Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkei G. K. dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos bei negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Nurodo, kad kreditorės reikalavimas iš esmės yra realus ir pagrįstas, kadangi reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininko kreditorė grindė 2011-02-19 vartojimo kredito sutartimi SP 5852 bei 2011-06-02 skolos perdavimo aktu, vadovavosi CK 6.57, 6.249 str.Taip pat nurodo, kad kreditorės negautos pajamos apskaičiuotos remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną. Negautos pajamos yra apskaičiuotos taikant 194,12 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinę normą.Kreditorė mano, kad 284,04 Lt negautos pajamos, kurias kreditorė būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų sutarties kontrahento veiksmų, būtų vėl paleistos į apyvartą ir uždirbtų pajamas.Kreditorės manymu, tesimas turėjo tik formaliai patikrinti ar pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalį dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)). Tačiau kaip matyti iš kreditorės pareiškimo, kreditorė reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininkės grindė 2011-02-19 vartojimo kredito sutartimi Nr. SP 5852, sudarytos tarp G. K. ir UAB „Nordecum“, pagal kurią kreditas negrąžintas, palūkanos nesumokėtos, 2011-06-02 skolos perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“, vadovavosi CK 6.57 ir 6.249 straipsniais.

Visų pirma, atsižvelgiant į anksčiau minėtas CPK normas, konstatuotina, kad kreditorės reikalaujamas negautų pajamų dydis, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (LR CPK 439 str.). Dėl to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą negalėjo vertinti kreditorės reikalavimo priteisti 284,04 Lt dydžio kitas išlaidas (kreditorės negautas pajamas) pagrįstumo. Skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo, todėl kreditorės reikalavimo priteisti 284,04 Lt dydžio kitas išlaidas (kreditorės negautas pajamas) pagrįstumo klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkei pareiškus prieštaravimus ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).

Antra, CPK normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, nenumato galimybės teismui priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo iš dalies, t. y. jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas, priešingu atveju, nustatomas terminas trūkumams šalinti arba atsisakoma priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 435 str. 1, 2, 4 d.). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai priėmė dalį pareiškimo, bet ir 2012-07-24 nutartyje pakartotinai išsprendė teismo įsakymo išdavimo klausimą, kadangi CPK 435 str. 1 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai pareiškimas dėl teismo įsakymo priimamas, nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas ne tik dėl to, kad negalėjo vertinti reikalaujamo negautų pajamų dydžio, bet ir dėl to, kad priėmė dalį pareiškimo ir nutartimi pakartotinai išsprendė teismo įsakymo išdavimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (LR CPK 435 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.