Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

M. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad būdamas UAB „Samarina“ generaliniu direktoriumi, neužtikrino tachografo registracijos lapų ir/ar duomenų, perkeltų iš vairuotojo kortelės ir skaitmeninio tachografo, saugojimo įmonėje ne mažiau kaip vienerius metus (ATPK 142⁹ str. 3 d.), taip pat kad neatliko ir neorganizavo reguliarių patikrinimų įmonėje, tuo sudarė sąlygas vairavimo ir poilsio režimo duomenims klastoti išduodant blankus, kurie neatitiko realios vairuotojo veiklos (ATPK 142⁸ str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl apelianto kaltės dėl ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Šioje teisės normoje numatyta, kad daugiau kaip 20 procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautinio susisiekimo maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba nuo tachografo registracijos lapuose ir (ar) duomenyse, perkeltuose iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytų daugiau kaip 20 procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimų, užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo 1000 iki 2000 litų.

Apeliantas kaltinamas tuo, jog neužtikrino tachografo registracijos lapų ir/ar duomenų, perkeltų iš vairuotojo kortelės ir skaitmeninio tachografo už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 15 d. iki 2009 m. liepos 5 d., saugojimo įmonėje ne mažiau kaip vienerius metus. Ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau apeliantas neigia savo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo – mano, jog dėl šio pažeidimo yra kaltas vairuotojas K. A., negrąžinęs įmonei tachografo registracijos lapų ir vairuotojo kortelės duomenų.

Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad vairuotojas K. A. į darbą po 2007 m. gegužės 17 d. patirtos avarijos grįžo 2009 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. sirgo, o nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. neatvyko į darbą (b. l. 41-45), o 2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo atleistas (b. l. 55-57).

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (EEB) Nr. 3821/85 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „ūkio subjektas chronologine tvarka ir įskaitoma forma saugo registracijos lapus ir spaudinius, kurie buvo padaryti laikantis 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ne mažiau kaip metus po jų panaudojimo ir, suinteresuotam vairuotojui paprašius, išduoda jų kopijas. Suinteresuotam vairuotojui paprašius ūkio subjektas taip pat išduoda iš šio vairuotojo kortelės perkeltų duomenų kopijas bei šių kopijų spausdintus lapus. Įgaliotam tikrinančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami“. Šios pareigos vykdymui yra aktualūs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2B-365 patvirtintų Duomenų perkėlimo iš skaitmeninių tachografų laikinųjų taisyklių 4.1.1 ir 4.2.1 punktai (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), kuriuose numatyta, kad įmonė privalo perkelti duomenis į kompiuterį (-ius) iš skaitmeninių tachografų periodiškai ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, o iš vairuotojų kortelių – periodiškai ne rečiau kaip kas 3 savaites (21 d.). Įvertinus šias teisės normas, spręstina, kad už įmonės veiklos tinkamą organizavimą atsakingas asmuo nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kad duomenys būtų periodiškai perkeliami. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 5B dėl duomenų perkėlimo iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių į kompiuterį buvo priimtas tik 2009 m. liepos 20 d. (b. l. 10), t. y. kai vairuotojo K. A. nebuvo darbe. Iki to laiko jokių konkrečių priemonių, kad duomenys iš vairuotojo būtų paimti, nebuvo imtasi. Byloje pateikti dokumentai liudija, jog realiai tik 2009 m. rugpjūčio 14 d. įmonės vadovas raštu pareikalavo darbuotojo grąžinti turimus duomenis (b. l. 12-19). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. K. atsakingas dėl ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalies pažeidimo.

Kita vertus, remiantis ATPK 297 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra saistomas vien tik apeliacinio skundo argumentų ir jais apibrėžiamų skundo ribų, bet gali patikrinti visą bylą bei panaikinti skundžiamą nutarimą dėl kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų motyvų. Nors ginčo dėl ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo byloje nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skiriant nuobaudą už šį pažeidimą, buvo pažeistos teisės normos.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185², 193², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, tachografo registracijos lapų, duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės, ir (ar) spaudinių rodmenų klastojimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 litų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 2000 iki 4000 litų. Kaltinimas M. K. pareikštas dėl to, jog jis neatliko ir neorganizavo reguliarių patikrinimų įmonėje, tuo sudarė sąlygas vairavimo ir poilsio režimo duomenims klastoti išduodant blankus, kurie neatitiko realios vairuotojo veiklos. Formuluojant kaltinimą protokole nurodyta, jog tikrovės neatitiko bendrovės vadybininko J. K. pasirašyti 2009 m. balandžio 17 d., 2009 m. gegužės 15 d., 2009 m. birželio 3 d. ir 2009 m. liepos 3 d. blankai. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų klastojimas nėra tęstinis pažeidimas, jis pasireiškia pavieniais, savarankiškais veiksmais, kurių kiekvienas atskirai gali užtraukti atsakomybę. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ATPK 142⁸ straipsnis nėra ATPK dvyliktame skirsnyje ir veika nepriskiriama prie pažeidimų, už kuriuos nuobauda gali būti skiriama per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, darytina išvada, kad vėliausiai už šį pažeidimą nuobauda galėjo būti paskirta iki 2010 m. sausio 3 d. Tuo tarpu Institucijos nutarimas skirti nuobaudą priimtas 2010 m. kovo 26 d. Jokių duomenų, kad nuobaudos skyrimo terminas būtų buvęs pratęstas, nėra, todėl darytina išvada, kad nuobauda už šį pažeidimą buvo paskirta praleidus terminą. ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis keistina – Institucijos nutarimo dalis, kuria M. K. pripažintas kaltu dėl ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo bei kuria nuobaudos subendrintos, panaikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina, likusi nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Iš byloje pateikto AB Swedbank mokėjimo kvito matyti, kad M. K. sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 95), nors toks skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.), todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. kovo 26 d. nutarimo dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalies pažeidimą ir jam skirta 1500 litų bauda, palikti nepakeistą.

Likusią nutarimo dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir nuobaudos subendrintos, paskiriant jam galutinę 2100 litų baudą, panaikinti ir bylą nutraukti“.

Grąžinti M. K. 2010 m. gegužės 24 d. sumokėtą 50 litų žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.