- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- I-511-342/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02119-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- G.B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
2016 m. sausio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G.B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G.B. (toliau – pareiškėjas) skundu (b.l. 3-4) teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Prašymą grindžia aplinkybe, jog nebuvo užtikrintas minimalus laikymo areštinės kamerose plotas, tenkantis vienam asmeniui, todėl nebuvo tinkamų sąlygų pailsėti, visada teko gulėti arba sėdėti. Nuo gulėjimo tirpo rankos, skaudėjo nugarą, kaklą. Nurodo, jog kamerų patalpos buvo padengtos storu purvo sluoksniu, kai kuriose kamerose grindys išlaužtos, o prie sanitarinių mazgų supuvusios. Teigia, jog kamerose langai yra neskaidrūs, iš stiklo blokelių, todėl beveik nepateko dienos šviesa, o kamerose Nr. 4 ir 5 stiklo blokeliai išdaužti, dirbtinis apšvietimas blogas, o tai pakenkė jo akims ir teko kreiptis į gydytoją. Argumentuoja, jog jam nebuvo išduota patalynė, o išduoti užklotai, čiužiniai, pagalvės buvo drėgni, seni ir dvokiantys. Nurodo, jog kamerose šalta ir drėgna, teko žiemą miegoti su rūbais, o vasarą buvo tvanku, trūko gryno oro, nebuvo ventiliacijos. Pabrėžia, jog kamerose tualetas nuo likusios kameros dalies atskirtas tik iš dalies, tualete neveikė ventiliacija, todėl jautė didelę diskomfortą atlikdamas gamtinius reikalus, kadangi kamerose buvo laikomas ne vienas. Akcentuoja, jog kameros nebuvo dezinfekuojamos, o karštą maistą duodavo tik vieną kartą per dieną – pietų metu, pusryčiai ir vakarienė buvo duodami sausi daviniai. Ypač pabrėžia, jog serga (duomenys neskelbtini), todėl Tauragės apskrities VPK pareigūnai turėjo skirti ypatingą dėmesį maisto kokybei, tačiau liga tik paūmėjo. Dėl tokių nurodytų įkalinimo sąlygų patyrė emocinę depresiją, psichologinį šoką, dirglumą, agresyvumą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, jautė didelį nerimą, kad nepablogėtų sveikatos būklė.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinus minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto ir dėl maisto kokybės. Akcentavo, jog serga (duomenys neskelbtini), dėl prastos maisto kokybės paūmėjo liga, prasidėjo kraujavimas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė moralinę žalą, pablogėjo sveikata, pajuto depresiją, pradėjo jausti baimę, sutriko miegas, jautė patyčias iš kitų areštinėje laikomų asmenų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 13-18) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas Tauragės apskrities VPK areštinėje buvo laikomas įvairiais laikotarpiais 48 paras. Akcentuoja, jog pats pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė su skundais ar prašymais į komisariato administraciją, taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl laikymo sąlygų jam buvo sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis buvo laikomas sąlygomis, kurios prilygo kankinimui, taip pat, jog pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Prašo pareiškėjo teiginius dėl kamerų patalpų nešvarumo atmesti kaip nepagrįstus, kadangi patys areštinėje laikomi asmenys yra atsakingi už švaros ir tvarkos palaikymą kamerose. Pabrėžia, jog areštinės kamerose 2012-2013 m. buvo atliktas patalpų remontas: išdažytos sienos, sutvarkytos ir kai kur pakeistos grindys, pakeisti čiužiniai, patalynė, įrengtas dušas pagal reikalavimus, todėl mano, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog kamerose grindys buvo išlaužytos. Pabrėžia, jog areštinės kamerų languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro. Argumentuoja, jog areštinės kamerose buvo atlikti 4 Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai ir pažeidimų dėl Higienos normos 23, 58 punktų (oro temperatūros, santykinės drėgmės ir judrumo, ventiliacijos nebuvimo, lovos skalbinių ir čiužinių netinkamos būklės) nebuvo nustatyta. Akcentuoja, jog pažeidimai dėl Higienos normos 21 punkto pažeidimo yra pašalinti. Teigia, jog visose kamerose tualetai įrengti pagal Higienos normos HN37:2009 20 punkto reikalavimus, t.y. kameros dalis nuo sanitarinio mazgo atskirta 120-130 cm aukščio pertvara. Pabrėžia, jog areštinėse laikomų asmenų skaičius nuolat kinta ir plotas, tenkantis asmeniui, svyruoja nuo mažesnio iki viršijančio teisės aktais apibrėžto minimalaus ploto, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo laikomas ilgą laiką, mano, jog jam negalėjo kilti neturtinė žala. Nurodo, jog areštinės kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu dezinfekciją atliko UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), todėl teiginius dėl kamerų nedezinfekavimo prašo atmesti kaip nepagrįstus. Atsikirtimą grindžia motyvu, jog asmenims, laikomiems areštinės kamerose, maistą tiekia UAB (duomenys neskelbtini) tris kartus per dieną: pusryčiai, pietūs ir vakarienė, o tiekiamo maisto kokybė, kaloringumas ir balansas atitinka teisės aktais reglamentuojamas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pabrėžia, jog medicininė pagalba pareiškėjui buvo teikiama, kai jis to reikalavimo. Mano, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6. 271 straipsnį kilti.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų jo laikymo kamerose sąlygų, kai areštinės kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl purvinų kamerų patalpų, kai kur išlaužtų grindų, neskaidrių langų, ventiliacijos nebuvimo, netinkamo apšvietimo, drėgmės ir šalčio kamerose buvimo, netinkamai įrengto tualeto, netinkamos patalynės, čiužinių išdavimo, dezinfekcijos nebuvimo ir netinkamo maisto.
Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areštinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvą būtina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).
Kaip matyti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2015-11-18 tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-21636 (b.l. 20), pareiškėjas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas įvairiais laikotarpiais nuo 2014-07-29 iki 2015-01-20, t.y. laikotarpiu nuo 2014-07-29 iki 2014-08-05 (kameroje Nr. 4, plotas – 12,60 kv.m., su dviem asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo – 4,2 kv.m.), nuo 2015-02-17 iki 2015-02-24, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-16 ir nuo 2015-03-24 iki 2015-03-31 (kameroje Nr. 4, plotas – 12,60, su vienu asmeniu, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 6,3 kv.m.), nuo 2015-03-31 iki 2015-04-07 (kameroje Nr. 4, plotas – 12,60 kv.m., vienas, todėl jam tenkantis plotas buvo – 12,60 kv.m.), nuo 2015-01-13 iki 2015-01-19 (kameroje Nr. 3, plotas – 12,68 kv.m., su dviem asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,23 kv.m.), nuo 2015-01-19 iki 2015-01-20 (kameroje Nr. 3, plotas 12,68 kv.m., su trim asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo – 3,17 kv.m.). Atsižvelgiant į tai, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose sanitarinis mazgas yra lygus 1,42 kv.m., darytina išvada, jog pareiškėjo laikymo Tauragės apskrities VPK areštinės kamerose laikotarpiu, išskyrus laikotarpį nuo 2015-03-31 iki 2015-04-07, pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei nustatyta teisės aktais, t.y. jis svyravo nuo 1,75 kv.m. iki 4,88 kv.m. Aptartų rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvada, jog 41 parą asmeniui nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuojamas minimalus areštinės kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl kamerų perpildymo nebuvo galima tinkamai pailsėti, nes visada tekdavo stovėti arba sėdėti, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2015-02-11 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015 ir kt.). Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina ir iš neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinus higienos normų reikalavimų. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areštu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areštinės patalpos turi būti gerai sutvarkytos ir švarios.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma, originali redakcija, galiojusi pareiškėjo laikymo areštinės kamerose laikotarpiu, galiojo iki 2015-11-01) reglamentavo policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 punktas). Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas). Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Higienos normos 48 punktas nustato, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs. Patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių. Minėtos higienos normos 23 punktas nustato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (21 punktas). Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju ir šaltuoju metų laiku turi būti mažiausiai 18 laipsnių (24 punktas). Policijos areštinių kamerų aprūpinimas baldais, minkštuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas (31 punktas). Dušinių, sanitarinių švaryklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvieną dieną turi būti plaunamos karštu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų. Patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi būti naudojamos teisės aktais [4.5, 4.13] nustatytos leistinos naudoti priemonės (50 punktas). Policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais (56 punktas).
Vertinant pareiškėjo teiginius dėl netinkamai atitverto tualeto, ventiliacijos trūkumo, drėgmės kamerose buvimo, netinkamos oro temperatūros, drėgmės buvimo, kamerų nedezinfekavimo, teismas pažymi, jog byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2014-12-11 Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimo aktas Nr. AK-AK-1 (tikrinta kamera Nr. 4, kurioje vėlesniu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas), 2014-11-17 patikrinimo aktas Nr. AK-159 (tikrinta kamera Nr. 3), 2015-03-30 patikrinimo aktas Nr. AK-34 (tikrinta kamera Nr. 3), 2015-04-30 patikrinimo aktas Nr. AK-54 (tikrinta kamera Nr. 3) bei atliktų laboratorinių patikrinimų rezultatai (b.l. 21-43) patvirtina, kad nenustatyta Higienos normos 20, 23, 24 punktų pažeidimų, t.y. nustatyta, kad sanitarinis mazgas atitvertas 120 cm aukščio pertvara, nustatyta, kad veikia ištraukiamoji vėdinimo sistema, orlaides galima atidaryti, patalpa nedrėgna, areštinės patalpos ir sanitariniai mazgai dezinfekuojami, oro temperatūros, santykinės drėgmės ir oro judrumo matavimų metu užfiksuoti rodikliai, atitinkantys HN 24 punkto reikalavimus. Tokiu būdu minėti pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atmetami kaip nepagrįsti. Tačiau byloje pateiktuose patikrinimo aktuose užfiksuoti pažeidimai dėl dirbtinės apšvietos, langų kamerose skaidrumo, t.y. pareiškėjo laikymo areštinės kamerose metu atliktų 2014-11-17, 2015-03-30, 2015-04-30 patikrinimų metu užfiksuota HN 21 punkto pažeidimai, jog kameroje Nr. 3 (kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas) nedegė viena lempa, langai iš neskaidraus stiklo blokelių, dirbtinė apšvieta mažesnė nei reglamentuota teisės aktais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tinkamos apšvietos užtikrinimui būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, o pagal Higienos normos 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės apšvietos neatitikimas nevertinamas kaip pažeidimas. Tokiu būdu šioje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai pažeidus minėtos Higienos normos 21 punkto reikalavimus, kadangi areštinėje (pareiškėjo laikymo laikotarpiu) buvo įrengti neskaidraus stiklo langai bei užfiksuota, jog nedegė viena lempa.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog areštinės kameros sienų, lubų ir grindų paviršiai susidėvėję, padengti purvo sluoksniu, grindys išlūžusios, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą. Atlikto patikrinimo metu 2015-03-30 konstatuota, kad kameroje Nr. 3 dešinėje pusėje prie sienos nėra grindlentės, prie tualeto pakylos tarp grindų tarpas ir užfiksuotas HN 27 punkto pažeidimas. Pažymėtina, jog pareiškėjas patikrinimo metu buvo laikomas kitoje kameroje, t.y. Nr. 4, todėl šioje apimtyje vertintina, kad neįrodytas teiginys, jog jo laikymo areštinės kamerose metu buvo išlaužtos grindys. Higienos normos 52 punktas nustato, jog policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais pareiga rūpintis kamerų švara tenka patiems areštinės kamerose laikomiems asmenims, todėl šioje dalyje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas inventorius švaros palaikymui. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog kamerose 2012-2013 metais atliktas remontas. Taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog patikrinimų metu taip pat buvo vertinama patalpų būklė ir pažeidimų nenustatyta. Aptartų argumentų pagrindu vertintina, jog pareiškėjo laikymo areštinės kamerose sąlygos dėl patalų švaros atitiko Higienos normos reikalavimus
Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinus maisto kokybės reikalavimų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios taikytinos ir maisto tiekimui areštinėse laikomiems asmenims, nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas maitinami pagal „Valgiaraštį dirbantiems vyrams“, „Valgiaraštį dirbančioms moterims“, „Valgiaraštį nepilnamečiams“, „Valgiaraštį nėščioms moterims“, „Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims“, „Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams)“, „Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms)“ atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes maistą subalansuojant individualiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, jog specialus maitinimas asmenims skiriamas esant gydytojo(ų) specialisto(ų) išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų rekomendavęs ar skyręs specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas. Nors byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 63-67), įrodančių, jog pareiškėjo laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameroje metu (2015-03-30 ir 2015-03-06) buvo paūmėjusi žarnyno liga, nereiškia, jog tai atsitiko būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priešingai šie išrašai parodo, jog pareiškėjui buvo suteikta skubi medicininė pagalba, pažymint tai, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog opiniu kolitu serga jau ilgą laikotarpį. Teismo vertinimu, nesant gydytojo paskirto konkretaus dietinio maitinimo ar maisto raciono, Tauragės AVPK areštinės pareigūnai neturėjo pareigos imtis priemonių atitinkamai koreguoti pareiškėjo valgiaraštį, derinti jį individualiai ar paskirti kitoms asmenų grupėms taikytiną valgiaraštį, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Tauragės AVPK areštinės pareigūnai neužtikrino pareiškėjui tinkamos ir racionalios mitybos.
Iš byloje esančių atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pagal 2013-03-27 Viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų priėmimo – pardavimo sutartį Nr. 85-1-ST2-17 (b.l. 55-58) bei jos pakeitimus (b.l. 59-62) UAB (duomenys neskelbtini) tiekia areštinės kamerose laikomiems asmenims maistą. Maistas suaugusiems asmenims tiekiamas 3 kartus per parą: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad pardavėjo teikiamas maistas turi atitikti Maisto įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, kitų teisės aktų reikalavimus, deklaruojamos Lietuvos standartus arba įmonės standartus. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas būtų tiekiamas nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, o pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais į Tauragės AVPK areštinės administraciją dėl netinkamo maitinimo nesikreipė. Taip pat pažymėtina, jog atliktų patikrinimų metu: 2015-03-30 ir 2015-04-30 – nustatyta, jog įvertinus valgiaraščius bei patiekalų asortimentą, kalorijų skaičius (2298 kcal per parą) atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl šioje dalyje atsakovo neteisėti veiksmai dėl Higienos normos 8 punkto pažeidimo nenustatyti.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog tarp Tauragės apskrities VPK ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta 2013-06-14 Skalbimo paslaugų sutartis (su vėlesniais pakeitimais, b.l. 51-54), pagal kurią vykdytojas įsipareigoja skalbti, lyginti užsakovo pateikiamus skalbinius. Atliktų Tauragės visuomenės sveikatos patikrinimų metu konstatuota, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras nustatyta, kad skalbiniai vežami skalbti ir valyti į UAB (duomenys neskelbtini) skalbyklą, 2015-02-23 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas patalynės skalbimas ir čiužinių dezinfekavimas, taip pat konstatuota, jog minkštasis inventorius (čiužiniai), kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje. Vertintina tai, jog atliktų patikrinimų metu Higienos normos 58 punkto pažeidimas nenustatytas. Taip pat pažymėtina, jog atliktų patikrinimų metu nenustatyta pažeidimų dėl Higienos normos 50 puntko pažeidimo, t.y. nustatyta, jog dezinfekcijai naudojamas biocidas (duomenys neskelbtini). Pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog dezinfekcijos darbus ginčo laikotarpiu atliko UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-49), ir byloje nepateikti jokie pagrįsti įrodymai, patvirtinantys, jog darbai buvo neatliekami, ar netinkamai atliekami.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013), tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus Higienos normos, išskyrus 21 punkto pažeidimą, reikalavimų laikymąsi.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius G.B. kalinimo sąlygas, apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, t.y. teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto bei Higienos normos 21 punkto reikalavimus. Tai reiškia, jog aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą
Pareiškėjas prašo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos, teigdamas, jog dėl aukščiau nurodytų, pareiškėjo teigimu, netinkamų laikymo areštinės kamerose sąlygų, jis patyrė emocinę depresiją, psichologinį šoką, dirglumą, agresyvumą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, jautė didelį nerimą, kad nepablogėtų sveikatos būklė, nemigą, jautė patyčias iš kamerose laikomų asmenų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Teismo vertinimu, nurodytas kalinimo perpildytoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma ir Higienos normos 21 punkto pažeidimas sukėlė pareiškėjui diskomfortą, be to, toks perpildymas iš dalies trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime. Atsižvelgus į pakankamai neilgą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (41 parą iš 48 buvimo parų buvo pažeista asmens teisė būti laikomam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas būtų ne mažesnis kaip 5 kv.m.), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje trukmę (41 parą), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Teismo nuomone pareiškėjas neįrodė teiginio, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam ženkliai pablogėjo sveikata. Byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo teiginius, jog dėl blogo apšvietimo pablogėjo jo regėjimas, o pateikti išrašai iš medicininių dokumentų įrodo tik faktą, jog pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalbą, o ne neteisėtų veiksmų buvimą.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 164 Eur (4 x 41) (CK 6.250 straipsnis). Tokio dydžio neturtinės žalos dydis priteisiamas atsižvelgiant ir į formuojamą teismų praktiką – nuo 3 iki 5 eurų už kiekvieną praleistą dieną (žr. LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015). Teismo nuomone pareiškėjas nepagrindė, kodėl jo patirta žala turi būti įvertinta būtent 4000 Eur suma, skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiškė būtent jam, tik atkartojo šabloniškas frazes dėl neturtinės žalos elementų ir jos patyrimo. Todėl skundas tenkintinas iš dalies, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjui priteistina 164 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo G.B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G.B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.