Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. leido dirbti V. Š. traktorininko darbą, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, o pranešimą apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos (toliau – ir VSDFV) Marijampolės skyriui pateikus 2010 m. rugsėjo 30 d. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai) 25.1 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią. Vadovaujantis Nuostatų (2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Protokole (b. l. 4-6) nustatyta, kad šioje byloje R. G. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. abiejų alternatyvių veikų padarymu.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėjų kolegija nustatė, jog 2010 m. rugsėjo 30 d. 12 val. Alytaus apskrities VMI pareigūnų atlikto operatyvinio patikrinimo metu buvo rastas traktoriumi dirbantis V. Š. (b. l. 4-6). Nagrinėjant bylą nustatyta, jog V. Š. ir Bendrovės 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarytoje darbo sutartyje numatyta, jog V. Š. dirbti pradeda nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 17-19). Iš byloje pateiktos VSDFV pažymos teisėjų kolegija nustatė, kad apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas pavėluotai, t. y. 2010 m. rugsėjo 30 d. 17 val. 20 min. (b. l. 30, 47). Teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo pažeistas Nuostatų 25.1. punktas, t. y. VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešimas pateiktas pavėluotai. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad veika, draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, neapima pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluoto pateikimo arba nepateikimo VSDFV pareigūnams, nes ši veika sudaro savarankiško pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ straipsnyje, sudėtį. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pozicija. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad leidimas dirbti, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, sudaro vieną iš alternatyvių nelegalaus darbo, numatyto DK 98 straipsnyje (po 2009 m. liepos 22 d. DK pakeitimo, Nr. XI-394), veikos sudėčių, už kurios padarymą asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (žr., pvz., nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose N3-1068/2007, N575-780/2011, N575-1991/2011, N575-1455/2011). Nepaisant to, jog ši veika sudaro ir pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje (po 2000 m. vasario 17 d. ATPK pakeitimo, Nr. VIII-1543), teisėjų kolegija konstatuoja, jog, remiantis vėlesne įstatymų leidėjo pozicija, už šios veikos padarymą asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, o ne pagal 188⁶ straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Bendrovės pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas jau po Alytaus apskrities VMI pareigūnų atlikto operatyvinio patikrinimo, kas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginių objektyvumu, jog teisės aktuose nėra nustatytas darbo dienos laikas, kada privaloma pateikti pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui, bei kad viena diena pavėluotas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui negali būti vertintinas kaip ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas (b. l. 39).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti atliekamas keliomis alternatyviomis veikomis, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.