Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, 2018 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais ir tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant dvi auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, išaiškinant, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jis negalės būt atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir elgesio apribojimą 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2018 m. birželio 5 d. apie 14.00 val. ant šaligatvio Kęstučio gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Prienuose, tyčia smogė keturis smūgius kumštimi O. S. į pilvą ir vieną smūgį į galvą, nukentėjusiajam nugriuvus, tyčia spyrė tris spyrius į pilvą ir vieną spyrį į galvą, tuo nukentėjusiajam O. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdijimu sprando srityje, pakaušio srities sumušimu.

Iš kaltinamojo V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60-61), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad O. S. pažįsta, jie draugai. 2018 m. birželio 4 d. per pertrauką prie (duomenys neskelbtini) mokyklos su O. S. „susiėmė“. Pirmas pradėjo O. S.. Tiksliai neprisimena kas ir kaip įvyko. Draugas jo nesužalojo. Juos išskyrė O. S. mama. Po įvykusio konflikto draugui negrasino. 2018 m. birželio 5 d. buvo blaivus, jokių medikamentų, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartojo. Tą dieną apie 14 val. eidamas Kęstučio gatve, Prienuose, prie bažnyčios susitiko O. S.. Buvo girdėjęs, kad draugas gyrėsi, kad jį sumušė, todėl priėjo su juo išsiaiškinti ir pasikalbėti. O. S. neigė gyręsis, pradėjo mosikuoti rankomis, todėl jis keliu spyrė jam į pilvą apie tris spyrius. Nuo jo spyrių O. S. nugriuvo ant šaligatvio, nesigynė, bandė keltis, todėl atsistojo „keturpėsčias“. Tuo metu jis koja spyrė tris spyrius į pilvą ir ranka smogė vieną smūgį nugaroje į pakaušį. Tada atsitraukė. Po smūgių O. S. atsisėdo ant šaligatvio. Jokių sužalojimų draugo kūne nematė, todėl nuėjo, draugą paliko sėdėti ant šaligatvio. O. S. atsiprašė. Dėl šio įvykio labai gailisi.

Nukentėjusysis O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 12-13), kad su V. K. bendravo, tačiau jau apie pusė metų mama su juo draudžia bendrauti. V. K. (duomenys neskelbtini) mokykloje prie jo kabinėjasi, buvo atėmęs kepurę. 2018 m. birželio 4 d. mokykloje per pertrauką jis su V. K. susistumdė, nes jis norėjo iš jo atsiimti savo kepurę, kurią buvo paėmęs. Išskyrė jo mama. V. K. pagrasino „mieste pasigauti“. Kitą dieną, t. y. 2018 m. birželio 5 d. po pamokų prie bažnyčios susitiko V. K., kuris vėl jam nuo galvos nuėmė kepurę. Jis iš karto telefonu skambino mamai. Tai pamatęs V. K. paklausė kam skambina, o atsakius, kad skambina mamai, V. K. nieko nesakęs rankos kumštimi smogė tris ar keturis smūgius į pilvą, po to kumštimi smogė vieną kartą į galvą. Nuo smūgių į galvą, nugriuvo ant šaligatvio. V. K. gulinčiam spyrė tris kartus į pilvą ir vieną spyrį į galvą. Po to pabėgo. Sąmonės nebuvo praradęs, bet skaudėjo pilvą ir galvą, svaigo galva. Apie įvykį pranešė mamai. Netrukus atvažiavo mama L. J., iškvietė policiją ir medikus. Dėl galvos sumušimo pristatė į Prienų ligoninę ir į Kauno klinikas. Dėl galvos sumušimo gydėsi ambulatoriškai.

Liudytoja, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė L. J. parodė (b. l. 28-29), kad jos sūnus O. S. bendrauja su tos pačios mokyklos, kurioje ji dirba, mokiniu V. K.. V. K. nemandagus, įžūlus, mėgsta dominuoti, rūko, todėl uždraudė O. S. bendrauti su šiuo vaikinu. Sūnus pasakojo, kad V. K. pravardžiuoja, tyčiojasi, užgaulioja jį, atima kepures. 2018 m. birželio 4 d. per pertrauką pamatė, kad lauke prie mokyklos V. K. nuo sūnaus galvos nuėmė sportinę kepuraitę, kurią sūnus bandė atsiimti. Jie abu lauke susistumdė. Pamačiusi, kad vaikinai susistumdė, ji iš karto juos išskyrė. V. K. grąžino sūnui kepurę ir pagrasino „mieste pasigauti“. Kitą dieną 2018 m. birželio 5 d. apie 14.00 val. telefonu sužinojo, kad sūnų Kęstučio gatvėje prie bažnyčios be jokios priežasties sumušė V. K.. Ji iš karto atvažiavo į nurodytą vietą. Prie bažnyčios pamatė ant žemės sėdintį sūnų, jis buvo pakreipęs galvą. Ant kaklo nugaros pusėje matėsi bato pado pėdsakas. Ant kairio smilkinio matėsi paraudimas, kuris vėliau dingo. Sūnus skundėsi galvos skausmu, pykinimu, silpnumu, todėl ji iškvietė specialiąsias tarnybas. Medikai sūnų išgabeno į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, po to į Kauno klinikas. Sūnus daugiau niekur nesigydė, gydymo išlaidų neturėjo, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja D. K. parodė (b. l. 31), kad V. K. yra vyriausias sūnus, mokosi (duomenys neskelbtini). Sūnus yra ramaus būdo, neagresyvus, mokosi prastai, yra prastos sveikatos. Sūnus namuose klauso, padeda dirbti buities darbus, yra atsakingas. Laisvalaikiu žaidžia telefonu, naršo internete. Sūnus kaime padeda jos tėvams dirbti ūkio darbus, stengiasi dirbti kasdienius atsitiktinius darbus ir tokiu būdu užsidirbti pinigų savo reikmėms. Apie tai, kad sūnus sumušė draugą, sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, nukentėjusiojo O. S., liudytojų L. J. ir D. K. kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2018 m. birželio 5 d. pranešimas apie padėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), kuriame užfiksuota, jog 2018 m. birželio 5 d. gautas L. J. pranešimas apie tai, kad 2018 m. birželio 5 d. apie 14.00 val. Kęstučio gatvėje, Prienuose, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas V. K. jos nepilnamečiui sūnui sudavė smūgius į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis;

2018 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (b. l. 9, 10), kad įvykio vieta yra Kęstučio gatvėje, Prienuose, šalia Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčios tvoros;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19) užfiksuota, jog O. S. konstatuoti odos nubrozdinimas sprando srityje, pakaušio srities su mušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek artimose joms padėtyse. Kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai ekspertas neturi galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2018 m. birželio 5 d. apie 14.00 val. ant šaligatvio Kęstučio gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Prienuose, tyčia smogė keturis smūgius kumštimi O. S. į pilvą ir vieną smūgį į galvą, nukentėjusiajam nugriuvus, tyčia spyrė tris spyrius į pilvą ir vieną spyrį į galvą, tuo nukentėjusiajam O. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdijimu sprando srityje, pakaušio srities sumušimu. Kaltinamojo padaryta tyčinė veika, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 70). Kaltinamasis V. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 66-68). Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas tinkamai (b. l. 64).

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę (BK 54 straipsnis). Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Be to, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajam O. S.. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. praeityje neteistas (b. l. 37), 2018 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais ir tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant dvi auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, išaiškinant, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jis negalės būt atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir elgesio apribojimą 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą (b. l. 38-45), vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinė nuobaudą (b. l. 47), niekur nedirba (b. l. 48), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 53). Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdijimu sprando srityje, pakaušio srities sumušimu. Civilinio ieškinio nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. K. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant įpareigojimus visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslus ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kurie, teismo manymu, darytų V. K. teigiamą įtaką.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti/registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti/registruotis darbo biržoje.

V. K. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ją panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam V. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Įteikti V. K. ir D. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajai V. K. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.