Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

V. K. 2012-11-08, apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, antrame aukšte esančioje bendro naudojimo virtuvėje, sudavė rankos delnu tris smūgius O. F., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą ir veidą, taip sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam O. F. fizinį skausmą.

Be to, ji 2012-11-08, apie 18.20 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės antrame aukšte, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams, bendro naudojimo virtuvėje sumušė mažametį O. F., suduodama jam rankos delnu tris smūgius į galvą ir veidą, taip sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam O. F. fizinį skausmą, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, bendro naudojimo koridoriuje, sugriebdama E. Ž. už rūbų pečių srityje, ją pastūmė, rankų nagais apdraskė jai veidą ir rankas, delnu sudavė jai per veidą ir suėmė rankomis už kaklo, tokiais veiksmais padarė jai kraujosruvą kairiosios akies apatiniame voke ir kaklo kairiame šone, nubrozdinimus kairiame skruoste ir abiejose plaštakose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. K. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji ėjo į bendro naudojimo patalpą-virtuvę plauti indų. Prie jos kambario durų koridoriuje su kamuoliu žaidė vaikai – E. Ž. sūnus O. F., I. L. ir M. V.. Beplaunant indus pajuto smūgį iš kamuolio į nugarą. Ji nematė, kas į ją metė kamuolį, tačiau kai ji atsisuko, jai už nugaros buvo O. F., kiti vaikai stovėjo toliau. Ji klausė O. F., kodėl jis metė kamuolį, tačiau jis tylėjo. O. F. nulenkęs galvą atsisėdo ant sofos, tada ji sėdinčiam O. F. sudavė į viršugalvį delnu du ar tris smūgius su ranka. Praėjus kelioms minutėms po to, kai ji sudavė O. F., į virtuvę atbėgo E. Ž., kuri tris kartus jai smogė į veidą, E. Ž. jai sudavė pirma, o ji E. Ž. iš viso nesudavė. Koridoriuje jos abi susistumdė. Koridoriuje ji gynėsi ir galbūt sugriebė E. Ž. už rankų, kad jai nesuduotų, už kaklo E. Ž. neėmė. E. Ž. veido srityje galėjo atsirasti įbrėžimų, ji besigindama galėjo jai įbrėžti nagais. Joms besistumdant į jų tarpą stojo O. F. ir su kumščiu jai sudavė į akį, ko pasekoje buvo praskeltas antakis. O. F. ūgis yra jai iki kaklo, jos ūgis 175 cm. Po įvykio ji parėjo į savo kambarį, atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją sutvarstė. Vėliau ji nuėjo į virtuvę, ten atėjo E. Ž. su policija ir ją išsivedė. Tą vakarą ji buvo neblaivi, jai buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas. Konflikto metu koridoriuje buvo vaikai – M. V., I. L., O. F. ir Žanos dukra, kuriai penki metai, kaimynai į koridorių išėjo vėliau, išgirdę triukšmą. Kaimynai negalėjo matyti muštynių, bet gal matė, kaip jos stumdėsi. Po šio įvykio buvo konfliktų su E. Ž., ji rašė pareiškimą policijai. Po įvykio su nukentėjusiąja nekalbėjo. Nepripažįsta 3000 Lt civilinio ieškinio. Gailisi, kad sudavė O. F. per pakaušį, o koridoriuje ji gynėsi nuo E. Ž..

Nukentėjusioji E. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-11-08, apie 18.20 val., savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), ruošė maistą ir išgirdo koridoriuje triukšmą. Pas ją atbėgo kaimynų mergaitė I. L. ir pasakė, kad V. K. primušė O. F.. Ji nubėgo į virtuvę – sūnus sėdėjo ant sofos, o V. K. plovė indus. Ji V. K. paklausė, ko ji kiša rankas prie jos sūnaus. V. K. pasakė, kad sūnus iš kamuolio jai pataikė į nugarą. Ji pasakė, kad eis į policiją, tada V. K. puolė ją iš už nugaros ir pradėjo tampyti už drabužių, jos abi atsidūrė koridoriuje, susigrūmė. V. K. jai sudavė porą smūgių ranka per veidą, draskė veidą nagais, rankomis suėmė už kaklo. Jos sūnus išėjo iš virtuvės ginti jos, jis liepė V. K. nedraskyti jos. O. F. nesudavė V. K.. Ji nematė, kad V. K. būtų sužalotas veidas. Išgirdęs triukšmą į koridorių išėjo kaimynas iš 24 buto, jis jas ramino, bet neskyrė. 3000 Lt tai jos ir sūnaus bendras civilinis ieškinys, prašo priteisti 1500 Lt jai ir 1500 Lt jos sūnui. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado nemiga, buvo didelis diskomfortas, kai reikėjo eiti į gatvę su subraižytu veidu, buvo baimė, kad gali būti kraujo užkrėtimas. Po įvykio jos sūnus blogai miegojo naktimis, verkė, pablogėjo mokslai, sūnus buvo nesukalbamas. Sūnus jai sakė, kad jis juto skausmą, kai V. K. jam sudavė smūgius. Įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi. Vaikai koridoriuje žaidė su kamuoliu, jie sakė, kad kamuolys įriedėjo į virtuvę. Visi vaikai virtuvėje atsisėdo ant sofos, o V. K. užsipuolė jos sūnų. Į koridorių gali bet kas įeiti, durys iš koridoriaus į laiptinę dienos metu būna atrakintos, užrakinamos tik nakčiai. Koridoriuje yra viena virtuvė, kurios durys pastoviai atidarytos. Ji nematė jokio kraujo ant V. K. veido. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė po įvykio praėjus gal 5 ar 10 minučių jau po to, kai grįžo iš policijos, nes V. K. bėgiojo po koridorių. V. K. nei jos, nei sūnaus neatsiprašė. Sūnaus ūgis yra jai iki kaklo. Ji nežino, kas sumušė V. K..

Liudytoja D. J. teisme parodė, kad gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Jos kaimynės yra V. K. ir E. Ž.. Pačių muštynių ji nematė. Ji atėjo į virtuvę ir rado verkiančią E. Ž., ji buvo apdraskytu veidu, ji sakė, kad susimušė su V. K., kuri jai apdraskė veidą, kai ji gynė sūnų. E. Ž. jai pasakė, kad girta V. K. užsipuolė jos sūnų. Vaikai žaidė kamuoliu, o V. K. puolė mušti jos sūnų ir sudavė jam kelis smūgius per galvą. Ji nesakė, kuri pirma sudavė smūgius. Tą vakarą koridoriuje triukšmo negirdėjo. Koridoriuje buvo jos dukra Danielė, kuriai 5 metai. Dukra jai nieko nepasakojo. Nematė ir negirdėjo V. K. lakstančios po koridorių. Koridorius yra bendro naudojimo patalpos, durys iš laiptinės į koridorių yra užrakinamos apie pusę vienuoliktos. Virtuvės durys dienos metu nerakinamos. Dienos metu į koridorių ir virtuvę gali bet kas užeiti. Vakare gal ir matė V. K., jos sužalojimų nematė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 m. lapkričio 8 d., apie 18.00 val. buvo pas save namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dukra Danielė, gim. (duomenys neskelbtini), buvo bendro naudojimo koridoriuje, kur žaidė su kaimynų vaikais (galėjo būti I. L., E. Ž. sūnus O., kitų vaikų neatsimena). Apie 18.00 val. ji išėjo iš savo buto į bendro naudojimo virtuvę, kur susitiko kaimynę E. Ž., kuri buvo su apdraskytu veidu. Paklausus, kas atsitiko, ji papasakojo, kad susimušė su kaimyne V. K. dėl savo sūnaus O. F.. Dėl kokių priežasčių, tiksliai nežino, nes pati įvykusių muštynių nestebėjo ir būdama pas save namuose negirdėjo jokio triukšmo bendro naudojimo koridoriuje. E. Ž. buvo užsiminusi, kad V. K. apkaltino vaikus netinkamu elgesiu, kad jie mėtėsi kamuoliu. Iš po šio įvykio ji matė V. K. ir buvo pastebėjusi, kad aplink jos vieną akį buvo mėlynė. Dukra Danielė jai buvo pasakojusi, kad tą dieną ji koridoriuje žaidė su E. Ž. sūnumi O. F., M. V. ir I. L.. Kažkuris iš vaikų (Matas ar Ovidijus) metė kamuolį V. K. į nugarą, o ši supykusi virtuvėje, pasivertusi ant sofos, rankomis per veidą ir galvą pradėjo mušti O. F.. Tai pamačiusi I. L. nubėgo pas O. F. mamą, pasakyti, kas vyksta virtuvėje (49-50 b. l.). Liudytoja D. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad nelabai atsimena, ar matė mėlynę pas V. K.. Dukra jai pasakojo ką ji matė, ji nelinkusi fantazuoti.

Liudytojas R. L. teisme parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji yra jo kaimynės. Jis gyvena bendrabučio antrame aukšte. 2012 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, nuėjo į virtuvę, išėjęs iš jos pamatė, kaip V. K. puolė E. Ž. iš nugaros pusės. E. Ž. buvo prispausta veidu į sieną, iš nugaros ją kumščiavo V. K.. Jis sušuko ir jos atsiskyrė. Jokių sužalojimų jis nematė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nebeatsimena, vakare, apie 19.00 val., buvo pas save namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą bendro naudojimo koridoriuje, girdėjo šūkaujančius moteriškus balsus, suprato, kad vyksta kažkoks ginčas tarp kaimynių dėl vaiko. Nematė būtinumo kviesti policiją, nes tas triukšmas jo nešokiravo. Kadangi jam reikėjo nueiti į virtuvę pasiimti reklaminių bukletų, tai išėjo į bendro naudojimo koridorių, kur šalia jo buto yra virtuvė. Matė koridoriuje, priešais 11a ir l1c butų duris, garsiai vieną ant kitos šaukiančias kaimynes – V. K. ir E. Ž.. Kiek pamena, šalia jų buvo keli vaikai, tačiau kokie tiksliai neatsimena, galėjo dar būti kaimynė D., gyv. (duomenys neskelbtini). Pasiėmęs bukletus iškarto išėjo iš virtuvės ir pamatė bendro naudojimo koridoriuje V. K. iš nugaros pusės, suduodančią rankomis smūgius E. Ž.. Į kokias kūno vietas ji sudavė ir kiek smūgių, negali nurodyti, nes V. K. stebėjo iš nugaros pusės, ji buvo prispaudusi E. Ž. prie sienos. Koridoriuje jos apsižodžiavo, keikėsi viena ant kitos. Sušuko joms abejoms, kad nustotų muštis. Viskas įvyko labai greitai. Pamatęs V. K. atsitraukiančią nuo E. Ž. ir, kad tarp jų vykęs žodinis konfliktas aprimsta, jis nuėjo pas save į namus. Būdamas namuose jokio triukšmo nebegirdėjo. Jis pats įvykio metu nenukentėjo, gyvena bendrabutyje, tai panašių konfliktų, barnių tarp kaimynų vyksta dažnai, ir į šį konfliktą jis tiesiog nekreipė dėmesio, kaimynių elgesys jo nešokiravo, ir jo nė kiek nesutrikdė. Iš po šio įvykio buvo sutikęs E. Ž., matė, kad jos veidas buvo apdraskytas, ji buvo užsigrimavusi. Kad būtų kokios nors sužalojimų žymės ant V. K. veido, nepastebėjo (51-52 b. l.). Liudytojas R. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, pagarsino nepilnamečio nukentėjusiojo O. F. 2013-01-24 pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad po pietų namo, kuriame jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukšto koridoriuje jis su draugais M. V. ir I. L. žaidė kamuoliu. Jiems bežaidžiant netyčia kamuolys įriedėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur ten buvusiai kaimynei V. K. kamuolys patrukdė. Jis įėjo į virtuvę jo paimti ir atsisėdo ant sofos, kai virtuvėje buvusi V. K. prie jo priėjo ir pradėjo jį rankomis mušti. Kai įėjo į virtuvę, V. K. jam pasakė, kad ji nueis į jo mokyklą pas socialinę darbuotoją ir jai pasakys, kad daro nesąmones. Po šių žodžių ji pradėjo jį mušti. Kai ji jį mušė, klausė kodėl jį muša, tačiau jos neįžeidinėjo. Jų kamuolys V. K. patrukdė, nes kai įriedėjo, tikriausiai, jis atsimušė į sieną. V. K. jam sudavė 3-4 smūgius į veidą, galvos sritį. Tokių jos veiksmų jis labai išsigando, jautė skausmą. Jo draugai M. V. ir I. L. buvo koridoriuje ir visą tai matė. I. L. nubėgo pas jo mamą, po ko į virtuvę atėjo jo mama. Mama ir V. K. susistumdė. Konflikto metu mamai buvo nubraižytas veidas, kaklas. Konflikto metu jis V. K. sakė, kad ji nelįstų prie jo mamos. Konflikto metu jis tik pastūmė V. K. nuo mamos, tačiau jos nemušė. Vėliau buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Po įvykio V. K. nuėjo į savo kambarį. Po įvykio ant V. K. veido sužalojimų nematė. Koridoriuje buvo kilęs triukšmas. V. K. konflikto metu buvo išgėrusi, nes tai suprato iš jos elgesio ir kvapo (41-42 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, pagarsino nepilnamečio liudytojo M. V. 2013-01-24 pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad vakare jis, O. F. ir I. L. žaidė namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje. Koridoriuje, taip pat lakstė ir O. F. mažasis broliukas. Jie trise spardė kamuolį, kuris jiems spyrus atsitrenkė į duris ir įkrito į virtuvę. Kamuolio atnešti iš virtuvės nuėjo O. F., o jis ir I. L. liko žaisti. Kadangi O. F. užtruko virtuvėje, todėl nuėjo pažiūrėti kur jis. Priėjus prie virtuvės pamatė, kad O. F. sėdi ant fotelio susirietęs, galvą užsidengęs rankomis, o kaimynė V. K. stovi šalia ir jį muša. O. F. kliuvo per rankas ir galvą. Matė kaip V. K. rankų delnais O. F. sudavė 3-4 smūgius. Nuo šių smūgių jam turėjo skaudėti. O. F. V. K. nieko nesakė. I. L. tai pamačiusi nubėgo pas O. F. mamą ir ją pakvietė. Į virtuvę iš karto atbėgo O. F. mama. O. F. mažasis brolis pradėjo verkti, todėl jis nuėjo jo raminti. Tarp O. F. mamos ir V. K. įvykusio konflikto jis nematė, tik matė, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau kaip jos išėjo į koridorių nematė, nes ėjo pažiūrėti O. F. brolio. Po konflikto O. F. mamos veidas buvo subraižytas, o V. K. nesubraižytas. Įvykio metu V. K. buvo išgėrusi. Greitoji medicinos pagalba buvo atvykusi pas V. K., nes ją iškvietė O. F. mama, nes V. K. yra psichiškai nesveika (44-45 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, pagarsino nepilnametės liudytojos I. L. 2013-01-24 pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad vakare ji, O. F. ir M. V. žaidė namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje. Jie žaidė su kamuoliu, kuris įriedėjo į virtuvę. Tada M. V. pakėlė kamuolį ir metė jį V. K. į nugarą. Tuo metu į virtuvę įėjo O. F. ir V. K. atsisukusi pagalvojo, kad kamuolį į ją metė O. F.. V. K. O. F. pasiguldė ant lovos ir pradėjo jį mušti per veidą ir rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs veidą, susirietęs. Kai jį mušė, O. F. V. K. nieko nesakė. Nuo suduotų smūgių jam turėjo skaudėti. Tai pamačiusi, ji nubėgo pakviesti O. F. mamą, o M. V. liko žiūrėti. Kai atėjo jo mama, ji pradėjo aiškintis su V. K.. O. F. mama klausė, kodėl ji muša jos vaiką, o V. K. atsakė „man kažkoks snarglys nedraskys akių ir nemėtys į mane kamuolio“. Po to, jos abi susistumdė ir pradėjo muštis būdamos virtuvėje, ir vėliau išėjo į koridorių. Jos draskė viena kitai plaukus, V. K. davė į galvos sritį. O. F. mamai buvo labai subraižytas veidas, o V. K. buvo praskelta prie akies. Kai ji grįžo pakvietusi O. F. mamą, M. V. su O. F. jau buvo išėję iš virtuvės. Kai įvyko susistumdymas tarp O. F. mamos ir V. K., jie visi buvo virtuvėje. Konfliktą taip pat matė maža mergaitė Danielė. Kai koridoriuje vyko muštynės, O. F. jas mėgino išskirti, sakydamas nebesimušti. Jis tik sakė žodžius, tačiau jų neskyrė, nemušė. Buvo atvykusi policija ir greitoji medicinos pagalba, kurią, regis, iškvietė O. F. mama. V. K. kraujas nebėgo. Kai jos mušėsi, O. F. mama V. K. galvą trankė į duris, o V. K. O. F. mamos galvą. V. K. įvykio metu buvo išgėrusi alkoholio, kurį jį dažnai geria (47-48 b. l.).

Iš 2012-11-08 E. Ž. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė, jog 2012-11-08, apie 18.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės antrojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje kaimynė vardu V., gyv. (duomenys neskelbtini), sumušė jos mažametį sūnų O. F., gim. 2001-09-04, suduodama 3-4 kartus rankos delnu į galvos sritį, taip sūnui sukeldama fizinį skausmą. Jai pradėjus aiškinantis dėl ko buvo sumuštas jos sūnus, kaimynė namo antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje nagais jai apibraižė veidą, dėl ko ji taip pat patyrė fizinį skausmą (3 b. l.).

Iš 2012-11-08 įvykio vietos apžiūros protokole matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo antrajame aukšte, sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota (5-9 b. l.).

Iš 2012-11-12 specialisto išvados Nr. G 1876/12(04) matyti, jog E. Ž. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva kairės akis apatiniame voke ir kaklo kairiame šone, nubrozdinimai kairiame skruoste ir abiejose plaštakose, kurie atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir jiems padaryti reikėjo penkių smūginių poveikių bukais kietais daiktais, sužalojimai nebūdingi kritiminei traumai. E. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (14 b. l.).

Iš 2012-11-12 specialisto išvados Nr. G 1877/12(04) matyti, jog O. F. kūne sužalojimų nėra (25 b. l.).

Iš 2012-11-08 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 26417 matyti, jog 2012-11-08 kaimynė kvietė medicininę pagalbą V. K.. Kvietėja paaiškino, kad ligonė yra išgėrusi alkoholio, kelią triukšmą, koliojasi, užsipuolė ir mušė jos sūnų. Ligonė rasta savo bute, sakosi, kad ją užkabinėja ir jai į nugarą su kamuoliu sudavė pats berniukas, todėl jinai jam ir sudavusi. Užfiksuota, kad V. K. veide stebimas kairio antakio srityje paviršinis nubrozdinimas, girtumas (54 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-11-08, 20.45 val., V. K. nustatytas 1,73 promilės girtumas (58 b. l.).

Iš 2012-11-29 įtariamosios V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji V. K. nurodė nusikalstamos veikos įvykdymo vietą (64-68 b. l.).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji V. K. 2012-11-08, viešoje vietoje – daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, suduodama rankos delnu 3 smūgius nukentėjusiajam mažamečiui O. F., sukėlė jam fizinį skausmą, ir tęsdamas nusikalstamą veiką toje pačioje vietoje įžūliu elgesiu – sugriebdama nukentėjusiąją E. Ž. už drabužių, pastumdama ją, rankų nagais apdraskydama nukentėjusiosios veidą ir rankas, delnu suduodama per veidą bei paimdama rankomis nukentėjusiajai už kaklo, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors kaltinamoji V. K. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teikdama, kad ji sudavė 2-3 smūgius nukentėjusiajam O. F., bet nemano, kad tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, o nuo E. Ž. ji gynėsi, nes tai E. Ž. pirma jai sudavė 4 kartus rankos kumščiu į veidą, besigindama ji galėjo apdraskyti E. Ž. nagais, suimti už rankų, o O. F. jai rankos kumščiu sudavė į antakį ir jį prakirto, tačiau nežiūrint į tai, teismas neabejoja nepilnamečio nukentėjusiojo O. F. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų objektyvumu ir nukentėjusiosios E. Ž. parodymų objektyvumu, nes jie iš esmės nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, vienas kitą papildantys, esminių nesutapimų tarp jų nenustatyta, pakankami dėl kaltinamosios konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo. Nukentėjusiųjų O. F. ir E. Ž. parodymai sutampa su nepilnamečių liudytojų M. V., I. L., kurie tiesiogiai dalyvavo įvykio metu, parodymais, liudytojo R. L. parodymais, kuris išėjęs iš bendro naudojimo virtuvės matė, kad kaltinamojo V. K. puolė iš nugaros nukentėjusiąją E. Ž., ją prispaudė prie sienos ir kumščiavo į ją, be to, būdamas savo kambaryje, girdėjo triukšmą koridoriuje, kaip dvi moterys garsiai kivirčijosi. E. Ž. padarytą sužalojimą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad šis sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto bei nebūdingas griuviminei traumai. Be to, nukentėjusysis O. F., mažamečiai liudytojai M. V. ir I. L., liudytojai D. J. ir R. L. patvirtino, kad po įvykio matė apdraskytą nukentėjusiosios E. Ž. veidą, o ant V. K. veido sužalojimų nematė. Kaltinamosios V. K. įžūlius veiksmus prieš mažametį nukentėjusįjį O. F., t. y. jos suduotus smūgius jam, matė nepilnamečiai vaikai M. V., I. L., D. J., jos suduotus smūgius E. Ž. matė liudytojas R. L. ir jos mažametis sūnus O. F., todėl pagrįsta išvada, kad kaltinamosios V. K. įžūliais veiksmais nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje ištirti kiti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusieji ir liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją. Teismas kitų įrodymų kontekste kaltinamosios V. K. nurodytas aplinkybes, kad sužalojimus E. Ž. ji galėjo padaryti ginantis nuo E. Ž. smūgių, teismas vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas patikslina kaltinimuose dėl mažamečio sužalojimo nurodytą smūgių skaičių, jog kaltinamoji mažamečiui sudavė 3 smūgius, kadangi toks skaičius nustatytas tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo parodymais. Šis patikslinimas veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nesunkina kaltinamosios padėties ir nelaikytinas kaltinimo keitimu.

Kaltinamosios V. K. veiksmai – 3 smūgių rankos delnu sudavimas mažamečiam nukentėjusiajam O. F. į galvą ir veidą, pagal atsiradusius padarinius ir nusikalstamos veikos stadiją kvalifikuoti teisingai kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir jos tolimesni veiksmai – daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje, matant pašaliniams asmenims sugriebimas nukentėjusiosios E. Ž. už drabužių, jos pastūmimas, nukentėjusiosios veido ir rankų apdraskymas nagais, smūgio delnu sudavimas per veidą, paėmimas rankomis nukentėjusiajai už kaklo, tokiais įžūliais veiksmais padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagal atsiradusius padarinius ir nusikalstamos veikos stadiją kvalifikuoti teisingai kaip viešosios tvarkos pažeidimas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji V. K. numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai E. Ž. ir mažamečiui nukentėjusiajam O. F. gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas, šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Nukentėjusioji E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos jai ir jos sūnui O. F., atlyginimo (17 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. Ž. palaikė civilinį ieškinį, prašydama jos nepilnamečiui sūnui nukentėjusiajam O. F. priteisti 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1500 Lt jai neturtinės žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad mažamečiui nukentėjusiajam O. F. tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios V. K. veiksmais buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, neigiamos psichologinės pasekmės, kurios išliks jo atmintyje, įvykio metu jis buvo išsigandęs. Nukentėjusiajai E. Ž. V. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ko pasekoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo subraižytas veidas, kaklas, dėl padarytų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiosios bendravimo galimybės, nes ji juto diskonfortą dėl subraižyto veido, ją kankino nemiga. Kaip nustatyta, kaltinamoji V. K. yra nedirbanti, registruota darbo biržoje, neturi jokio nekilnojamojo turto, augina mažametį vaiką. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų O. F. ir E. Ž. patirtus išgyvenimus, sveikatos sutrikdymo mąstą ir likusias pasekmes, į kaltinamosios turtinę padėtį, daro išvadą, kad nurodyta 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė. Visą tai įvertinęs bei siekdamas nukentėjusiųjų O. F. ir E. Ž. bei kaltinamosios V. K. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajam O. F. padarytą neturtinę žalą įvertina 500 (penkiais šimtais) litų suma, o nukentėjusiąjai E. Ž. padarytą neturtinę žalą įvertina 800 (aštuoniais šimtais) litų suma, kurios priteistinos iš kaltinamosios V. K.. Nukentėjusysis O. F. yra mažametis, todėl jam priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis laikytina jo įstatyminė atstovė mama E. Ž. (CK 3.185 str.).

Nukentėjusiosios E. Ž. atstovė advokatė V. Povilaitienė teismo posėdžio metu paprašė iš kaltinamosios V. K. valstybės naudai priteisti 120 Lt proceso išlaidų, kurios buvo patirtos dėl nukentėjusiajai E. Ž. suteiktos antrinės teisinės pagalbos, pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. SP-1460-(7.1334) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Valstybės patirtas išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (129 b. l.). Šias išlaidas valstybė patyrė dėl V. K. neteisėtų veiksmų, dėl to jos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis.

Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę V. K. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę – neteista (76 b. l.), bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (77 b. l.), nedirbanti (78 b. l.), registruota darbo biržoje (79 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojama patenkinamai (83 b.l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajai V. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 284 straipsnio 1 dalyje – viešųjų darbų bausmę. Veikos padarytos vienu metu, vienoje vietoje, vieningais kaltinamosios veiksmais skirtingiems nukentėjusiesiems, dėl to teismas laiko, jog veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, dėl to bausmės už šias veikas subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę viešųjų darbų bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas minimaliam terminui.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su nepilnamečių apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nuspr endžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nustatyti subendrintą bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant V. K. šias baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- 60 (šešiasdešimties) valandų nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juo atlikti per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios V. K. mažamečio nukentėjusiojo O. F. naudai priteisti 500 ( penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimui, E. Ž. naudai priteisti 800 (aštuonis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimui.

Pripažinti 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) antrinės teisinės pagalbos E. Ž. išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas valstybės naudai iš V. K..

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su nepilnamečių apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.