- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- II-293-885/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01099-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-533-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-533-2018 A. Š. paskirta 850 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 13.10 val. vykdė individualią veiklą neįgijęs nurodytai veiklai vykdyti verslo liudijimo ir neinformavo apie tai mokesčių administratoriaus, nusižengimą padarė pakartotinai.
Šalies argumentai
2018 m. lapkričio 28 d. teisme gautas A. Š. skundas dėl minėto nutarimo. Skunde nurodo, kad neginčija nusižengimo padarymo fakto, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą 850 eurų baudą. Prašymą grindžia tuo, kad gailisi ir pergyvena dėl padaryto nusižengimo, pakartotinumas būtų išnykęs už kelių dienų, šiuo metu sunki materialinė padėtis, jokio nekilnojamojo turto ir papildomų pajamų neturi. Gaunamos pajamos kas mėnesį neviršija MMA.
Atsiliepimas
Valstybinės darbo inspekcija atsiliepimu skundui neprieštaravo.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. Š. skundą palaikė. Prašė sumažinti baudą dėl sunkios finansinės padėties. Baustas jau buvo, paskirta 150 eurų bauda, ją sumokėjo. Jo pajamos per mėnesį 400-500 eurų, jei yra darbo uždirba, jei nėra - pajamos mažesnės. Kad baudą galima išdėstyti dalimis, nežinojo.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Motyvuojamoji dalis
ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, padarytą pakartotinai, nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Pareiškėjas neginčija nusižengimo padarymo fakto, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą baudą.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kaip matyt iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjui už nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo skirta minimali – 850 eurų, bauda, atsižvelgiant į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, skiriant nuobaudą už nusižengimą, institucija pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais.
Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
A. Š. nurodo, kad labai gailisi padaręs nusižengimą, pasižada ateityje vykdyti individualią veiklą nustatyta tvarka įsigijęs verslo liudijimą ir apie tai informavęs mokesčių administratorių. Tačiau teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog nuoširdus gailėjimasis jau buvo įvertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant nuobaudą ir tai nesudaro pagrindo šį argumentą vertinti dar kartą kaip išimtinai švelninančią jo padėtį. Tai, kad pakartotinumas būtų išnykęs po kelių, taip pat nešvelnina pareiškėjo padėties, atvirkščiai, tai rodo, kad pareiškėjas jau žinojo apie šio nusižengimo keliamas pasekmes, tačiau sąmoningai pasirinko vėl taip veikti. Sunki materialinė padėtis nėra ta aplinkybė, kuri ypatingai švelnina asmens padėtį, kadangi ANK numato galimybę kreiptis į mokesčių administratorių, atsakingą už administracinės nuobaudos – baudos, vykdymą, su prašymu išdėstyti paskirtą baudą per atitinkamą laikotarpį. Šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-533-2018 paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jo keisti ir baudą sumažinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. Š. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.