Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, teisėjo Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Iš D. Č. priteista nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo 3000 Lt nukentėjusiajam S. B..

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 23 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje – Šiaulių miesto apylinkės teismo, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 247, 206 kabinete, įžūliu elgesiu – suduodamas nukentėjusiajam S. B. ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į kairę krūtinės ląstos pusę, padarė jam poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Nuteistasis D. Č. kasaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą atnaujinti arba nutraukti.

Skunde nurodo, kad tiek Joniškio rajono apylinkės, tiek ir Šiaulių apygardos teismai kritiškai neįvertino nukentėjusiojo S. B. nenuoseklių ir prieštaraujančių bylos medžiagai parodymų, taip pat neatsižvelgė į liudytojų J. M. ir M. Č. parodymus, taip nebuvo išsamiai ir nešališkai išnagrinėta ši byla ir nebuvo priimtas teisingas nuosprendis bei nutartis, o tai prieštarauja įstatymams. Toliau skunde kasatorius smulkiai dėsto, jo manymu, netinkamai įvertintus jo paminėtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Dar skunde teigia, jog BPK 98 straipsnio tvarka jo pateiktus dokumentus teismas atsisakė priimti, o byloje esanti medicinos specialisto išvada yra nekategoriška ir prieštaringa, todėl abiejų instancijų teismai, nepaskyrę būtinos ekspertizės dėl sumušimų nukentėjusiajam atsiradimo, buvo šališki.

Taip pat skunde kasatorius teigia, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė jam bausmę, nes, jo nuomone, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neįvertino to, kad jis nei karto neteistas, dirbantis, turintis šeimą ir nepilnametę dukrą, turintis nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, turintis įsipareigojimų bankams, kuriems mokamos palūkanos, negalėjo jam paskirti bausmės 40 parų arešto, nes tai prieštarauja teisingumo principui – daugiausia ką galėjo jam teismai paskirti – tai baudą arba viešuosius darbus (kaip pirmą kartą teisiamam). Be to, abiejų instancijų teismai neįvertino tos aplinkybės, kad jis gynė atstovaujamąjį M. Č. nuo artėjančio ir provokuojančio nukentėjusiojo S. B. pavojingo kėsinimosi, nes pastarasis taip bandė daryti psichologinį, ekonominį spaudimą M. Č. kasatoriaus akivaizdoje. Reziumuodamas kasatorius mano, kad jo padaryti veiksmai negalėjo būti inkriminuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ir tai, ką jis padarė, padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė tokie nukentėjusiojo veiksmai.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokurorė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog kasaciniame teisme bylos nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, tik nustačius įrodymų tyrimo ir (ar)vertinimo trūkumus, gali būti konstatuojamas BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas. Susipažinus su skundžiamais teismų sprendimais, paaiškėjo, kad teismai įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei vadovaudamiesi įstatymu, todėl BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Mano, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog teismai netinkamai įvertino nukentėjusiojo, liudytojų J. M. ir M. Č. parodymus, nes jų parodymai iš esmės nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jie patvirtinti ir kita bylos medžiaga. Nurodo, kad abejoti specialisto išvada teismai taip pat neturėjo pagrindo, nes juos patvirtino ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir duomenys, gauti apklausus specialistą teisme, o abejoti teismo šališkumu vien dėl to, kad buvo atmestas kasatoriaus prašymas paskirti ekspertizę, taip pat nėra pagrindo, nes jis atmetė tokį prašymą motyvuota nutartimi. Iškeltą kasatoriaus versiją, kad kraujosruvos galėjo atsirasti ir dėl kitų nukentėjusiojo ligų, paneigė specialistas atsakydamas į kasatoriaus ir jo gynėjo klausimus. Todėl darytina išvada, kad teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės yra teisingos, logiškos, o įrodymų tyrimas yra išsamus, nuoseklus, nepaviršutiniškas, taigi teismai tinkamai taikė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nustatančias BPK normas. Dar kasaciniame skunde nurodoma, jog kasatoriui paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui, o teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesiui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir kad tokius veiksmus sąlygojo būtinasis reikalingumas, bei jie padaryti dėl didelio susijaudinimo, tačiau šie klausimai nebuvo nagrinėjami apeliaciniame teisme, kadangi jų nebuvo nuteistojo apeliaciniame skunde, todėl ir nenagrinėtini kasacine tvarka, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu ( BPK 376 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie įtvirtinti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat, kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arba kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nuteistojo D. Č. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismai kritiškai neįvertino nukentėjusiojo nenuoseklių ir prieštaraujančių bylos medžiagai parodymų, taip pat neatsižvelgė į liudytojų J. M. ir M. Č. parodymus. Toliau skunde dėsto šių asmenų parodymus, duotus įvairiu bylos nagrinėjimo metu, juos analizuoja ir savaip vertina, nurodydamas, kad dėl netinkamo jų vertinimo buvo priimti neteisingi teismų sprendimai. Taip pat savaip interpretuoja teismo medicinos specialisto išvadą, komentuoja nukentėjusiojo, jo manymu, turimas ligas ir nurodo, kad teismai, nepaskyrę būtinos ekspertizės, buvo šališki. Taip pat mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Kasacinės instancijos teismas iš naujo faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Didžioji dauguma kasaciniame skunde keliamų klausimų jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Kasacinės instancijos teismas pagal kasaciniame skunde nurodytus pagrindus patikrina, ar žemesnės instancijos teismai tam tikras aplinkybes pripažino įrodymais, nepažeisdami BPK reikalavimų. Pagal teismų praktiką įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Taigi, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ir nuspręsti ar tokiais įrodymais grįstinos teismo išvados. Be to, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisėjai, vertindami įrodymus, privalo vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, negali sutikti su kasatoriaus argumentu, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes išvadą, kad D. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (viešosios tvarkos pažeidimą) patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Teismai teisingai vadovavosi nukentėjusiojo S. B., liudytojų J. M. ir M. Č. parodymais, nes jų parodymai iš esmės buvo nuoseklūs bei nesikeitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Teismai juos teisingai įvertino, motyvuotai pasisakė ir dėl liudytojo M. Č. parodymų keitimo bei dėl galimos nuteistojo įtakos tokiam keitimui. Šių proceso dalyvių parodymus patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados, jo apklausa teisme, o abejoti jo kompetencija teismams nebuvo pagrindo, to nenurodo ir kasatorius. Be to, kasaciniame skunde nenurodyta jokių pagrindų, kad teismai pažeidė konkrečias BPK normas vertindami įrodymus.

Kadangi paminėtų įrodymų vertinimą byloje detaliai aptarė apeliacinės instancijos teismas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą papildomai šių įrodymų detaliai neanalizuoja.

Kasatorius teigia, kad teismai buvo šališki, nes nepaskyrė būtinos ekspertizės. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius teismui pateikė prašymą dėl teismo medicininės-kompleksinės ekspertizės paskyrimo nukentėjusiajam. Teismas jį apsvarstė, tuo klausimu apklausė specialistą, kuris paaiškino, jog kraujosruva nukentėjusiajam galėjo atsirasti dėl trauminio poveikio, o ne dėl ligos. Atsisakydamas tenkinti šį nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, teismas priėmė nutartį, kurioje išdėstė motyvus dėl tokio sprendimo. Taigi ir šiuo atveju teismai BPK normų nepažeidė.

Kasatorius skunde nurodo, jog teismai paskyrė jam per griežtą bausmę, tačiau kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, baudžiamasis įstatymas nuteistajam D. Č., kaip jau paminėta, pritaikytas tinkamai.

Darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė tinkamas išvadas dėl D. Č. kaltės, jos yra teisingos, logiškos o įrodymų tyrimas ir jų vertinimas yra išsamus, nuoseklus, apimantis įrodymų visumą.

Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo

Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasatorius skunde nurodo, kad abiejų instancijų teismai neįvertino tos aplinkybės, kad jis gynė atstovaujamąjį M. Č. nuo artėjančio ir provokuojančio pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi, o pagal BK 31 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenėms ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šie klausimai nebuvo keliami kasatoriaus apeliaciniame skunde (b. l. 209), todėl jie nebuvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms, šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis kasacinio skundo ribose yra teisėti ir pagrįsti, o kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. Č. kasacinį skundą atmesti.