Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2243-311/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-24
Bylos Nr.
1-2243-311/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22687-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
M. K.
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1351-311/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22687-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Dariui Dziegoraičiui,gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajai M. K.,kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016-11-14 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, sugniaužęs rankos kumščius ėjo link sutuoktinės M. K. sakydamas: „pasmaugsiu, sumušiu, nužudysiu tave“, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios M. K. sveikatą ir jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

K. V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su žmona M. K. ir dviem nepilnamečiais vaikais Nedu ir Redu gyvena (duomenys neskelbtini). Su žmona yra susituokę apie 18 metų, su žmona sutaria gerai, vaikus labai myli, kaip šeima sutaria gerai. Konfliktai kyla tuomet, kai jis būna vartojęs alkoholinių gėrimų. Tuomet tampa agresyvus, konfliktiškas.

2016-11-14 jis šventė stogo uždengimą, todėl gėrė alkoholinius gėrimus. Kai grįžo namo vakare, namuose buvo abu vaikai, žmona tuo metu dar dirbo. Namuose su vaikais dėl kažko susiginčijo ir atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. Po kurio laiko jį iš komisariato išleido. Kadangi buvo neblaivus, susinervino dėl to, kad jam iškvietė policijos pareigūnus, todėl namuose užsipuolė žmoną. Pripažįsta, kad buvo konfliktiškai nusiteikęs, pyko ir pradėjo savo žmonai grasinti sakydamas, kad ją pakas po žeme, sakė, kad nužudys, pasmaugs. Tiksliau ką dar sakė savo žmonai neprisimena, buvo labai įtūžęs laikė sugniaužęs kumščius, tačiau fizinio smurto naudoti nenorėjo, susilaikė. Po išsakytų grasinimų pastebėjo, kad žmona skambina telefonu, išėjo iš namų nuėjo į parduotuvę, nusipirko dar alkoholio ir ėjo link kaimynės pas kurią norėjo išgerti nusipirktą alkoholį, tačiau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Savo veiksmus suprato, grasino dėl to, kad buvo neblaivus ir buvo įpykęs dėl iškviestos policijos. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. K. bei dvejais vaikais Nedu bei R. K.. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso sutuoktiniui Valdui, su vyru yra susituokę 11 metų, gyvena ilgiau. Su vyru, kai jis nevartoja alkoholio sutaria gerai, su vaikais jis taip pat sutaria gerai, jais rūpinasi. Apskritai Valdas, kai nevartoja alkoholio yra labai ramaus būdo žmogus, neagresyvus, nekonfliktiškas, tačiau visos bėdos prasideda, kai jis pavartoja alkoholinių gėrimų, tuomet tampa nevaldomas, neprognozuojamas, agresyvus, nesukalbamas. Dažniausiai, kai Valdas išgeria alkoholio namuose būna triukšmas, jis kelia konfliktus, tampa agresyvus, nenuspėjamas, grasina jai sakydamas, kad nužudys, griebia bet ką, kas pasitaiko po ranka, peilį, kirvį. Yra buvę atvejų, kai jis taip agresyviai nusiteikęs, kirviu yra sukapojęs duris, nes jo neblaivaus neįsileido į namus, bandęs paleisti dujas namuose, dėl jo tokio neprognozuojamo elgesio išgėrus alkoholio būna didelis išgąstis, baisu, kad jis nesusivaldęs, realiai gali sutrikdyti jos sveikatą, ar net nužudyti. Dėl tokių Valdo veiksmų anksčiau į policiją yra kreipusis, nes šitie įvykiai buvo maždaug prieš 2 metus, kai jis vartodavo alkoholį. Kai išgeria visada prisidaro problemų, todėl buvo nustojęs jį vartoti ir gyveno taikiai be jokių ginčų ir konfliktų. 2016-11-14 ji buvo darbe ir vyresnysis sūnus pranešė, kad Valdas namuose yra neblaivus, neadekvatus. Kad neįvyktų kokia nelaimė ji iškvietė policijos pareigūnus ir tuoj pat vyko į namus. Grįžus vaikai nurodė, kad tėvas buvo neblaivus juos užsipuldinėjo, buvo agresyvus. Kai ji grįžo vyras buvo išvežtas policijos, maždaug apie 21.00 val. jis paleistas iš policijos įstaigos sugrįžo į namus. Atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, piktas ir įtūžęs dėl to, kad buvo išvežtas policijos. Tuo metu vaikai išėjo iš namų, išsigando jo, kad nematytų konflikto, jiems negrasino. Likus dviese namuose Valdas atrodė neprognozuojamas, kėlė triukšmą rėkavo, sugniaužęs kumščius ėjo link jos sakydamas, kad pasmaugs, pakas po žeme. Tuo metu, kai jis artinosi prie jos, ji labai išsigando, suvokė, kad būdamas neblaivus jis realiai gali ją pasmaugti ar kitaip sužaloti jos sveikatą, nes jis ėjo sakydamas, kad nužudys. Ji suprato, kad jo sakomi grasinimai gali būti įvykdyti, nes kaip ir minėjo išgėręs alkoholio jis tampa neprognozuojamas. Iš jo veido matėsi, kad jis apsėstas pykčio, neprognozuojamas. Kai jis tiesiogiai pradėjo eiti link jos sugniaužęs kumščius ir išsakydamas įvairius grasinimus, kad nužudys, sužalos jos sveikatą, pasmaugs, suvokusi, kad situacija labai rimta ir jis iš tiesų gali ją sužaloti nuo jo atsitraukė. Jis sakė „tau bus chana“, „pakasiu tave“, „sumušiu tave“. Kadangi bijojo dėl savo sveikatos ir nevaldomos situacijos ir realių jo grasinimų išsigandusi, kvietėsi pagalbos policiją. K. V. išgirdo, kad ji kviečiasi pagalbos iš namų jis išėjo, kur išėjo nežinojo. Atvykus policijos pareigūnams, ji buvo labai sukrėsta, išsigandusi, dėl šoko būsenos policijos pareigūnams pasakė, kad Valdas būdamas neblaivus ir agresyvus grasina visiems šeimos nariams, tačiau šiuo atveju vaikams nebuvo grasinta, paties įvykio jie nematė, galimai policijos pareigūnai suprato, kad tai šiuo atveju buvo grasinta visiems šeimos nariams. Po šio įvykio ji sukrėsta, parodo, kad dėl Valdo veiksmų ir išsakytų grasinimų bijojo dėl savo gyvybės bei saugumo, nes realiai suvokė, kad jis iš tiesų gali ją sunkiai sužaloti. Su blaivu Valdu ketina labai rimtai pasikalbėti apie šią situaciją, vyrą pažįsta, žino, kad jis labai pergyvena dėl įvykio, jis labai myli vaikus ir šeima rūpinasi, tačiau didžiausia problema, kad jis negali vartoti alkoholio. Po šio įvykio ji labai sukrėsta, tačiau į medikus nesikreipė, laiku iškvietus pagalbą Valdas jos nesužalojo. Civilinio ieškinio nei turtinei nei moralinei žalai atlyginti nereiškia. Dėl šeimos gėrovės nori suteikti jam šansą pasitaisyti. Nori su juo susitaikyti ir esant galimybei ikiteisminį tyrimą nutraukti sutaikius. (b. l. 9-11)

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. Ž. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja M. K. kreipėsi į policijos pareigūnus pareiškusi, jog 2016-11-14 apie 21 val. namuose (duomenys neskelbtini), jos vyras V. K., sugniaužęs kumščius ir eidamas link jos grasino pasmaugti, nužudyti. Vyras buvo neblaivus, agresyvus todėl grasinimai buvo realūs, kad būtų įvykdyti (b. l. 3-4)

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio J. T. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016 m. lapkričio 14 d. apie 21 val. 22 min. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu Kaune, P. Višinskio g. 15-6, Kaune, grįžęs neblaivus vyras grasina užmušti vaikus ir pranešėją. Įvykio vietoje nustatyta, kad M. K. vyras V. K. grįžęs namo grasino pranešėjai „pakasti“, „bus chana“, nepilnamečius vaikus grasino pasmaugti. Pranešėja ir jos vaikai buvo susijaudinę. Pranešėja buvo blaivi, namuose ant stalo svaidėsi nulaužtas peilis su kuriuo buvo grasinama. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje aiškino, kad nieko nedarė ar negalima kalbėti. (b. l. 14-15).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3367 matyti, kad 2016-11-14 22:02 val. V. K. nustatytas 1,24 % (promilių) girtumas (b.l. 31).

BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas V. K., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai–bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-26/2010)

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2014).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo V. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., nes kaltinamasis tyčia, būdamas girtas, elgdamasis agresyviai, grasino nukentėjusiajai-savo sutuoktinei M. K., kad ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad 2016-11-14 apie 21 val(duomenys neskelbtini) kaltinamasis V. K., būdamas neblaivus, supykęs, kad dėl jo agresyvių veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jį išvežė iš namų, grįžęs namo ir vėl elgdamasis agresyviai, sugniaužęs rankos kumščius ėjo link sutuoktinės M. K., grasino ją nužudyti, dėl ko pastaroji akivaizdžiai suvokė realų situacijos pavojingumą ir pagrįstai suvokė, kad kaltinamojo grasinimas gali būti tuoj pat įvykdytas, nes jis, kaip vyras, už ją stipresnis ir savo grasinimą gali įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

K. V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji M. K. nurodė, kad kaltinamajam-savo sutuoktiniui V. K. atleido, su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamojo V. K. atžvilgiu būtų nutraukta jai susitaikius su kaltinamuoju ir pastarasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

K. V. K. kaltu pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamojo V. K. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 str. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido, neteistas, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., todėl kaltinamojo V. K. susitaikymas su nukentėjusiąja M. K. priimtinas, kaltinamasis V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamojo V. K. atžvilgiu nutrauktina.

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, padarė smurtinę nusikalstamą veiką, ši nusikalstama veika buvo padaryti prieš šeimos narį-sutuoktinę, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-11-16 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12403, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Rasa Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 38 str. 1 d., 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., LR BPK 297, 298, 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1, 4 d., 304 str., 305 str. 4, 6 d., 307 str. 3, 5, 7 d., 308 str., 312 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V.K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja M. K..

Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas pilnai baigti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. K. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Įspėti V. K., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas