- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-703-172-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00460-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- S. B., ir Ž
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Teisėjas P. Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00460-2011-7
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistosios S. B. gynėjo advokato S. Zabitos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-24 nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir Ž. S. bei O. S., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo narkotines medžiagas turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir jas pardavė, t.y. ji, 2011-04-11 apie 16 val., prie viešbučio „Eglė“, esančio Motorų g. 16, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,024 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tikslu parduoti ar kitaip platinti laikė iki 2011-04-14 O. S. name Nr.42, esančiame Dariaus ir Girėno g.185/1, Vilniuje, ir kieme. 2011-04-14, apie 14.50 val., padedant kaltinamajai O. S., kuri iš narkotinių medžiagų pirkėjo kaltinamojo Ž. S. paėmė 100 Lt ir perdavė kaltinamajai S. B., pastaroji Ž. S. įteikė ir tokiu būdu pardavė 0,112 g narkotinės medžiagos – heroino. Likusią dalį – 0,912 g 2011-04-11 įgytos narkotinės medžiagos (heroino) kaltinamoji S. B. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė name ir namo kieme iki 2011-04-14, kai 17.00 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė: numestą prie įėjimo – 0,109 g heroino, 0,651 g heroino – name, o 0,152 g heroino – kieme prie tvoros. Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistosios S. B. gynėjas advokatas S. Zabita prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-24 nuosprendį ir paskirti S. B. švelnesnę nei įstatymo numatytą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Skunde nurodoma, kad nuteistoji viena augina vos virš vienerių metų amžiaus vaiką, gimusį 2011-02-02,. be to, ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (neturi ir administracinių nuobaudų), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojama teigiamai.
Gynėjo teigimu, šioje byloje būtina atsižvelgti ir į nuteistosios socialinę padėtį bei aplinką, jos priklausymą romų bendrijai faktą ir šios bendrijos tradicijas, pagal kurias moterys privalo dirbti visus ūkio buities darbus, taip pat yra verčiamos pardavinėti narkotikus. Nuteistoji gyvena kitai bendrininkei nuteistajai O. S., kuri jau yra du kartus teista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, priklausančiame name kartu su kitais romų tautybės giminaičiais. Todėl, gynėjo nuomone, neabejotina, kad šią pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką S. B. padarė ne savo valia, o paveikta kitų asmenų, kurių neigiamos įtakos ji neturėjo galimybių išvengti. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes ir nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra BK 59 str. 1 d. 2 punkte numatytų ir kitų šioje nuostatoje nenumatytų lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 2 d.), o tuo pačiu ir pagrindo taikyti BK 62 str. 2 dalies 2 punkto (Nuteistoji išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti) bei BK 62 str. 2 dalies 3 punkto (Nukentėjusios kaip bendrininkės vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis) nuostatas.
Taip pat, skunde teigiama, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. 2, 3 punktų, 3 dalies 3 punkto nuostatas, gynėjo manymu, yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Advokatas nurodo, jog S. B. paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo ne tik dėl aukščiau nurodytų nusikalstamos veikos padarymo, nuteistosios socialinės padėties ir socialinės aplinkos aplinkybių, bet ir dėl nuosprendžiu padaryto lygybės prieš įstatymą ir teismą principo, neatsiejamai susijusiu su teisingumo principu ir jo įgyvendinimu, pažeidimo (BPK 6 str. 2 d.). Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė šį principą, skirdamas S. B. lygiai tokią pačią bausmę, kaip ir jos bendrininkei O. S.. Tačiau šios nuteistosios socialinė, turtinė padėtis, kriminalinė patirtis akivaizdžiai skiriasi nuo S. .. O. S. jau ne kartą teistą už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, yra vyresnioji S. B. giminaitė (pusseserė), suteikusi S. B. ir jos mažamečiui vaikui gyvenamąją vietą, po to kai jai dėl vaiko gimdymo ir priežiūros teko išeiti iš darbo ir grįžti į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, gynėjas daro išvadą, kad BK 62 str. 2 d. 2, 3 punkto, 3 dalies 3 punkto arba BK 54 str. 3 dalies nuostatų netaikymas šioje byloje pažeistų teisingumo ir lygybės prieš įstatymą bei teismą principų įgyvendinimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios S. B. gynėjo advokato S. Zabitos apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai S. B., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Už S. B. padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – S. B. padarė sunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitė savo parodymus, buvo nenuosekli, todėl jos prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką negalima laikyti nuoširdžiu. Dėl šios aplinkybės apylinkės teismas pagrįstai jos atsakomybę lengvinančia nepripažino aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.
Nors remiantis BK 59 str. 2 d. teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, BK 59 str. 1 d. nenurodytas, aplinkybes, tačiau tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaltininko atsakomybę lengvinančiomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Aplinkybės, kad kaltinamoji S. B. priklauso romų bendruomenei, charakterizuojama teigiamai, augina mažametį vaiką, nėra bausta administracine tvarka, nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir neturi lemiamos įtakos bausmės individualizavimui. Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį nuteistajai S. B. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybės bei į tai, jog ji niekur nedirba nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarė sunkų nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai jai skyrė minimalią BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies norma numato galimybę paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę esant joje įvardytų aplinkybių visumai, t. y. kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų 1–6 punktuose. Kaip minėta anksčiau, apylinkės teismas pagrįstai byloje nenustatė S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokiu būdu, byloje nėra BK 62 str. 2 d. reikalaujamos aplinkybių visumos. Todėl, byloje nesant aplinkybių, numatytų BK 62 str., S. B. paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę nėra įstatyminio pagrindo.
Kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo S. B. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Ši įstatymo nuostata leidžia teismui, įvertinus veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymo pricipo ir padarius išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė nėra teisinga, paskirti švelnesnę bausmę nei numato konkretaus BK straipsnio sankcija. Kolegijos nuomone, S. B. padaryta nusikalstama veika, susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, yra ypatingai pavojinga, ji daro žala tiek visai visuomenei, tiek atskiriems jos nariams, todėl tokios veikos padarymo niekaip negali pateisinti priklausymas romui bendruomenei, kitų asmenų įtaka ar nedarbas. Be to, S. B. turėdama mažametį vaiką padarė nusikalstamą veiką sąmoningai, suprasdama jai gresiančią atsakomybę. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-24 nuosprendžiu S. B. paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-24 nuosprendžiu S. B. paskirta bausmė nėra per griežta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistosios S. B. gynėjo advokato S. Zabitos apeliacinį skundą.