariamasis nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena su tėvais), neteistas, turi mažametį sūnų (duomenys neskelbtini), kurį iki sulaikymo išlaikė (papildomus dokumentus pateikė įtariamojo gynėja apeliacinės instancijos teisme), darbo (duomenys neskelbtini) neteko tik dėl įmonės bankroto, ikiteisminio tyrimo metu jam nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį (švelnesnę), tačiau šios aplinkybės negali būti pakankama priežastis panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėjos apeliacinės instancijos teisme pasakyti argumentai apie tvirtus jos ginamojo G. K. socialinius ryšius paneigiami. Iš teismui pateikto gimimo liudijimo įrašo Nr. 3467 matyti, kad E. K. gimė 2006 m. gruodžio 12 d., o išrašas išduotas tik 2009 m. spalio 30 d., t. y. kai įtariamasis jau buvo suimtas. Kauno apygardos teismo posėdyje įtariamasis nurodė, kad vaikas gyvena su mama, t. y. atskirai nuo jo. Teismo nuomone, visa tai negali būti vertinama kaip stiprūs socialiniai ryšiai su šeima. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas G. K. pagrįstai pratęsė suėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įtariamojo skundo teiginiai, kad teismas spėjimais, prognozėmis nurodė, jog jis gali imtis veiksmų, trukdančių normaliai proceso eigai, ir daryti naujus nusikaltimus, visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog įtariamasis trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinės šių pagrindų pagrįstumo.
Prokurorės prašyme padarytos klaidos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo nenagrinėjamos, nes tai nesusiję su minėtos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau teismas sutinka su įtariamojo skundo argumentu, kad prokurorė savo prašyme pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą nemotyvavo, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, dėl ko būtina tęsti suėmimą ilgiau kaip šešis mėnesius. Atkreipia įtariamojo dėmesį į tai, jog prokurorė šią klaidą ištaisė Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. posėdyje ir nurodė, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, joje yra 8 įtariamieji, paimta daug objektų, paskirta daug tyrimų, šiuo metu įtariamieji supažindinami su byla.
Skunde deklaratyviai teigiama, jog, tęsdamas suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“. Teismas nurodo, jog suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų, o G. K. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK nuostatų bei reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. kardomoji priemonė – suėmimas taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius pagrįstai, nes byla sudėtinga ir didelės apimties. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamai pareikšti 8 asmenims, įtariami nusikalstamas veikas atlikę skirtinguose epizoduose, baudžiamąją bylą sudaro 8 tomai, joje buvo paskirtos ir atliktos apie 22 specialistų išvados, įtariama prekiavus narkotinėmis medžiagomis. Paskutinį kartą pratęsus suėmimo termino buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. 2009 m. spalio 5 d. G. S. , G. K. , A. Š. , A. A. , R. Ž. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, 2009 m. spalio 2 d. I. J. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, 2009 m. rugsėjo 15 d. R. K. ir G. S. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, šiuo metų įtariamieji ir jų gynėjai supažindinami su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismo nuomone, nors ikiteisminio tyrimo veiksmai galėtų būti atliekami intensyviau, tačiau tyrimo vilkinimu tai įvardyti nėra pagrindo, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytiems pagrindams ir remiantis BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajam G. K. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami išimtinai tik su suimtu įtariamuoju.
Atkreipiamas įtariamojo dėmesys į tai, kad aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą, tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės, įtariamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nesvarstomi, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nenustatinėjamas nusikaltimo motyvas. Šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog yra būtinų pagrindų ir sąlygų pratęsti suėmimo terminą. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai.
Apygardos teismas, pratęsdamas G. K. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
Įtariamojo G. K. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.