Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos bei palūkanų priteisimo, turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-02-27 šalys sudarė Nuomos sutartį pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iki 2014-01-31 (e.b., b.l. 15). Šalys susitarė, kad siekiant nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, nuomininkas turi įspėti nuomotoją prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo dienos, pranešimą apie nutraukimą pateikiant ieškovo elektroniniu paštu. Šalys sulygo, kad nuomos sutarties kaina yra 400 Lt dydžio nuomos mokestis, elektros tiekimo išlaidos ir išlaidos už įmonės „Toleita“ paslaugų teikimą. Nuomos sutarties pagrindu atsakovas sumokėjo ieškovui 400 Lt dydžio užstatą, kuris turėjo būti grąžintas suėjus nuomos galiojimo terminui. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šalių susitarimu nuomos mokestis nuo 2014-06-01 buvo padidintas iki 500 Lt, t.y. 144, 81 Eur.

Tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, todėl ginčo sprendimui aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) šeštosios knygos XXVIII skyriaus nuostatos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, tai yra 2014-01-31, nuomos teisiniai santykiai tęsėsi, todėl traktuotina, kad nuomos teisiniai santykiai tapo neterminuoti, kadangi atsakovas ir toliau naudojosi išnuomotu daiktu, mokėjo nuomos mokestį (CK 6.481 str.).

Tarp šalių iškilęs ginčas dėl nuomos ir komunalinių mokesčių priteisimo už nesavalaikį išnuomotų patalpų perdavimą bei dėl nuostolių ir turtinės žalos atlyginimą už Nuomos sutarties pažeidimą.

Ieškinyje nurodoma, kad šalys sulygo, kad Nuomos sutarties galiojimas baigsis 2014-11-11. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų. Į bylą pateiktas ieškovo 2014-10-09 elektroninis laiškas atsakovui, kad jis Vilniuje bus 2014-11-15 ir nori susitikti su atsakovu, nes turi atsakovui klausimų asmeniškai bei klausimų dėl išnuomoto buto, neįrodo, kad šalys buvo susitarę, jog nuomos santykiai tęsiasi iki 2014-11-11 (e.b.l. 17). Atsakovas į minėtą elektroninį laišką atsakė 2014-11-03 elektroniniu laišku, nurodydamas, kad jis negalės susitikti, nes jo iki gruodžio mėnesio nebus Lietuvoje (e.b., b.l. 14). Kitų įrodymų aplinkybei, kad šalys buvo susitarę nuomos teisinius santykius pratęsti iki 2014-11-11, pagrįsti ieškovas į bylą nėra pateikęs.

Iš į bylą pateikto 2014-09-02 atsakovo elektroninio laiško ieškovui nustatyta, kad atsakovas 2014-09-02 informavo ieškovą, kad jis nuo kito mėnesio išsikrausto (e.b., b.l. 146). Ieškovo 2014-09-08 elektroninis laiškas atsakovui neginčijamai įrodo, kad jis buvo informuotas, kad nuo spalio mėnesio atsakovas nebesinaudos išnuomotomis patalpomis ir paprašė paieškoti kito nuomininko bei informavo atsakovą, kad į Lietuvą atskris tik lapkričio mėnesį (e.b., b.l. 146).

CK 6.609 str. 1 d. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įpėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.

Pažymėtina, kad šalių sudarytoje Nuomos sutartyje buvo sulygta, kad siekiant nutraukti sutartį prieš terminą, nuomininkas turi įspėti nuomotoją prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo. Atsakovas apie Nuomos sutarties nutraukimą informavo ieškovą nesilaikydamas sutartyje nustatyto termino, todėl ieškovui neįrodžius, kad šalys buvo susitarę, jog nuomos teisiniai santykiai pasibaigia 2014-11-11, traktuotina, kad nuomos sutartis pasibaigė 2014-11-02.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už 2014 metų rugsėjo ir spalio mėnesius tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 289,62 Eur skolos už nuomą. Kadangi atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui 115,84 Eur užstatą, šia suma yra mažintinas priteistinas mokestis ir ieškovui iš atsakovo priteistina 173,78 Eur. Pagal Nuomos sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ir komunalinius mokesčius UAB „TOLEITA“. Ieškovas į bylą nepateikė konkrečių įrodymų, kokia suma komunalinių mokesčių buvo mokėtina spalio mėnesį. Į bylą pateikta 2014-12-23 PVM sąskaita faktūra 2014-12-23 nurodo, kad ieškovo butui yra susidaręs 633,79 Lt (183,55 Eur) skolos likutis (e.b., b.l. 43). Iš atsakovo pateiktų mokėjimų UAB „TOLEITA“, matyti, kad atsakovas sistemingai mokėjo už komunalines paslaugas ir paskutinis mokėjimas atliktas 2014-10-08 (e.b., b.l. 181-182). Todėl darytina išvada, kad ieškovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytas įsiskolinimas yra susidaręs už spalio ir lapkričio mėnesį. Nors tiksli įsiskolinimo suma už komunalines paslaugas, teiktas spalio mėnesį, nežinomos, kadangi ieškovas tokių įrodymų nepateikė, tačiau atsakovui teismo posėdžio metu nurodžius, kad jis sutinka sumokėti pusė nurodyto įsiskolinimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 91,77 Eur komunalinių mokesčių skolos už spalio mėnesį.

Ieškovas teismui nurodo, kad nuomotos gyvenamosios patalpos būklė priėmimo momentu buvo nepatenkinama, o atsakovas įsipareigojo iki 2014 lapkričio 29 d. pašalinti trūkumus. Kadangi per nustatytą terminą daikto trūkumai nebuvo pašalinti, ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo už trūkumų pašalinimą bei reikalaujama nuomos mokesčio už pavėluotą daikto grąžinimą, tai yra reikalauja nuomos mokesčio ir už lapkričio mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokiose bylose, yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. CK 6.499 str. nustatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidevėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 str. nustato, kad jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.

Sutartinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškia sutartinės ar įstatymuose nustatytos pareigos pažeidimu, nevykdymu, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, ir atsakovo kaltę, kuri civilinėje teisėje suprantama kaip neapdairumas, neatsakingumas, nerūpestingumas (CK 6.246-6.249 str.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų delsęs perduoti išsinuomotą daiktą ieškovui. Įspėjimo termino paskirtis yra siekis, kad nuomotojas galėtų priimti nuomos dalyką, išnuomoti gyvenamąsias patalpas kitiems asmenims. CK 6.609 str. 4 d. nustatyta, kad nuomotojas gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę, iš anksto pranešęs nuomininkui apie tikrinimo datą ir laiką. Pažymėtina, kad ieškovas apie tai, kad atsakovas nuo spalio mėnesio nebesinaudos išnuomota patalpa sužinojo 2014 metų rugsėjo 2 d., tačiau savo teise patikrinti ir priimti išnuomotą daiktą pasinaudojo tik 2014 m. lapkričio 15 d., tai yra praėjus pusantro mėnesio nuo tos dienos, kada atsakovas jau nebesinaudojo išnuomotu daiktu bei dviem su puse mėnesio nuo atsakovo pranešimo apie tai, kad atsakovas nuo sekančio mėnesio nutraukia nuomos sutartį gavimo dienos.

Ginčo atveju aktualu yra tai, kad Nuomos sutarties sudarymo momentu šalys nesudarė priėmimo – perdavimo akto, kuriame būtų apibrėžta patalpų bei jame esančių daiktų būklė, bei Nuomos sutartyje neaptarė, kokios būklės išnuomotos patalpos turi būti grąžintos, todėl konstatuoti, kad ieškovui grąžintos patalpos neatitiko jų būklės buvusios perdavimo atsakovui momentu nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos aplinkybės dėl grąžinamo išnuomoto daikto būklės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad išnuomotas daiktas buvo pablogintas, dėl ko atsakovui galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovas neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje reikia taikyti CK 6.500 str., kadangi nesurašytas defektų aktas, patalpų būklė ir vertė neužfiksuota iki jų perdavimo atsakovui momento ir po jų grąžinimo ieškovui. Ieškovo nurodyti daikto trūkumai (tai, kad butas buvo neišvalytas bei nesutvarkytas, virtuvės baldai sugadinti bei išpurvinti, neišvalytas šaldytuvas, dušo kabinoje ir šaldytuve užaugo pėlėsinis grybelis) atsirado dėl daikto naudojimo pagal paskirtį, jie nelaikytini daikto pabloginimu CK 6.500 str. prasme, nes patalpų vertė nesumažėjo, jos neprarado dalies funkcionalumo ir tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį taip pat neprarado savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Teismo vertinimu ieškovo nurodyti išnuomoto daikto trūkumai susiję tik su sanitariniais reikalavimais bei vertintini kaip normalus nusidėvėjimas po dviejų metų nuomos termino. Tai, kad ieškovas patyrė 199,05 Eur patalpos tvarkymo išlaidų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad išnuomotam daiktui buvo padarytas pabloginimas (e.b., b.l. 44, 47, 48).

Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad išnuomotoje patalpoje buvo palikti atsakovui priklausantys baldai, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti į bylą nepateikia jokių įrodymų.

Pažymėtina, kad ieškovas savo reikalavimus dėl išnuomoto daikto pabloginimo grindžia į bylą pateikiamomis fotonuotraukomis (e.b., b.l. 10-11, 19,21- 22, 27, 30, 40, 45-46, 52-55, 58-64, 66-77, 79). Teismas sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, kad minėtos nuotraukos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi iš pateiktos fotofiksacijos neaišku, kada nuotraukos buvo padarytos, kokioje patalpoje jos darytos, iš pateiktų nuotraukų negalima suprasti jų esmės, tai yra įvertinti, kad išnuomotam objektui buvo padarytas pabloginimas, ko pasekoje atsakovui atsirastų pareiga atlyginti nuostolius ieškovui. Nors ieškinyje, kaip vienas iš trūkumų nurodoma, kad nebuvo vonios kambario durų, tačiau pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad durys yra (e.b., b.l. 52-53).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimus dėl 437,20 Eur materialinės žalos atlyginimo, 199,50 Eur nuostolių atlyginimo bei nuompinigių ir komunalinių mokesčių priteisimo už lapkričio mėnesį atmeta kaip nepagrįstus ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisia tik 265,55 Eur skolos.

CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 12,70 Eur palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą iki 2015-11-09 bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje sumokėjo 28,30 Eurų žyminį mokestį, išlaidų pagrindžiančių advokato teisinės pagalbos apmokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nebuvo pateikta. Atsakovas patyrė 600 Eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šioje byloje patenkinta 22 procentai ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 6,22 eurų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dydį priteistina 468 eurų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo H. K., Vokietijos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), naudai 265,55 Eur skolos 12,70 Eur palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 265,55 eurų sumos laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,22 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo H. K., Vokietijos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 468 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.