Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei Ž. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G., apklausta liudytoja, parodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2011 metų žiemos kartu su draugu S. R.. Nuomos sutarties nebuvo sudarę, su ieškovu buvo susitarę, jog jie gyvens tame bute, prižiūrės jį ir mokės tik pusę mokesčių sumos už butą. Kitą pusę sumos mokėjo ieškovas ar ieškovo mama. Kai gaudavo sąskaitą už butą, ji informuodavo ieškovo mamą. Mokėdavo įvairiai, kartais visą sąskaitoje nurodytą sumą sumokėdavo ji su draugu, o ieškovo mama atiduodavo pusę sumos, kartais pusę sumos duodavo ieškovo mamai, o ji sumokėdavo visą sumą. Mokėdavo grynaisiais pinigais, kartais banko kortele. Iki antstolio apsilankymo bute atsakovės nėra mačiusi, ji niekada neateidavo į butą ir juo nesidomėjo.

Liudytojas S. R. parodė, jog yra ieškovo draugas. Jis su V. G. grįžę iš užsienio ieškojo išsinuomoti butą, tačiau dėl didelių nuomos mokesčių nerado sau tinkamo. Tuomet ieškovas pasiūlė gyventi jiems jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėti jį ir mokėti pusę mokesčių sumos už butą. Jie sutiko ir nuo 2011 metų lapkričio mėnesio gyvena šiame bute. Nuomos sutarties nebuvo pasirašę, mokėdavo tik pusę sumos už butą dėl to, jog prižiūrėdavo jį. Būdavo atvejų, kai jie sumokėdavo visą sąskaitoje nurodytą sumą. Tada ieškovo mama atiduodavo pusę mokėtinos sumos. Jis mokėdavo grynais pinigais, o jo draugė yra mokėjusi ir banko kortele.

Liudytoja N. R. parodė, jog ji yra ieškovo mama, žino, jog atsakovė minėtame bute nebegyvena nuo 2010 metu ir jokių mokesčių už butą nėra mokėjusi iki šios dienos. Ieškovas buvo ją informavęs, jog V. G. ir S. R. gyvens bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrės bei įpareigojo ją sumokėti pusę sumos už butą pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovas grįždavo iš užsienio ir palikdavo grynųjų pinigų buto mokesčiams sumokėti. Mokėdavo įvairiai – kai ji negalėdavo sumokėti mokesčių, juos sumokėdavo V. G. su S. R., o pusę sumos ji paduodavo grynaisiais pinigais, dažnai mokėdavusi ir ji pati.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu nutraukus ieškovo M. R. ir atsakovės Ž. R. santuoką abiejų šalių bendru sutikimu ir patvirtinus sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam (b. l. 6–9; 11–12).

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovė Ž. R., būdama ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir turėdama pareigą mokėti jai priklausančios dalies mokesčius už butą, šios pareigos nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d. susidariusią 3 313,74 € sumą (b. l. 84–127) mokėjo ieškovas ir minėtame bute gyvenantys asmenys, t. y., kaip teigia minėtoji šalis, už ieškovui priklausančią ½ dalį mokesčių mokėjo bute gyvenantys asmenys, o už atsakovei priklausančią dalį sumokėdavo ieškovas, todėl reiškiamas ieškinys dėl pusės šios sumos – 1 656,87 € skolos priteisimo. Pažymėtina, jog nors ieškovas ieškiniu prašo priteisti skolą, teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008), daro išvadą, jog ieškinys iš esmės yra reiškiamas dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos, kaip teigia ieškovas, patyrė sumokėdamas už atsakovei priklausančius mokėti mokesčius.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.67 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Tačiau, kiekvienu atveju nuostolių atlyginimo klausimas sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktus įrodymus apie bendraturčių patirtus nuostolius bei atsižvelgus į kitus reikšmingus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė nebegyveno nuo 2010 metų. Minėtame bute gyveno ieškovas, o nuo 2011 metų, kai ieškovas išvyko gyventi į Norvegiją, jame apsigyveno ieškovo draugai V. G. ir S. R.. Paminėtina, jog šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovo ir atsakovės sutarimu buvo nuspręsta ieškoti nuomininkų, o minėti asmenys buvo įleisti į butą ieškovo iniciatyva, todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta. Liudytojai V. G., S. R. bei N. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas su V. G. bei S. R. nebuvo pasirašę nuomos sutarties ir jie nuomos mokesčio nemokėjo. Šalys buvo susitarę žodžiu, kad minėti asmenys gyvens bute, jį prižiūrės ir dėl to mokės tik pusę mokesčių už butą pagal UAB „Mažeikių butų ūkis“ pateiktas sąskaitas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. G. ir S. R. nuo 2011 metų iki šios dienos gyvena minėtame bute, prižiūri jį bei, kaip teigia liudytojai, moka pusę sumos pagal UAB „Mažeikių butų ūkis“ pateiktas sąskaitas, todėl spręstina, jog konkliudentiniais veiksmais tarp šalių yra susiformavę panaudos teisiniai santykiai, t. y., kai neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, jog esant panaudos santykiams panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat apmokėti visas daikto išlaikymo sąskaitas (CK 6.636 straipsnis). Vertinant ieškovo bei bute gyvenančių asmenų santykius kaip panaudos, darytina išvada, jog atsakovė neturi pareigos mokėti privalomų mokėjimų už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies išlaikymą, kadangi V. G. su S. R. naudojosi butu neatlygintinai, jį prižiūrėjo, todėl, taikant CK 6.636 straipsnio nuostatas, privalo ir apmokėti visas buto išlaikymo išlaidas.

Kaip jau buvo minėta, V. G. su S. R. apsigyveno bute ieškovo iniciatyva. Ieškovas tarėsi ir dėl jų gyvenimo sąlygų bute, todėl aplinkybė, jog V. G. su S. R. mokėjo tik pusę mokesčių sumos, nelaikytina svaria aplinkybe ieškovo patirtų nuostolių atlyginimui. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu minėjo, kad ieškovas neleido atsakovei gyventi tame bute, atsakovę tik buvo informavęs, kad bute gyvena nuomininkai ir ji nebus įleista į šį butą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis antstolio Svajūno Degimo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 27–30), kuriame nurodyta, kad antstoliui su atsakove 2016 m. gegužės 5 d. nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), duris atidarė buto gyventoja (kaip paaiškėjo, V. G.), kuri neįsileido jų į butą, motyvuodama tuo, kad buto savininkas uždraudė įsileisti atsakovę (b. l. 28). Iš minėtų faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų spręstina, jog atsakovei nebuvo sudarytos pakankamos sąlygos domėtis jai su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu, jame gyvenančiais asmenimis, įsitikinti, ar šie asmenys yra sudarę nuomos sutartį, ar moka nuomos mokestį bei kitus privalomus mokėti buto mokesčius, nesant sutarties, siekti sudaryti rašytinės formos panaudos ar nuomos sutartį, todėl ne atsakovė, o ieškovas, leidęs V. G. ir S. R. gyventi bute jų sutartomis sąlygomis, turi prisiimti ir neigiamų šio susitarimo padarinių riziką.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismui kelia pagrįstų abejonių liudytojų duoti parodymai, jog V. G. su S. R. gyvendami bute mokėjo tik pusę mokesčių sumos pagal UAB „Mažeikių butų ūkis“ pateiktas sąskaitas, o kitą pusę sumos sumokėdavo ieškovas. Iš teismui pateiktų UAB „Mažeikių butų ūkis“ sąskaitų už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio (b. l. 84–127), nėra galimybių nustatyti, kas ir kokia dalimi apmokėdavo pateiktas sąskaitas. Iš kelių pateiktų mokėjimo kvitų matyti, jog visą sąskaitose nurodytą sumą bankine kortele sumokėjo bute gyvenanti V. G. (b. l. 92–93; 108–109; 112–113), kuri teismo posėdžio metu patvirtino šių sąskaitų apmokėjimo faktą (2016 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 39 sek. – 1 val. 19 sek.). Be to, iš antstolio Svajūno Degimo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog V. G. buvo nurodžiusi, kad bute gyvena neatlygintinai, nuomos mokesčio nemoka, savo lėšomis susimoka tik už komunalinius patarnavimus, o mokesčių mokėjimas ir yra sąlyga gyventi šiame bute (b. l. 28). Todėl, nesant svarių įrodymų, patvirtinančių liudytojų parodymus dėl jų sumokėtų pusės mokesčių sumų, laikytina, jog šios aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą bei teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo patirtos išlaidos apmokant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Žemaitijos g. 56-42, Mažeikiai, mokesčius, kurie nepriklauso nuo faktinio naudojimosi tomis paslaugomis, nėra įrodytos, todėl ieškinys dėl prašomų priteisti 1 656,87 € nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 € advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 26, 132). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, pakartotinį dalyvavimą šioje byloje bei būtinybę atvykti į vietovę, kurioje nėra registruota advokatės Jūratės Bieliauskienės darbo vieta, laikytina, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, pagrįstos, ženkliai mažesnės nei nurodytas jų maksimumas, numatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, todėl, ieškinį atmetus, minėta bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovo atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84, 93, 98,176–179, 185, 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo M. R. ieškinį atsakovei Ž. R. dėl 1 656,87 € nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 700 € (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Ž. R..

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.