Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

nedalyvaujant pareiškėjai B. D., suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja B. D., atstovaujanti nepilnametės dukters K. K. interesus ir jos atstovė advokatė Vida Leonovienė pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinį faktą, kad K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, 2014 m. balandžio 08 d., priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą bei išduoti teismo leidimą nepilnametės dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą. Posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėja B. D. gyvendama kartu su A. K., susilaukė dukters K. K.. (duomenys neskelbtini) mirus A. K., į notarų biurą kreipėsi jos sūnūs trys vaikai, vienas iš jų A. K., kurie priėmė palikimą po savo motinos A. K. mirties, du iš įpėdinių įregistravo nuosavybės teisę, o A. K. priėmė palikimą, tačiau nebaigė tvarkyti ir neįregistravo nuosavybės teisės. 2014-04-08 dienai, po A. K. mirties atsirado paveldėjimo santykiai ir vienintelė įpėdinė po A. K. mirties yra jo dukra K. K.. A. K. su šeima gyveno Ispanijoje, tačiau po A. K. mirties, K. K. mama B. D., žinodama, kad jos dukters tėčiui priklauso turtas - sodyba, likusi po A. K. mirties, bendraudama su V. K. rūpinosi šiuo turtu, mokesčius mokėjo, kuriuos kartu dalinosi su V. K., bendravo su asmenimis, kurie prižiūrėjo ir tvarkė aplinką. Šiuo metu sodyba yra išnuomota. Buvo susitarta, kad visus reikalus, susijusius su turto priežiūra atliks per V. K.. Prašo nustatyti juridinį faktą, kad K. K., atstovaujama savo motinos, po savo tėvo A. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir išduoti teismo leidimą nepilnametės dukters K. K. vardu priimti palikimą.

Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vilmantas Jasiukonis pareiškėjos pareiškimo bei išdėstytų aplinkybių neginčijo, prašė pareiškimą patenkinti. Paaiškino, jog tiesiogiai bendrauti su pareiškėja ir jos nepilnamete dukra K. K. nebuvo galimybės, kadangi jos gyvena Ispanijoje. Nurodė, kad skambino į seniūniją, domėjosi sodyba, darbuotojai nurodė, kad sodyba niekada nebuvo apleista, nuolat ateidavo žmonės, prižiūrėdavo. Atsižvelgiant į šį faktą, kad sodyba yra prižiūrima ir tuo rūpinasi pareiškėja B. D. su mirusio A. K. broliu V. K.. Pareiškėja aktyviais veiksmais valdo ir rūpinasi turtu nepilnametės vardu, po A. K. mirties. Mano, kad nėra kliūčių nustatyti juridiniam faktui bei, kad nepilnametės dukters vardu būtų priimamas palikimas.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. priėmė tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra pranešta tinkamai bei į tai, kad pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens, liudytojo P. B., L. B. parodymais nustatyta, kad pareiškėja su A. K. santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu kaip šeima, susilaukė dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). Jo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (30 b.l.). Po A. K. mirties liko turtas (12-27 b.l.). Po jos mirties palikimą priėmė mirusiosios sūnus: L. K., V. K. ir A. K., tačiau A. K. paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą, į jam priklausančią dalį turto dar neišduotas (11 b.l.)

Po A. K. mirties liko turtas paveldėtas po motinos A. K. mirties (duomenys neskelbtini): 1/3 gyvenamojo namo, 79,27 kv. M. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/3 kitų inžinerinių statinių, kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, 10.400 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, 0.2000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, 2.5200 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, 0.7500 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 draudimo išmokos iš VĮ “Indėlių investicijų draudimas”. Iki A. K. mirties pareiškėja kartu gyveno su A. K. ir jų dukra K. K. kaip šeima, nors santuokos nebuvo sudarę. Mirus A. K. pareiškėja atstovaudama dukters interesus kartu su A. K. broliu V. K. rūpinosi Lietuvoje likusiu turtu, t.y. palaikė nuolatinius ryšius su asmenimis, kurie prižiūri turtą Zablackų k., Anykščių raj., sutvarko aplinką prie sodybos, dirba žemę. Visas išlaidas, kurios tenka dėl šio turto išlaikymo moka kartu su V. K.. Po A. K. mirties dukra K. K. naudojasi savo tėčiui priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais. Pareiškėja B. D. ir jos dukra K. K. po A. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad K. K. atstovaujama savo motinos pareiškėjos B. D. po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.51 str. 1 d.).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (CK 5.51 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog K. K. atstovaujama savo motinos B. D. priėmė palikimą po tėvo A. K. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi naudojo, valdė, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). K. K. yra palikėjo A. K. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Kadangi kitų įpėdinių nėra, todėl pareiškėja B. D., atstovaudama savo nepilnametės dukters K. K. interesus turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos tėvo mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Taip pat pareiškėja B. D. prašo išduoti jai teismo leidimą nepilnametės dukters K. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, kadangi ji yra nepilnametė. Po A. K. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kadangi nenustatyta, jog A. K. turėjo kreditorinių įsiskolinimų, jo turtinės teisės nėra suvaržytos, laikytina, kad palikimo priėmimas jo įpėdinės pagal įstatymą nepilnametės K. K., teisių ir interesų nepažeis. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas savo nepilnametės dukters K. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. K. mirties (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. D., atstovaujančios nepilnametės dukters K. K. interesus, pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai B. D., savo nepilnametės dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.