Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. O., A. O., antstolei Santai Selezniovienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. O. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. O., priklauso ½ dalis sutuoktinei mokamų nuolatinių išmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje (toliau – VSDFV) bei ½ dalis piniginių lėšų esančių ir/ar pateksiančių į skolininko sutuoktinės A. O. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/23/02369 pradėtą pagal 2023 m. lapkričio 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą Nr. (23.31-08)483-224540 dėl 520 Eur išieškojimo iš skolininko V. O. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su A. O. (elektroninės vykdomosios bylos lapas (toliau – el. vykd. b. l.) 10). Duomenų, jog tarp skolininko V. O. ir A. O. būtų sudaryta vedybų, sugyventinių, turto padalijimo sutartys byloje nėra (2024 m. kovo 7 d. LITEKO duomenys). Antstolės 2023 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktu Nr. S1h-26298 areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: ½ dalis skolininko sutuoktinei A. O. sutuoktinei mokamų nuolatinių išmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje, nurodant išskaičiuoti ½ dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA bei ½ dalis piniginių lėšų esančių ir/ar pateksiančių į skolininko sutuoktinės A. O. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ (el. vykd. b. l. 34-36).

Vadovaujantis CPK 667 straipsnyje įtvirtinta tvarka, antstolė 2023 m. gruodžio 7 d. parengė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S1h-26299, kurį išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei (el. vykd. b. l. 37). Per nustatytą terminą skolininkas nepateikė antstolei sutikimo formos, todėl antstolė 2024 m. sausio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S1J-765, kuriuo pasiūlė pareiškėjai per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėja, nepraleisdama antstolio nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe yra pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. O. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. O., priklauso ½ dalis sutuoktinei mokamų nuolatinių išmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininko sutuoktinė A. O. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gauna šalpos negalios pensiją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad tikslinės paskirties išmokos (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) nėra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė gauna išmoką pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, pripažintina, kad ši išmoka yra tikslinės paskirties, išimtinai susijusi su jos asmeniu, todėl negali būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad yra negalimas išieškojimas iš išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolininko sutuoktinės A. O. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gaunama išmoka pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą yra A. O. asmeninė nuosavybė, todėl iš skolininko sutuoktinės gaunamos minėtos išmokos nėra galimas išieškojimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjos minėta prašymo dalis yra nepagrįsta, todėl atmetama.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis piniginių lėšų esančių ir/ar pateksiančių į skolininko sutuoktinės A. O. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartis tarp skolininko V. O. ir jo sutuoktinės A. O. sudaryta nebuvo, turto padalijimo faktų skolininko ir sutuoktinės santuokos metu nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai). CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat tai, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkinamas, nustatant, jog skolininkui V. O. nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų esančių ir/ar pateksiančių į skolininko sutuoktinės A. O. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, išskyrus į minėtą sąskaitą gaunamas A. O. išmokas, mokamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 667 straipsnis, 737 straipsnio 7 dalis, 739 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų esančių ir/ar pateksiančių į skolininko sutuoktinės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, išskyrus į šią sąskaitą gaunamas A. O. išmokas, mokamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.