Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-21 · Administracinė byla Nr. AS-556-108-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-21
Bylos Nr.
AS-556-108-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS556-108/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) 2008 m. lapkričio 26 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komiteto 2008 m. rugpjūčio 13 d. protokolinio sprendimo Nr. TK5-21 9 punktą, kuriuo nesvarstyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcija; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetą svarstyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją artimiausiame posėdyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėja įpareigota pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus: suformuluoti aiškų skundo reikalavimą ir nurodyti tinkamą atsakovą. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog nors pareiškėja prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komiteto 2008 m. rugpjūčio 13 d. protokolinio sprendimo Nr. TK5-21 9 punktą, kuriuo nesvarstyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcija, tačiau laikantis išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos toks sprendimas nėra skundžiamas, o teisines pasekmes sukuria išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme institucijos priimtas sprendimas, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtas sprendimas.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2008 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydama įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, t. y. svarstyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją ir priimti dėl jos sprendimą.

Pareiškėja nurodė, jog yra 2 vasarnamių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, o žemės sklypas prie statinių nėra suformuotas. Pažymėjo, jog siekdama suformuoti žemės sklypus, kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kuri 2006 m. gruodžio 1 d. davė sutikimą rengti detalųjį planą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-158 nusprendė rengti detalųjį planą bendrąja tvarka, jo pagrindu buvo pasirašyta trišalė projektavimo darbų sutartis, pagal kurią ji įsipareigojo sumokėti už rengiamą detalųjį planą. Nurodė, jog 2008 m. balandžio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-277 patvirtino detaliojo planavimo užduotį, kurios 6.2 punkte nurodyta parengti koncepciją. Minėta koncepcija buvo parengta ir 2008 m. liepos 9 d. pateikta Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetui svarstyti. Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetas nusprendė nesvarstyti koncepcijos klausimo, motyvuodamas tuo, jog turi būti parengta viso kvartalo koncepcija. Pažymėjo, jog skundais kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas: į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, tačiau jos ginčo nesprendė.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir įpareigojo Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pareiškėjai grąžinti 2008 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 126 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p., 42 str. 1 d. 3 p.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 25 straipsnis nustato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) 10 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 7 dalimi, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 27.2.2 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. D1-293 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. birželio 22 d.) patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijos planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 36 punktu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos keliamam ginčui yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 4, 5 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2, 20.4, 33.4 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 36 punktu, suinteresuotas asmuo teritorijų planavimo klausimu pirmiausia turi su skundu kreiptis į apskrities viršininko administraciją o po to - į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, ir tik tada - į teismą. Tokios teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-163/2006, AS14-227/2006, AS10-257/2006, AS11-394/2007, AS63-261/2008, AS502-438/2008 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 20.4 punktas numato, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus (skundus) teritorijų planavimo klausimais. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šiuos skundus nagrinėja, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko. Pagal Nuostatų 33.4 punktą apskrities viršininkas sprendžia nesutarimus tarp juridinių ir fizinių asmenų ir savivaldybių institucijų dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo. Nors pareiškėja teigia, jog panaudojo visas įstatymines galimybes dėl ginčo išsprendimo neteismine tvarka, tačiau teismas pažymėjo, jog ginčo dalykas buvo individualaus administracinio akto keitimas. Iš patikslinto skundo turinio ir priedų matyti, jog pareiškėja nepasinaudojo šia tvarka, prašydama atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus (t. y. svarstyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją ir priimti dėl jos sprendimą), todėl teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Teismas pasiūlė pareiškėjai ginčo (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) išsprendimui kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininką. Jei Klaipėdos apskrities viršininko priimtas sprendimas pareiškėjos netenkins, ginčas toliau nagrinėjamas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, tik po to - teisme.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčo esmė yra dėl savivaldybės atsisakymo svarstyti detaliojo plano koncepciją. Būtent savivaldybės veiksmai atsisakant svarstyti koncepciją ir buvo skundžiami neteismine tvarka Klaipėdos apskrities viršininkui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kurios ginčą iš esmės atsisakė spręsti. Skundais neteismine tvarka sprendžiant ginčą irgi buvo prašoma savivaldybės subjektus įpareigoti svarstyti koncepciją.

2. Tai, kad atsižvelgiant į teismo nurodymus, buvo nurodytas kitas atsakovas ir ginčo esmės reikalavimas buvo sutikslintas atsižvelgiant į naujai pasirinktą atsakovą, nereiškia, kad patikslintu skundu suformuotas naujas reikalavimas. Nauju reikalavimu laikomas toks reikalavimas, kuris skiriasi nuo pradinio reikalavimo ginčo išsprendimo tikslu, tai yra naujuoju reikalavimu turi būti siekiamas kito ginčo išsprendimas. Šiuo atveju pareiškėjos tikslas išliko tas pats - pasiekti, kad savivaldybės atitinkami subjektai svarstytų koncepciją ir jos atžvilgiu priimtų vienokį ar kitokį sprendimą, ir visiškai nesvarbu, kokia vidine tvarka savivaldybė tai padarys. Šio tikslo buvo siekiama ir skundžiant savivaldybės veiksmus išankstine neteismine tvarka.

3. Atkreipia dėmesį, kad neteismine tvarka ginčą išsprendusios institucijos sprendimas atskirai yra skundžiamas tik tuo atveju, jei juo yra priimtas kitoks sprendimas dėl ginčo, nei buvo priimtas prieš tai, t. y. tuo atveju, jei jis sukelia kitokias pasekmes, nei pradinis skundžiamas sprendimas. Tokia išvada darytina nuosekliai aiškinant ABTĮ 32 straipsnį bei išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijų paskirtį, kurios sprendžiant atskirų kategorijų ginčus atlieka iš esmės teismo vaidmenį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis nustato, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Subjektų, atliekančių valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, sąrašas yra pateikiamas minėto įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad planavimo procesas (taip pat ir valstybinė teritorijų planavimo priežiūra) prasideda teritorijos planavimo sąlygų išdavimu.

Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra yra skirta kontroliuoti detaliųjų teritorijų planavimo (detaliųjų planų) procesą pradedant nuo tokio planavimo (detaliojo plano) rengimo stadijos. Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punkte nurodyta, jog detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu, išdavus planavimo sąlygų sąvadą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad detaliojo planavimo procesas yra pradėtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos keliamam ginčui yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nurodyta ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra yra įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 4 ir 5 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų 3, 20.1, 20.5 punktų nuostatose.

Pareiškėja neprieštarauja, kad keliamam ginčui yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir nurodo, jog šia tvarka pasinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo teiginiu, jog ginčo esmė yra dėl savivaldybės atsisakymo svarstyti detaliojo plano koncepciją. Būtent savivaldybės veiksmai atsisakant svarstyti koncepciją ir buvo skundžiami išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka Klaipėdos apskrities viršininkui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėja skundais Klaipėdos apskrities viršininkui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai irgi prašė savivaldybės subjektus įpareigoti svarstyti detaliojo plano koncepciją. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo dalykas buvo individualaus administracinio akto keitimas ir pareiškėja nepasinaudojo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, prašydama atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus (t. y. svarstyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją ir priimti dėl jos sprendimą).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nesilaikymo atsisakė priimti nepagrįstai. Kadangi teismas nevertino, ar pareiškėjos skundas atitinka kitus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius