- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-28
- Bylos Nr.
- 2-141/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Advokatai
- Valdemaras Stančikas
- Kategorijos
- 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas L. M. prašymas dėl įrodymų užtikrinimo nepareiškus ieškinio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos L. M. atstovas V. Stančikas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę nedelsiant ir ne vėliau kaip teismo liudijimo pateikimo dieną iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gauti dokumentus – įrodymus, susijusius su rengiamu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Prašyme nurodė, kad pareiškėjos L. M. tėvas J. A., jam diagnozavus insultą, 2007 m. birželio 14-20 dienomis buvo gydomas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje. 2007 m. birželio 20 d. ryte J. A. artimiesiems buvo pranešta, jog J. A. dingo iš ligoninės, o 2007 m. liepos 11 d. J. A. kūnas buvo rastas už VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės teritorijos ribų. L. M. nuomone, tokią situaciją lėmė netinkama paciento priežiūra ligoninėje, todėl dabartiniu metu ir yra ruošiamas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi prašymą atmetė ir nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija dėl žalos paciento sveikatai nustatymo pagal suinteresuoto asmens prašymą. Kadangi teismui pateiktame prašyme dėl įrodymų užtikrinimo nepareiškus ieškinio, nurodyta, kad į Komisiją pareiškėja nesikreipė, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ateityje pateikus minimą ieškinį, teismas privalėtų atsisakyti jį priimti, todėl prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, nesilaikius ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, negali būti patenkintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos L. M. atstovas V. Stančikas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti bei įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas teisės normas, kadangi atsisakymo priimti ieškinį pagrindai negali būti siejami su procesiniais veiksmais, kuriuos asmuo turi teisę atlikti iki pareikšdamas ieškinį teismui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų užtikrinimo nepareiškus ieškinio, nustato ar pareikštas prašymas yra pagrįstas, tačiau nesprendžia ar būsimasis kreipimasis į teismą bus tinkamas. Teismas nemotyvuotai preziumavo, kad patenkinus pareiškėjos prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, ji negalės pateikti teismui visus įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirąjame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti numato privalomą ikiteisminę instituciją - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos L. M. atstovas V. Stančikas prašė teismo išduoti liudijimą, suteikiantį jam teisę nedelsiant ir ne vėliau kaip teismo liudijimo pateikimo dieną iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gauti dokumentus – įrodymus, susijusius su rengiamu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. užtikrinti įrodymus.
Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Teisinis įrodymų užtikrinimo instituto pagrindas – byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsta abejonė, kad vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys negalima arba sunku. Prašymą užtikrinti įrodymus teismui galima pateikti tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek jau jį padavus (CPK 221 str.).
Tais atvejais, kai asmuo, nepateikęs ieškinio, prašo įrodymų užtikrinimo, teismas, užtikrindamas įrodymus, paskiria ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti (CPK 223 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šios normos paskirtį pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) ji taikytina ir tais atvejais, kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nustato privalomą išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką. Tokią išvadą suponuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, kuris kartu reiškia, kad turi būti užtikrinamas ir visų asmenų lygiateisiškumas. Konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tačiau, jei įstatymas tam tikrų kategorijų bylose nustato teisės kreiptis į teismą ribojimus (teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu), šie ribojimai negali suvaržyti asmens teisių labiau, nei kad šiam asmeniui kreipiantis tiesiogiai į teismą. Todėl, jeigu egzistuoja poreikis užtikrinti įrodymus iki pareiškiant ieškinį, o įstatymas numato tai bylų kategorijai privalomą išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką, tokiu atveju, asmuo, kreipdamasis į ikiteisminę ginčo sprendimo instituciją, turi turėti tokias pačias procesines teises kaip ir kreipdamasis į teismą tiesiogiai, tarp jų ir teisę prašyti užtikrinti įrodymus, nes kreipiantis su pareiškimu dėl ginčo išsprendimo į ikiteisminę instituciją prasideda teisės į teisminę gynybą ir pažeistos teisės gynimo valstybės prievartos pagalba procedūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-688/2007).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas kyla dėl žalos, atsiradusios mirus ligoninės pacientui pareiškėjos L. M. tėvui J. A., atlyginimo. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numato, kad žala (tarp jos ir neturtinė) atlyginama pacientui, o jam mirus – kitiems asmenims. Šio Įstatymo 17 straipsnio, numatančio ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo nagrinėti, pirmoje dalyje nurodyta, kad pacientui mirus padarytos žalos dydį pagal suinteresuotų asmenų pareiškimą taip pat nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kurios nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr.152, 7.3. punkte taip pat numatyta, jog viena iš šios komisijos funkcijų yra nustatyti žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą. Taigi prieš kreipiantis į teismą teisminės gynybos, yra privaloma pareiškėjai dėl žalos ir jos dydžio nustatymo kreiptis į ikiteisminę ginčo sprendimo instituciją. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pagrindo atskirojo skundo argumentas, jog ginčas yra priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai, pareiškėjai prašant priteisti gerokai didesnę sumą nei maksimalus neturtinės žalos dydis, kuris gali būti atlygintas pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, šis įstatymas nediferencijuoja privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi priklausomai nuo ieškinio sumos. Nurodytoje teisės normoje numatyta, kad neturtinės žalos dydis, kurį gali įpareigoti atlyginti komisija, paprastai negali viršyti 50 MMA. Pareiškėjui reikalaujant didesnės sumos, nei numatytoji, o komisijai patenkinus dalį pareiškėjo reikalavimų, egzistuoja tikimybė, jog dėl komisijos nustatytų aplinkybių ir priimto sprendimo gali pasikeisti pareiškėjo nuomonė dėl jo reiškiamo teisme ieškinio ar jo dalies reikalavimų (ieškinio suma galėtų sumažėti ar būtų atsisakoma tolimesnio bylinėjimosi), ir tai atitinka civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą.
Pirmosios instancijos teismas 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė pareiškėjos prašymą tenkinti motyvuodamas tuo, kad šiai bylų kategorijai įstatymas nustato išankstinę neteisminę ginčo sprendimo tvarką, o pareiškėja ja nepasinaudojo, todėl teismas privalėtų atsisakyti priimti būsimą ieškinį, iki kurio pareiškimo pareiškėja prašo taikyti įrodymų užtikrinimą. Tačiau sprendžiant įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo taikymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti ne tai, ar egzistuoja visos tinkamos prielaidos būsimam ieškiniui pareikšti ir ar ieškovas sugebės jį pareikšti įstatymų nustatyta tvarka per nustatytą terminą, bet tai, ar egzistuoja realus pagrindas taikyti minėtą institutą.
Kaip jau minėta, įrodymų užtikrinimo pagrindas yra pagrįsta abejonė, jog neužtikrinus įrodymų vėliau pateikti bylos nagrinėjimui reikalingus įrodymus pasidarys negalima arba sunku. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjos tėvas J. A., jam diagnozavus insultą, 2007 m. birželio 14-20 dienomis buvo gydomas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje. 2007 m. birželio 20 d. ryte J. A. artimiesiems buvo pranešta, jog pacientas dingo iš ligoninės, o 2007 m. liepos 11 d. jo kūnas buvo rastas už VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės teritorijos ribų. L. M. nuomone, tokią situaciją lėmė netinkama paciento priežiūra ligoninėje, todėl dabartiniu metu yra rengiamas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjos teigimu, iki pareiškiant ieškinį yra būtina užtikrinti rašytinius įrodymus, nes įrodymai gali būti sunaikinti, suklastoti, o asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka, gali jos netekti.
Dėl minėtų aplinkybių egzistuoja pakankamas pagrindas prielaidai, jog nesiėmus įrodymų užtikrinimo, visi su pareiškėjos tėvui J. A. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis susiję įrašai, gali būti pakeisti ar sunaikinti, todėl pagal CPK 199 str. 4 d. pareiškėjos L. M. atstovui advokatui V. Stančikui išduotinas liudijimas apie teisę iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gauti rašytinius įrodymus – dokumentus, susijusius su pareiškėjos tėvui J. A. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, t. y. medicininę kortelę, slaugos istoriją, slaugos planą, rentgeno nuotraukas ir kt., kuriuose užfiksuoti įrašai, susiję su pareiškėjos tėvui J. A. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje.
Pareiškėjos atstovas taip pat prašo išduoti liudijimą apie teisę gauti šiuos įrodymus: 1) visų gydytojų bei slaugytojų, teikusių sveikatos priežiūros paslaugas J. A. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje nuo 2007-06-14 iki 2007-06-20, profesinę kvalifikaciją ir darbo santykius 2007 m. birželio mėn. įtvirtinusius dokumentus, 2) VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės įstatų, 2007 m. II-ojo ketvirčio veiklos rezultatų rodiklių, taip pat paslaugų kokybės ir efektyvumo rodiklių oficialiai patvirtintas kopijas, 3) dokumentų, kuriais buvo nustatytos ir 2007 m. birželio mėn. galiojo sveikatos priežiūros paslaugų priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo sąlygos, oficialiai patvirtintas kopijas. 4) VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Neurologiniame skyriuje nuo 2007-06-14 iki 2007-06-20 galiojusių diagnostikos, gydymo ir slaugos metodikų (reikalavimų) oficialiai patvirtintas kopijas. 5) dokumentų, kuriais buvo nustatyta ir 2007 m. birželio mėn. galiojo informacijos teikimo ir kitų paciento teisių užtikrinimo tvarka, oficialiai patvirtintas kopijas 6) Vidaus tvarkos taisyklių oficialiai patvirtintą kopiją, 7) VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės sudarytos (-ų) sutarties (-ių) su teritorine ligonių kasa, galiojusios (-ių) 2007 m. birželio mėn. oficialiai patvirtintą (-as) kopiją (-as), 8) dokumentų, patvirtinančių VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės civilinės atsakomybės draudimo, galiojusio 2007 m. birželio 14-20 d., faktą (draudimo poliso, liudijimo ar kito dokumento), oficialiai patvirtintas kopijas, 9) dokumentų, galiojusių 2007 m. birželio 14-29 d., kuriais VšĮ Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje buvo nustatyti ligų (būklių) diferencijavimo kriterijai, t. y. neurologinių susirgimų ir psichikos sveikatos sutrikimų diagnostiniai būdai ir priemonės, kurių pagrindu J. A. buvo hospitalizuotas į Neurologijos skyrių, oficialiai patvirtintas kopijas.
Analizuojant CPK 221 straipsnio nuostatas, galima teigti, kad įrodymų užtikrinimas taikomas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis, jog pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Apelianto prašyme nurodyti ir prašomi užtikrinti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su paciento J. A. gydymu ir slauga, jie yra VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės administracinės veiklos dokumentai, priimti ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl patys savaime negali dingti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į gydymo įstaigos teisinį statusą. Apelianto teiginiai, kad atsakovas šiuos dokumentus pakeis, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir yra tik apelianto nuomonė.
Minėta prašymo dalis netenkintina ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1, 2 punktai suteikia teisę advokatui gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus ar jų nuorašus. Advokatai taip pat turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Visus išvardintus duomenis advokatas turi teisę gauti pateikęs nustatytos formos prašymus atitinkamoms institucijoms ar fiziniams asmenims. Be to, minėti duomenys nėra susiję su pareiškėjos tėvui J. A. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl nėra jokios rizikos, kad, teismui nesiėmus priemonių užtikrinti šiuos įrodymus, pasidarys nebegalima arba sunku juos pateikti vėliau.
Teismas taip pat atsisako išduoti liudijimą apie teisę iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gauti duomenis apie asmenų, kurie 2007 m. birželio 14-20 d. gulėjo toje pačioje palatoje su J. A., vardus ir pavardes, šių asmenų gimimo datas ir gyvenamosios vietos adresus bei asmenų, kurie 2007 m. birželio 14-20 d. gydėsi VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Neurologiniame skyriuje, vardus ir pavardes, šių asmenų gimimo datas ir gyvenamosios vietos adresus, vadovaudamasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, jog visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia.
Pareiškėjai L. M. nustatytinas 14 dienų terminas pareiškimui dėl žalos, padarytos pacientui pareiškėjos tėvui J. A. mirus, atlyginimo ikiteisminei ginčo sprendimo institucijai - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikti (CPK 3 str. 6 d., 223 str. 2 d.).
Pareiškėjai išaiškintina, jog per teismo nustatytą terminą pareiškimo Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijai nepateikus, įrodymų užtikrinimo priemonės teismo nutartimi panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Prašymą dėl įrodymų užtikrinimo nepareiškus ieškinio patenkinti iš dalies.
Išduoti pareiškėjos L. M. atstovui advokatui Valdemarui Stančikui liudijimą apie teisę ne vėliau kaip kreipimosi dieną gauti iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės dokumentų: medicininės kortelės, slaugos istorijos, slaugos plano, rentgeno nuotraukų ir kt., kuriuose užfiksuoti įrašai, susiję su pareiškėjos tėvui J. A. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje, įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.
Nustatyti pareiškėjai L. M. 14 dienų nuo dokumentų gavimo dienos terminą pareiškimui dėl žalos, padarytos mirus VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės pacientui pareiškėjos tėvui J. A., atlyginimo ikiteisminei ginčo sprendimo institucijai - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikti.