Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. V. gynėjo advokato A. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. rugsėjo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje padarymu, t. y. tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. žiemos, dalyvavo R. S., pravarde „Proška“, suburto ir vadovaujamo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su šio nusikalstamo susivienijimo nariais R. J., O. P. ir V. B. ir kitais, ir įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pasikėsino pagrobti, pagrobė svetimą turtą, sugadino, sunaikino svetimą turtą, pagrobė svetimą mokėjimo instrumentą bei neteisėtai jį panaudojo inicijuodamas finansines operacijas.

K. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. rugsėjo 12 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. rugsėjo 12 d.

Kaltinamojo gynėjo tvirtinimu, tęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teismas motyvuoja tik tuo, jog K. V. galimai padarė jam inkriminuojamas veikas, teistas Vokietijoje. Gynėjo teigimu, kaltinamajame akte nurodyta, kad K. V. neteistas. Be to, kaltinamasis gyvena ir veda bendrą ūkį su drauge, kuri dirba, gauna atlyginimą ir jie gyvena iš legalių lėšų.

Gynėjo teigimu, ilgą laiką K. V. taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra iš esmės pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės bei BPK 121 ir 122 straipsnių nuostatos.

Be to, gynėjas pažymi, kad tęsdamas K. V. suėmimo terminą, teismas neatskleidė duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, turinio, nors tai yra būtina suėmimo taikymo sąlyga.

Teismo posėdyje kaltinamasis K. V. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. V. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis/kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Priešingai, negu teigiama skunde, susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje esančių duomenų pakanka manyti, kad K. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (V. B.) parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų (R. P., R. J.) parodymai, įvykio vietos apžiūrų ir kratų protokolai, elektroninių ryšių tinklais gauta informacija kiti tyrimo metu surinkti duomenys.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė K. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tai, kad skundžiamoje nutartyje, motyvavus šį pagrindą, nurodoma, kad suėmimo terminas pratęstinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida. Juo labiau, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas buvo pašalintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. K. V. kaltinamas labai sunkaus ir sunkaus, taip pat apysunkių nusikaltimų nuosavybei padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad iki sulaikymo K. V. dirbo ar turėjo kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Nusikalstamo susivienijimo veikloje galimai įvykdytos nusikalstamos veikos – savanaudiško pobūdžio nusikaltimai, kas leido teismui pagrįstai manyti, kad neteisėtas pajamas K. V. gaudavo iš nusikalstamos veikos ir daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali daryti analogiškas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pagrįstai atsižvelgė ir tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad anksčiau K. V. buvo teistas Vokietijoje už nusikaltimą nuosavybei.

Pagrįsta apygardos teismo išvada, kad be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamajam K. V. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatų.

Baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra K. V., nepažeidus BPK 127 straipsnyje nustatytų suėmimo taikymo terminų, 2013 m. liepos 16 d. buvo perduota į teismą, kuris šių terminų nėra saistomas. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo K. V. gynėjo advokato A. Č. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.