- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2T-55/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Algirdas Gailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- D. M.
- Pareiškėjas
- Baltarusijos Respublikos Gardino, Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinė, Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas Lietuvos
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
- Advokatai
- Andrius Šukys
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą dėl muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių, vertimo išlaidų, valstybinės rinkliavos išlaidų ir išlaidų, susijusių su bylos svarstymu, priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu priteisė iš atsakovo D. M. į valstybės pajamas 13 757 410 rublių dydžio muito mokesčius, 10 220 036 rublių dydžio delspinigius, turėtas teismo dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidas - 143 676 rublių, 1 206 060 rublių dydžio valstybinę rinkliavą ir 7 330 rublių dydžio išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą dalyje dėl 23 977 446 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių bei 143 676 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių teismo dokumentų vertimo išlaidų. Prašo šias sumas pervesti į prašyme nurodytą sąskaitą.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas Lietuvos apeliacinio teismo prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėto Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl 1 206 060 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių valstybinės rinkliavos bei 7 330 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių išlaidų, susijusių su bylos svarstymu. Prašo šias sumas pervesti į prašyme nurodytą sąskaitą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymų dėl Baltarusijos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje netenkinti. Nurodo, kad šie prašymai prieštarauja 1992 m. spalio 20 d. sudarytai Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarčiai dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – 1992 m. Sutartis), kadangi 2010 m. sausio 14 d. sprendimu išspręstas klausimas kyla iš viešosios teisės santykių. Nors byla įvardijama kaip civilinė, dėl teisinio santykio, dėl kurio pasisakė teismas, turinio (Ašmenos muitinė vykdo viešo administravimo funkcijas) ir teisinio santykio subjektinės sudėties ypatumų, tarp šalių susiklostę santykiai priskiriami viešosios teisės reguliavimo sferai. Be to, priimtas sprendimas grindžiamas administracinio proceso tvarka priimtais procesiniais sprendimais ir viešosios teisės normomis. Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje pažeistų tiek 1992 m. Sutartį, tiek Lietuvos Respublikoje galiojančią viešąją tvarką bei konstitucinius principus.
Be to, Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo bylos, kurios pagrindu priimtas 2010 m. sausio 14 d. sprendimas, nagrinėjimo metu Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės atstovai nuslėpė faktą, kad D. M. įvažiavus į Baltarusijos Respubliką tikslu parsigabenti sugedusį ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje paliktą automobilį (duomenys neskelbtini), nustačius administracinį pažeidimą dėl laiku neišvežto automobilio, 2004 m. rugsėjo 9 d. Ašmenos muitinė konfiskavo D. M. priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini). Tuo metu konfiskuoto automobilio kaina atitiko Ašmenos muitinės paskaičiuotą nesumokėtą muito mokestį. Todėl Ašmenos muitinė neturėjo pagrindo papildomai reikalauti priteisti priskaičiuotą muito mokestį bei neprotingai didelius delspinigius.
Prašymai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje atmestini.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – 1992 m. Sutartis) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, yra patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui D. M. dėl muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių, vertimo išlaidų, valstybinės rinkliavos išlaidų ir išlaidų, susijusių su bylos svarstymu išieškojimo į Baltarusijos valstybės pajamas. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas laikinojo įvežimo režimu 2004 m. gegužės 12 d. įvežė į Baltarusijos Respublikos muitinės teritoriją automobilį terminui iki 2004 m. rugpjūčio 12 d., tačiau nustatytu terminu automobilio neišvežė. Atsakovo kaltė nustatyta administraciniame procese pagal 1984 m. ATP 193-3 straipsnio 1 dalį.
Teismas Ašmenos muitinės ieškinį patenkino pagal 1998 m. Muitinės kodekso 71 straipsnio 1 dalį, 74 straipsnį, 124 straipsnio 1, 2 dalis, Mokesčių kodekso bendrosios dalies 36 straipsnį, 37 straipsnio 5 dalį, 50 straipsnio 1-4 punktus, 52 straipsnį, Fizinių asmenų prekių, neskirtų gamybinei arba komercinei veiklai, gabenimo per Baltarusijos Respublikos muitinės sieną tvarkos nuostatų, patvirtintų Baltarusijos Respublikos Prezidento 2001 m. vasario 5 d. įsako Nr. 57 (2002 m. rugpjūčio 7 d. redakcija) 10 punktu, 10.5.1 papunkčiu, 19 punktu, Transporto priemonių, fizinių asmenų laikinai įvežamų į Baltarusijos Respublikos muitinės teritoriją, muitinio įforminimo tvarkos nuostatų 3 punktu, Mokesčių įsipareigojimo atsiradimo ir pasibaigimo, muitinio palūkaninio įsiskolinimo atsiradimo ir padengimo instrukcijos 11, 11.4, 11.7, 13, 47, 50, 111, 113 punktais, Muitinės kodekso 190 straipsnio 1 punktu, 191 straipsnio 1 punktu, 194 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 4.1 ir 4.3 papunkčiais bei 5 punktu. Šie Baltarusijos Respublikos teisės aktai, kuriais vadovavosi Ašmenos rajono teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendime, priskirtini viešosios (administracinės) teisės aktams. Šių teisės aktų reguliuojami ir prašomu pripažinti teismo sprendimu nustatyti teisiniai santykiai turi viešojo administravimo, t. y. administracinių teisinių santykių pobūdį, kurių esminis požymis - santykio šalis siejantys pavaldumo pobūdį turintys santykiai. Taigi, prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu buvo išspręstas administracinio mokestinio pobūdžio ginčas (atsakovas pažeidė Baltarusijos Respublikos mokesčių ir muitų politiką reglamentuojančių nacionalinių administracinės teisės aktų reikalavimus ir šių teisės aktų pažeidimai sąlygojo mokestinių įsipareigojimų, kurių atsakovas neįvykdė, atsiradimą).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010, yra išaiškinęs, kad tokios kategorijos prašomas pripažinti teismo sprendimas yra nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir kategorijai, todėl 1992 m. Sutartyje nenumatyta galimybės pripažinti teismo sprendimus tokios, kaip nagrinėjamu atveju, kategorijos bylose.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimas nepriskirtinas 1992 m. Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam teismo sprendimui, todėl prašymai jį pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje atmestini (CPK 810 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs tos pačios kategorijos bylą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010) atmetė pareiškėjų prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręsti santykiai yra administracinio mokestinio pobūdžio, kad toks teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir kategorijai, kad 1992 m. Sutartyje nenumatyta galimybė pripažinti teismo sprendimus, priimtus tokios kategorijos bylose. Esant tokiam aukštesnės instancijos teismo precedentui šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų bylos aplinkybių, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos tinkamam 2010 m. sausio 14 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimų išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą dėl muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių, vertimo išlaidų, valstybinės rinkliavos išlaidų ir išlaidų, susijusių su bylos svarstymu, priteisimo.
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.