Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-5379-171/2015 Proceso Nr. 3-61-3-04947-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21

2015 m. lapkričio 3 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui I. K. (I. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. K. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-02 buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 113, 135, 309, 313 ir 317, kuriose laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, o tai, jo nuomone, prilygsta kankinimui, dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu.

Pareiškėjas teismo posėdyje skundo motyvus palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 9–17) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų, patirtų laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-02, tačiau savo skundą parašė tik 2014-11-07. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti neturtinę žalą įstatymas nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą.

Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti dirbti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji ir Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš jų palaikyti kamerose tvarką. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna ir dezinfekuoja su valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Nuo 2013-12-30 atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra taburetės (suoliukai). Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų kamerose, padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma pastatyti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad dalis pareiškėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ir ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2011-03-14 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas šiose kamerose: 2011-03-14 kameroje Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², vakare joje buvo 2 asmenys; 2011-03-21 buvo kameroje Nr. 135 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje; 2011-03-22 toje pačioje kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2011-03-23 ryte – 3, vakare – 4 asmenys; 2011-03-24 ryte ir vakare kameroje buvo po 4 asmenis; 2011-03-25 ryte kameroje buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-03-26 iki 2011-03-30 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-03-31 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011-04-01 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-04-02 iki 2011-04-04 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-04-05 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2011-04-06 iki 2011-04-07 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-04-08 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-04-09 iki 2011-04-13 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-04-14 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; nuo 2011-04-15 iki 2011-04-18 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-04-19 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011-04-20 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-04-21 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-04-22 iki 2011-04-26 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-04-27 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-04-28 iki 2011-05-26 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-05-27 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2011-05-28 iki 2011-05-29 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-05-30 kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2011-05-31 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-06-01 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-06-02 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011-06-03 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-06-04 iki 2011-06-16 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis); 2011-06-17 perkeltas į kamerą Nr. 108, kurios plotas yra 7,38 m² (ryte – 1); 2011-06-17 perkeltas į kamerą Nr. 108, kurios plotas yra 7,38 m² (ryte – 1, vakare perkeltas į kamerą Nr. 369, kurios plotas yra 7,87 m² (1 asmuo kameroje); 2011-06-18 perkeltas į kamerą Nr. 309, kurios plotas yra 7,72 m² (ryte ir vakare – 3 asmenys kameroje; 2011-06-19–2011-05-21 toje pačioje kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-06-22 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-06-23 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-06-24 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-06-25 iki 2011-06-27 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-06-28 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis); 2011-06-29 perkeltas į kamerą Nr. 317, kurios plotas yra 7,61 m² (ryte ir vakare – 4 asmenys kameroje; 2011-06-30 toje pačioje kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011-07-01 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-07-02 iki 2011-07-04 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-07-05 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-07-06 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-07-07 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2011-07-08 iki 2011-07-13 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-07-14 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-07-15 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-07-16 iki 2011-07-17 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-07-18 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2011-07-19 iki 2011-07-21 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-07-22 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-07-23 iki 2011-07-24 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-07-25 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-07-26 iki 2011-07-27 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-07-28 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-07-29 iki 2011-08-01 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis); 2011-08-02 perkeltas į kamerą Nr. 269, kurios plotas yra 7,68 m² (ryte – 2, vakare – 4 asmenys; 2011-08-03 toje pačioje kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-08-04 iki 2011-08-07 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-08-08 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011-08-09 kameroje ryte ir vakare buvo po 2 asmenis; nuo 2011-08-10 iki 2011-08-17 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-08-18 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-08-19 iki 2011-08-22 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-08-23 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-08-24 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-08-25 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-08-26 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-08-27 iki 2011-08-29 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-08-30 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-08-31 iki 2011-09-01 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis); 2011-09-02 perkeltas į kamerą Nr. 313, kurios plotas 7,79 m² (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje; nuo 2011-09-03 iki 2011-09-05 toje pačioje kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-09-06 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-09-07 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-09-08 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-09-09 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-09-10 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-09-11 iki 2011-09-15 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; nuo 2011-09-16 iki 2011-09-18 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-09-19 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-09-20 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-09-21 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-09-22 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-09-23 iki 2011-09-26 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-09-27 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-09-28 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-09-29 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011-09-30 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; nuo 2011-10-01 iki 2011-10-02 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; nuo 2011-10-03 iki 2011-10-06 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-10-07 iki 2011-10-10 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-10-11 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-10-12 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-10-13 kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-10-18 kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2011-10-19 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-10-20 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-10-21 buvo kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-10-22 iki 2011-10-24 buvo kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-10-25 buvo kameroje ryte 2, vakare – 3 asmenys; 2011-10-26 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-10-27 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; nuo 2011-10-28 iki 2011-11-07 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-11-08 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; nuo 2011-11-09 iki 2011-11-10 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-11-11 iki 2011-11-14 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-11-15 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-11-16 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-11-17 kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-11-18 iki 2011-11-21 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; nuo 2011-11-22 iki 2011-11-23 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-11-24 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-11-25 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-11-26 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-11-27 iki 2011-11-28 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-11-29 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-11-30 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011-12-01 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-12-02 iki 2011-12-05 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; nuo 2011-12-06 iki 2011-12-07 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-12-08 iki 2011-12-14 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-12-15 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2011-12-16 iki 2011-12-19 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; nuo 2011-12-20 iki 2011-12-21 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-12-22 kameroje ryte buvo 1, vakare – 3 asmenys; nuo 2011-12-23 iki 2011-12-26 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-12-27 kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2011-12-28 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2011-12-29 kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; 2011-12-30 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011-12-31 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2012-01-01 iki 2012-01-09 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2012-01-10 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2012-01-11 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2012-01-12 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenys; 2012-01-13 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2012-01-14 iki 2012-01-16 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2012-01-17 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2012-01-18 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2012-01-19 kameroje ryte ir vakare buvo po 3 asmenis; 2012-01-20 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2012-01-21 iki 2012-01-23 kameroje ryte ir vakare buvo po 4 asmenis); 2012-01-24 išvyko į Alytaus pataisos namus. 2012-01-31 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas yra 6,43 m² (vakare – 5 asmenys kameroje; 2012-02-01 toje pačioje kameroje ryte buvo 5, vakare – 3 asmenys).

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikoje neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės veiksmų reglamentuoja CK 6.271 bei 6.250 straipsniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Akcentuotina, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovas Lukiškių TI-K savo atsiliepime prašo teismo taikyti trejų metų ieškinio senatį.

CK nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi nuspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, be kita ko, prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011-03-14 iki 2012-02-01, tačiau skundą dėl to teismui pateikė tik 2014-11-11 (b. l. 5). Vadinasi, reikalavimams priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011-03-14 iki 2011-11-10, yra suėjusi 3 metų ieškinio senatis.

Toliau spręstina, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per laikotarpį iki skundo teismui pateikimo būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki bylos iškėlimo siekdamas ginti savo pažeistas teises. Įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo nepateikė teismui ir pats pareiškėjas, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio. Taigi, nagrinėtini tik pareiškėjo reikalavimai priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2012-02-01, o likusi skundo dalis atmestina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011-11-11 iki 2012-02-01 Lukiškių TI-K buvo laikomas 75 dienas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjui minimalus plotas Lukiškių TI-K buvo užtikrintas tik 4 dienas, Vadinasi, 71 dieną Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą, todėl teismas daro išvadą, kad jo teisė buvo pažeidžiama intensyviai.

Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

Pareiškėjas teigia, kad dėl ploto trūkumo jis jaučiasi dvasiškai gniuždomas ir nepagrįstai baudžiamas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2012-02-01 atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 71 dieną neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsižvelgus į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad, pagal LVAT praktiką, teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015, 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis bei tam tikru laikotarpiu gerokai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas gerokai pakenkė privatumui, o tai savaime laikytina traumuojančia patirtimi ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sąlygų. Kartu pabrėžtina, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtent dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir k.t.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma būtų 355 Eur. Taigi pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteistini 355 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. K. (I. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.