Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Vaidutė Stangvilienė (ProcesoNr.1-52-1-00927-2009-7)

2010 m. birželio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Linos Gervelienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3 d., ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2008-08-24 iki 2008-10-26.

D. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista B. D. naudai solidariai iš A. S. ir D. J. 8 000 (aštuoni tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti. D. D. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o jo dydžio klausimas paliktas spręsti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas D. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. už tai, kad 2008-08-21 apie 23 valandą Alytaus mieste Ligoninės g. 12 Alytaus apskrities S. K. ligoninės pagalbinėse patalpose – nenaudojamame garaže, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir žinodami, kad B. D., gimusi 1992-09-09, yra nepilnametė, panaudodami fizinę prievartą, prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo ir ją išžagino. O būtent, nukentėjusiajai B. D. gulint ant medicininės paskirties gulto, o A. S. laikant prispaudus jos rankas bei kojas, taip atimant galimybę priešintis, D. J. numovė jos kelnes bei kelnaites, įvedė savo varpą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo. Po to, D. J. laikant prispaustas prie gulto B. D. rankas ir taip atimant galimybę priešintis, A. S. įvedė savo varpą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo. Nukentėjusiajai B. D. priešinantis A. S. ir D. J. bendrais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinių odos nobrozdinimų dešinio žąsto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, kairės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, dėl poodinių kraujosruvų dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dėl dešinės rankos II-o piršto sumušimo, makšties užpakalinės dalies jungties nubrozdinimo ir kraujosruvų mergystės plėvės srityje.

Gynėjos teigimu, teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi A. S. atviru prisipažinimu kaip jo kaltės įrodymu, nes jame A. S. buvo nurodęs aplinkybes, kurios vėliau nepasitvirtino. Gynėjos nuomone, teismas neturėjo vadovautis ir kito nuteistojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl prezervatyvo ir antrankių, nes tokių parodymų nei A. S., nei B. D. nepatvirtino.

Gynėjos nuomone, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad B. D. priešinantis, A. S. ir D. J. bendrais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Pati nukentėjusioji nurodė, kad dar iki lytinių santykių pradžios, draugiškai besigalynėjant, ji buvo nukritusi ant žemės, ten buvo visokių daiktų, į kuriuos ji susižalojo rankas. Be to, byloje nustatyta, kad į garažą kaltinamieji ir B. D. pateko per skyles stoge ir sienoje. B. D. A. S. ir D. J. padėjo įlipti ir išlipti per angas, kur B. D. lipdama galėjo nusibrozdinti rankas. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad medicininės paskirties gultas, ant kurio gulėjo B. D., yra minkštas, aptrauktas oda, todėl logiška manyti, kad, spaudžiant rankas prie minkšto paviršiaus, nubrozdinimai negali atsirasti, nebent kraujosruvos, o tokio pobūdžio sužalojimų ant B. D. rankų nebuvo rasta. Teismas taip pat negalėjo nustatyti daugiau kraujosruvų dešinėje blauzdoje nei nustatė specialistas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad B. D. atžvilgiu buvo naudojama fizinė prievarta. Gynėja savo skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, atmesdamas gynėjų prašymą kviesti į teismo posėdį specialistą, siekiant išsiaiškinti sužalojimų pobūdį, buvo šališkas, pažeidė kaltinamųjų teises į gynybą, nes buvo atimta kaltinamiesiems teisė užduoti specialistui klausimus dėl B. D. sužalojimo pobūdžio.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad B. D. gali gebėti teisingai suvokti reikšmingas ikiteisminiam tyrimui aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, kad jai išsivystė potrauminio streso sutrikimas dėl nusikalstamos veikos, kad jos parodymai dėl išžaginimo patikimi. Tačiau gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad B. D. ekspertizės atlikimo metu buvo 16 metų, ji turėjo elementarių žinių apie lytinius santykius , žinojo apie seksualinę prievartą, jos pasekmes, todėl galėjo sąmoningai apkalbėti kaltinamuosius.

Gynėjos nuomone, teismas netinkamai vertino ir liudytojos D. D. parodymus. D. D. teismo posėdyje nurodė, kad dukra grįžo vėlai, ji buvo numačiusi dukrai bausmę neleisti jos kelias dienas iš namų ir atimti telefoną. Tokiu būdu, B. D., siekdama išvengti nubaudimo, apkalbėjo motinai kaltinamuosius dėl neva patirto išžaginimo, ir todėl D. D. kreipėsi į Alytaus AVPK dėl nepilnametės dukters išžaginimo.

Iš B. D. telefono numerio išklotinės matyti, kad ji įvykio vakarą bei kitą dieną, su A. S. susirašinėjo žinutėmis. Tačiau teismas šių įrodymų visiškai netyrė ir nuosprendyje dėl jų nieko nepasisakė.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamiesiems padaryti sužalojimai rankose patvirtina, kad nukentėjusioji su jais santykiavo prieš savo valią ir priešinosi. Tačiau nuoseklūs A. S. parodymai patvirtina, kad nubrozdijimai jo rankose padaryti B. D. dar iki lytinių santykių.

Be to, nuosprendis surašytas, pažeidžiant BPK 305 str. 1 dalies reikalavimus. Teismas, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad kaltinamieji A. S. ir D. J., naudodami fizinę prievartą, bei pasinaudodami B. D. girtumu, atėmė jai galimybę priešintis ir prieš jos valią lytiškai santykiavo. Iš tokios teismo išvados seka, kad kaltinamieji pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle, nes girtumas vertintinas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Tokiu būdu, teismas pasunkino kaltinimą, nes kaltinime nebuvo inkriminuotas išžaginimą kvalifikuojantis požymis - nukentėjusiosios girtumas .

Išžaginimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir suponuoja kaltininko suvokimą, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiosios valią. Nukentėjusiojo nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Jeigu kaltinamasis nesuvokė bent vieno išžaginimo sudėties požymio, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnį. A. S. pripažįstant lytinį santykiavimą su nukentėjusiąją, bet kategoriškai neigiant nukentėjusiosios pasipriešinimą, ir nesant neginčijamų įrodymų dėl fizinės prievartos panaudojimo, A. S. turi būti išteisintas.

Nuteistojo gynėja taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai, kad byloje yra duomenų apie A. S. psichinės sveikatos sutrikimus, jų gydymą, į psichologinį tyrimą, kuriuo jam nustatytas ribinis intelektas, pripažintas netinkamu Krašto apsaugos tarnyboje. Iš visų byloje esančių duomenų matyti, jog A. S. socialinė branda mažesnė nei statistinio vidutinio išsivystymo analogiško amžiaus jaunuolio , pagal socialinę brandą A. S. prilygsta nepilnamečiui. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, nors BK 54 str. 2 d . 5 punkte nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į A. S. socialinę brandą ir teismui manant, kad jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 3 d., sudėtis, taikytinos BK 81 str. 2 d., 91 str., 92 str. nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. S. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Kaip matyti iš gynėjos apeliacinio skundo, pats įvykio faktas neginčijamas, apeliaciniu skundu nesutinkama dėl lytinių santykių buvimo prieš nukentėjusiosios valią, fizinio smurto naudojimu, visapusišku neįvertinimu A. S. asmenybės bei netinkamu baudžiamojo proceso įstatymo taikymu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. nustato, kad išžaginimas – tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirtį fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Pagal LR BK 149 str. 3 d. atsako asmuo atlikęs (149 str. 1 d.) numatytus veiksmus nepilnamečio asmens atžvilgiu. Jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnius nekvalifikuojama, tačiau sužalojimo buvimas patvirtina aplinkybę dėl fizinio smurto panaudojimo.

Kaip matyti iš I instancijos teismo nuosprendžio, teismas labai nuosekliai ir atidžiai ištyrė A. S. parodymus duotus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme visų bylos faktinių aplinkybių bei kitų proceso dalyvių parodymų kontekste, todėl nuteistojo A. S. gynėjos apeliacinio skundo motyvas, kad teismas faktines aplinkybes ir įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 str. 4 ir 5 dalių nuostatas, tai, kad įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas visų bylos aplinkybių išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu, neatitinka nuosprendyje konstatuotų įrodymų ir duomenų. Teismas, vadovaujantis BPK 20 str., įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir tai, kad nuosprendyje teismas nustatė ir pagrindė A. S. kaltę, jo parodymus dėl lytinio santykiavimo abipusiu susitarimu vertino kritiškai, savaime nesuponuoja teismo šališkumo fakto. Kolegijos nuomone, šališku teismu visada turėtų būti pripažįstami atvejai, kai bylą nagrinėjo nors vienas iš teisėjų kolegijos teisėjų, negalinčių dalyvauti procese BPK 58 straipsnio numatytais pagrindais. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Įrodymai baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti pilnai ir visapusiškai, duomenų, kad nuteistojo A. S. atviras prisipažinimas ar parodymai buvo išgauti, naudojant psichinę ar fizinę privartą, nenustatyta ir tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

A. S. I instancijos teisme parodė, kad su D. J. pasikvietė B. D. išgerti turėto brendžio. Su ja susitiko prie ligoninės ir visi nuėjo į garažą, kur pateko per skyles stoge ir sienoje. Garaže susirado medicininį gultą, staliuką ir susėdę gėrė. Besėdint Berta ėmė lįsti bučiuotis. Nenorėdamas to daryti, ją atstūmęs. Ji nugriuvo ant žemės, o supykusi suleido nagus į ranką. Dar kiek pasėdėjus Berta vėl lindo bučiuotis. Jie abu bučiavosi. Darius jai numovė kelnes. Berta nesipriešino. Suskambus telefonui pasitraukė į šalį, buvo tamsu ir kas vyko ant gulto nematė. Kai grįžo, Darius nulipdinėjo nuo Bertos. Tuomet su Berta mylėjęsis jis. Berta visiškai nesipriešino. Atliko su ja normalų lytinį aktą. Po to Berta apsirengė, jie dar pasėdėjo ir pasiūlė ją palydėti į namus. Taip ir padarė. Nesuprantantis, kodėl jis kaltinamas nusikaltimu, kai Berta nebuvo labai girta, su juo mylėjosi geranoriškai, nesipyko, iš jos elgesio suprato, kad ji nori lytinių santykių su juo. Mano, kad Bertą barė mama, nes vėlai grįžo namo, todėl ji pasiteisindama melavo. Žinojo, kad Berta nepilnametė. Ikiteisminio tyrimo metu davęs kitokius parodymus, nes iš kriminalistų pusės jautė spaudimą, nurodymus kaip turi sakyti, todėl parodymai skiriasi. Teisingi parodymai, kai buvo apklausiamas teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tyrėjas Ž. Z. jo parodymams įtakos neturėjo.

Teismas įvertino A. S. atvirąjį prisipažinimą, parodymus duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui bei teisėjai. Iš šių parodymų pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusioji Berta A. S. priešinosi, apdraskė jam ranką, liepė pasitraukti. Tai, kad A. S. savo parodymuose nebuvo nuoseklus ir įvykio aplinkybes siekė nurodyti švelnindamas situaciją ir lengvindamas savo padėtį teismas pagrįstai vertino, kaip siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios B. D. parodymais pagrįstai nustatyta, kad įvykio dieną buvo pas draugę ir apie 21 val. ėjo namo. Beeinant, į telefoną paskambino pažįstamas Aivaras ir pasiūlė susitikti, sakė, kad turi išgerti. Su jo pasiūlymu sutiko ir susitarė susitikti prie ligoninės. Aivaras atėjo kartu su Dariumi. Aivaras turėjo plastikinį 2 litrų talpos butelį su brendžiu. Į ligoninės apleistą garažą pateko pro skyles stoge ir sienoje. Garaže susirado seną stalą, pasistatė šalia medicininio gulto ir susėdę gėrė atsineštą alkoholį. Jautė, kad pasigėrė, bet vaikinai vis siūlė gerti. Po to Aivaras ėmė rankomis liesti jos kūną, kišti rankas po drabužiais. Prašė nelįsti, apsistumdė, buvo nugriuvusi. Kai vėl atsisėdo ant gulto, Darius atsegė diržą ir numovė kelnes. Aivaras ją paguldė, į viršų užlaužė rankas bei užspaudė jas keliais, o rankomis paėmęs už jos kelių ir sulenkęs kojas, jas laikė. Tuo metu Darius bandė su ja atlikti lytinius santykius. Ji priešinosi, išsilaisvino ir įkando Dariui į pirštą. Tada Darius atsitraukė ir vaikinai susikeitė vietomis – Darius laikė rankas ir kojas, o Aivaras atlikinėjo su lytinį aktą. Jai skaudėjo, todėl rėkusi. Tuomet Darius jai ranka uždengė burną. Išsilaisvinusi ranką bandė nustumti Aivarą, apdraskė jam ranką. Besantykiaujant Aivarui išsiliejo sperma ir jis pasitraukė. Vaikinai jos nepaleido, dabar rankas laikė Aivaras. Su ja lytinį aktą pradėjo atlikinėti Darius. Nejautė, kad būtų išsiliejusi sperma. Nebaigus Dariui akto, vaikinai atsitraukė nuo jos ir rūkė. Atsikėlusi apsirengė ir ruošėsi eiti namo. Vaikinai jai padėjo išlipti iš garažo ir palydėjo link namų. Beeinant buvo pargriuvusi, ją vaikinai spardė kojomis, o pakėlę vedė toliau. Į namus grįžo apie pusę dviejų nakties ir nieko mamai nepasakojo, tik sekančią dieną. Dalyvauti akistatose su Dariumi ir Aivaru atsisakė, nes jų bijanti. Nukentėjusiosios parodymai teisme pagrįstai buvo įvertinti, kaip nuoseklūs, kadangi tokius pačius parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, o taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu.

Nukentėjusiajai teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad nepilnametė B. D. gali gebėti teisingai suvokti reikšmingas ikiteisminiam tyrimui aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. 2008-08-21 B. D. pernešė seksualinę prievartą, po ko išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris atsirado dėl nusikalstamos veikos. Nukentėjusiajai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Jai nerekomenduojama dalyvauti apklausoje bylos teisminio nagrinėjimo metu, nes tai jai gali būti pakartotina psichinė trauma ir dėl to gali jai atsirasti įvairių sveikatą trikdančių pasekmių. B. D. parodymai dėl išžaginimo yra patikimi.

Liudytojos D. D. parodymais pagrįstai nustatyta, kad ji dukrą Bertą buvo išleidusi apsilankyti pas draugę. Vakare, negrįžus, skambino jai į telefoną, bet niekas neatsiliepė. Važinėjo pas pažįstamus, po to kreipėsi į policiją. Dukra grįžo tik naktį ir buvo labai girta, su ja nieko neišsiaiškino. Ryte papasakojo, kad su dviem vaikinais gėrė ligoninės garaže, o po to jie ją išžagino. Pasakojo, jog bandė priešintis, bet nepajėgė.

Liudytojo Ž. Z. parodymais pagrįstai nustatyta, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui abu kaltinamuosius jis sulaikė namuose pats ir atsivežęs į policiją apklausinėjo. Patys kaltinamieji rašė atvirus prisipažinimus. Kiti policijos pareigūnai su jais nedirbo, visas apklausas atliko pats. Kaltinamieji iš esmės kaltę dėl išžaginimo pradžioje pripažino, tik vėliau pradėjo keisti parodymus.

Be kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, teismo medicinos specialisto išvada pagrįstai ir neginčijamai nustatyta, kad B. D. nustatyti dešinio žasto ir dešinės bei kairės alkūnės nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinės rankos II-o piršto sumušimas, kurie galėjo būti padaryti galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. B. D. makšties užpakalinės jungties nubrozdinimas ir kraujosruvos mergystės plėvės srityje galėjo būti padaryta atliekant lytinius santykius galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Visi sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje dėl A. S. padarytų sužalojimų, konstatuota, kad jam padaryti linijiniai odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose ir dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku, veikiant juos kietais, aštroką kampą arba briauną kontakto vietoje turinčiais daiktais ir galėjo būti padaryti veikiant nagais. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje.

Specialisto išvadoje, atlikus serologinį ir DNR tyrimą, nurodyta, kad ant B. D. palaidinės, kelnaičių ir gaktos plaukų rasti A. S. spermos pėdsakai. B. D. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas mišrus DNR profilis, sutampantis su abiejų tiriamų asmenų profiliais.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichine liga ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sutrikimo – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo A. S. taip pat galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo motyvas dėl A. S. asmenybės vertinimo, kaip nebrandžios, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi jo atžvilgiu atlikta teismo psichiatrine, teismo psichologine ekspertize, kitais bylos duomenimis, tokios išvados, įvertinus A. S. asmenybę, psichinę sveikatos būklę, teismas nepriėjo. Teisėjų kolegija šiai išvadai neprieštarauja.

Tai, kad pirmosios instancijos nuosprendyje, teismas nurodė, kad A. S. ir D. J., pasinaudojo nukentėjusiosios girtumu, šios aplinkybės neįvardija kaip bejėgiškos, tai bejėgiškumu įvardija tik gynėja savo apeliaciniame skunde, todėl priešingai skundo argumentui, kolegijos nuomone, ne kiekvienas girtumo laipsnis yra bejėgiškumo požymis, todėl šis skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Kolegijos nuomone įrodymai ištirti visapusiškai, nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo gynėjos skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Linos Gervelienės apeliacinį skundą atmesti.