Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-10-05 · Byla Nr. e2KT-92-790/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
e2KT-92-790/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12241-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinės bylos Nr. e2KT-92-790/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12241-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi perduotas spręsti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliam saugumui“ (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo.

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja dvylika kartų kreipėsi su prašymais atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkintas A. S. prevencinis ieškinys ir atsakovams A. D. bei UAB ,,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove (toliau – AB) ,,Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai atsisakė atnaujinti procesą. Be to, pareiškėjos vadovas A. D. yra pareiškęs ieškinį valstybei dėl neteisėto persekiojimo ir neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, civilinė byla Nr. e2-15472-608/2023 nagrinėjama tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme. Todėl pareiškėja prašo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo.

Pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

7. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Tam, kad būtų nušalinti visi teismo teisėjai, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

8. Pagrįsdama pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo, pareiškėja nurodo, kad teisme buvo nagrinėti prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Pareiškėjos teigimu, teismo teisėjai, priėmę jos (jos vadovo) atžvilgiu neteisėtus sprendimus, padaro šį teismą neobjektyvų, teisėjai negali priimti objektyvių sprendimų.

9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 patenkino ieškovo A. S. prevencinį ieškinį atsakovams A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti. Minėtu teismo sprendimu atsakovams A. D., UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi A. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 atmetė. Dėl šios nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, kurį nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d., 2014 m. birželio 3 d. ir 2016 m. balandžio 6 d. nutartimis, išnagrinėjęs A. D. prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, jų netenkino. Atskiruosius skundus dėl šių nutarčių taip pat nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas nuo 2012 m. iki 2023 m. sprendė atsakovo A. D. prašymų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 priėmimo klausimą ir 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 5 d., 2014 m. sausio 27 d., 2015 m. birželio 12 d., 2016 m. sausio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. gegužės 28 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. balandžio 8 d., 2023 m. kovo 15 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. nutartimis atsisakė juos priimti. Atskiruosius skundus dėl šių nutarčių panaikinimo nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtos šios nutarties 9 punkte nurodytos civilinės bylos, susijusios su pareiškėjos vadovo prašymais dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, savaime nesudaro pakankamo pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-2235-340/2023. Šioje byloje yra nagrinėjamas ne pareiškėjos vadovo, bet pareiškėjos UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovei UAB „Norfos mažmena“ dėl 2 060 Eur negautų pajamų (nuostoliams atlyginti) ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Šioje civilinėje byloje bus sprendžiamas kitokio teisinio pobūdžio klausimas ir negalima teigti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai šios nutarties 9 punkte nurodytose civilinėse bylose jau yra nagrinėję ar vertinę tapačias ar panašias aplinkybes, dėl kurių bus spendžiama civilinėje byloje Nr. e2S-2235-340/2023, todėl pareiškėjos nuogąstavimas dėl galimos Vilniaus apygardos teismo teisėjų objektyvumo stokos vertintinas kaip nepagrįstas.

11. Pareiškėja pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo nurodo ir tai, kad dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų pareiškėjos vadovas yra pareiškęs ieškinį, kuris yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15472-608/2023. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad A. D. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-15472-608/2023 buvo padavęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti A. D. 1 mln. Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, prašė pradėti vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus, panaikinti cenzūrą, patraukti atsakovais teisėjus ir prokurorus, neteisėtai persekiojusius ieškovą, tarp jų yra nurodęs Vilniaus apygardos teismo teisėjus. Tačiau pažymėtina, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo A. D. ieškinys buvo grąžintas ieškovui, taigi pareiškėjos pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nurodyta civilinė byla dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų šiuo metu nėra nagrinėjama, atitinkamai, šia aplinkybe pareiškėja pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo remiasi nepagrįstai.

12. Pareiškėja kitų objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų galimu šališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-2235-340/2023, iš esmės nenurodo. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-2235-340/2023, pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras